Maisto papildai

Esu šiaip veikli pilietė, neabejinga Lietuvos žmonių ir savo šeimos sveikatos saugojimo problemoms, nes auginu 2 sūnus ir man rūpi, kokios grėsmės, susijusios su jų sveikata, jiems kyla Lietuvai „šokant” pagal ES dūdelę. Pradėjau iš labai toli, kad suprastumėte, kokią temą aš keliu viešumon. Galbūt šios problemos kėlimas atkreips Lietuvos atsakingų institucijų dėmesį ir tai privers jas imtis daryti savarankiškus sprendimus Lietuvos gyventojų sveikatos labui, o ne tik aklai vadovautis ES direktyvomis, draudimais ir nedraudimais. Turiu surinkus informacijos ir padariusi savotišką tyrimą apie 2 atvejus, kuriuos panagrinėjus jau galima suprasti, kad mūsų valstybės institucijos, atsakingos už savo piliečių sveikatos gerovę, nesiima iniciatyvos ieškoti sprendimų savarankiškai, o aklai vadovaujasi ES direktyvomis.

Pirmasis atvejis – apie maisto papildais pavadintus preparatus, kurie yra pagaminti alkoholio pagrindu ir jais laisvai yra prekiaujama Lietuvos vaistinėse. Konkretus pavyzdys – mano įsigyta Ženšenių tinktūra kurios sudėtis: „100 ml tinktūros pagaminti naudojama: veikliųjų medžiagų – 10 g stambiai smulkintų ženšenių šaknų (Ginseng Radices); pagalbinių medžiagų – reikiamas kiekis 70% etanolio.” Antras pavyzdys, kurį aptikau vaistinėje, maisto papildu pavadintas KORVALOL N – 55% etanolio šio preparato sudėtyje. Kaip gali derintis šios dvi sąvokos: maisto papildas ir alkoholis?… Ar alkoholis gali būti vadinamas maisto papildu? Kreipiausi į visas institucijas, atsakingas už maisto papildų, vaistų registravimą ir kontrolę Lietuvoje, už sveikatos priežiūrą, kurios nei viena iš jų čia nemato problemos, nes tai atitinka ES direktyvas. O „šuo pakastas” štai kur. Pagal mano rastą informaciją valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos tinklalapyje www.vvspt.lt, nuo 2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-161 panaikintas maisto papildų registravimas. Nuo šiol apie maisto papildus, pagamintus ar įvežtus iš Europos ekonominei bendrijai nepriklausančių šalių, reikia tik pranešti (notifikuoti) Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Juk jeigu minėti preparatai būtų registruojami kaip vaistai pagal visą logiką, nes juose yra spirito, jų registravimas platintojui užtruktų iki metų laiko ir kainuotų, kiek aš išsiaiškinau, iki 7000 Lt. Dėl šios problemos kreipiausi į seimo narės Agnės Zuokienės komandą, kuri rimtai susidomėjo susiklosčiusia situacija ir renka medžiagą.

Antrasis atvejis – apie maisto priedą konservantą E250, kuris sukelia ne tik astmą, alergiją, bet ir vėžį. Visa žiniasklaida mirga nuo straipsnių apie šio konservanto poveikį ir žalą žmogaus organizmui. Teko aptikti internete netgi NACIONALINIO MAISTO IR VETERINARIJOS RIZIKOS VERTINIMO INSTITUTO Mėsos gaminių rizikos vertinimą, kuriame aiškiai išvardintos išvados, su mano paminėta žala žmogaus organizmui. Kiek aš žinau, seimo narė Agnė Zuokienė su šia problema yra išsamiai susipažinusi ir nėra jai abejinga taip pat. Aš paliečiau tik 2 konkrečius atvejus, o jų tikrai yra visa galybė, įrodančių Lietuvos Respublikos institucijų, atsakingų už piliečių sveikatos būklę, abejingumą ir neveiksnumą. Tai kas turi rūpintis piliečių sveikatos būkle? Mano supratimu valstybė, kurioje tuo tikslu yra įsteigtos atsakingos institucijos. Su jų abejingumu ir nenoru nieko analizuoti, o tik vadovautis jau esamomis direktyvomis ir mandagiai atrašinėti į piliečių laiškus su keliamomis problemomis, neva jie problemos čia nematą, nes tai atitinka tam tikras ES direktyvas, susidūriau tiesiogiai ir noriu apie tai papasakoti kuo platesnei auditorijai. Autorė © Vilma Karalienė-Kairaitienė

Daugiau: Papildai sportui