Kada gyventojų mityba pradėjo rimtai domėtis mokslas, buvo atskleista daug sensacingų ir vertingų atradimų. 1945 metų spalio 16-ąją dieną Suvienytųjų Nacijų Organizacijos iniciatyva buvo įsteigta Mitybos ir žemės ūkio reikalų organizacija, sutrumpintai vadinama FAO (Food and Agriculture Organisation).

Vienas iš pagrindinių FAO uždavinių – patikrinti visų Žemės rutulio gyventojų mitybos būklę. Nepaprastai įdomius tyrimų duomenis  knygoje „Bado geografija“ aprašė brazilų mokslininkas, demografas Jozue de Kastro (buvęs FAO pirmininkas), kuri greitai tapo žinoma visam pasauliui.

FAO duomenimis, tinkamai besimaitinančio žmogaus organizmas yra gyvybingas, atsparus ligoms; toks žmogus lengvai ir gyvai protauja, daug ilgiau būna kūrybingas ir darbingas.

Netinkamai, neracionaliai besimaitinantis žmogus, priešingai, yra suglebęs, silpnas, neatsparus, psichiškai neveiklus, labai greitai pavargsta, anksčiau sensta ir miršta. Šią tiesą turėtų atminti kiekvienas.

AB0 ( arba A, B bei 0 kraujo grupių ) dieta – tai ypatingas maitinimosi būdas, kai skirtingų kraujo grupių žmonės valgo vis kitokį maistą. Graikų kilmės žodžiu „dieta“ šiandien vadinama bet kokia, net labiausiai abejotina ar trumpaamžė, mitybos teorija, esą padedanti atsikratyti antsvorio. Tikroji žodžio „dieta“ reikšmė – „gyvenimo būdas“. Ir nieko daugiau. Dieta buvo vienas kertinių akmenų, ant kurių stūksojo klasikinės antikos medicinos rūmas; taigi gyvenimo būdas turėjo padėti stiprinti sveikatą. Per amžius dietos sąvoka išsiplėtė. Dabar sakydami „dieta“, galvojame apie sveiką gyvenimo būdą, o kartu ir mitybą. Tik nedaugelis vadinamųjų madingų dietų yra naudingos organizmui, o gal tokios garbės neverta nė viena.

Maistas – kaip vaistas

Penktajame šimtmetyje prieš Kristų gyvenęs graikų gydytojas Hipokratas teigė: „Tegul maistas tampa tavo vaistais, o vaistai – tavo maistu“. Šiuo požiūriu AB0 (arba kraujo grupių) dieta yra ideali, nes jos laikantis stiprinama ir imun sistema. Be to, nustatyta, kad tos pačios kraujo grupės žmonės yra jautresni tam tikroms ligoms; taigi sąmoningai renkantis maisto produktus, galima užkirsti joms kelią. Kraujo grupių dietos pradininkas, amerikiečių gydytojas bei natūropatas, dr. Peteris D‘Adamas pateikia rekomendacijas, kaip ne tik išvengti dažnų infekcijų, bet ir apskritai sumažinti ligos pavojų, sulėtinti senėjimo procesą ir galiausiai atsikratyti varginančio antsvorio.

Šiandien niekas nasiginčija, jog mityba turi įtakos savijautai, drauge ir sveikatai. Vis daugiau žmonių suvokia, kad nėra jokios idealios, visiems tinkančios dietos. Dėl to nereikia stebėtis, kad daugelis AB0 dietą laiko galimybe suderinti malonumą ir naudą, individualius pomėgius bei sveiką mitybą.

Kraujas – ypatingi syvai

Mūsų organizme kraujas atlieka daugybę funkcijų. Visos jos būtinos gyvybei išsaugoti. Jis reguliuoja kūno temperatūrą, kovoja su ligų sukėlėjais, šalina toksinus ir gabena maisto medžiagas į kiekvieną ląstelę. Medžiagų apykaita vyksta tik nuolat cirkuliuojant kraujui. Jis organizme paskirsto maisto, statybines bei mineralines medžiagas ir vitaminus, šalina atliekas. Taigi akivaizdu, kad kraujas tiesiogiai susijęs su mitybą, taip pat maisto virškinimų bei pasisavinimu. Besidomintieji kraujo grupių dieta pripažįsta, kad Peterio d‘Adamo rekomendacijos (beje, pradžia joms davė dešimtmečius trukę jo tėvo, Džeimso d‘Adamo, stebėjimai) – tai nuoseklus mitybos būdas, paisantis individualių skirtumų, šiuo atveju – kraujo grupių.

AB0 dietos rekomendacijos paremtos pastebėjimu, jog skirtingų kraujo grupių atstovai nevienodai toleruoja tam tikrus maisto produktus. Kodėl taip yra? Priežastis trumpai galima apibūdinti taip: imuninė sistema gamina antikūnius ir tam tikriems maisto produktams. Na, o su kokiais maisto produktais organizmo apsauginė sistema kovoja, lemia kraujo grupė.

Ką pastebėjo amerikietis gydytojas

Peterio d’Adamo tėvas Džeimsas d’Adamas, taip pat gydytojas natūropatas, per kelis darbo dešimtmečius pastebėjo įdomių dalykų. Jis nustatė, kad egzistuoja tarpusavio ryšys tarp tam tikros kraujo grupės, jos turėjo mitybos bei polinkio sirgti tam tikromis ligomis. Kas puikiai tiko vienam, kitam visai nederėjo. Remdamasis tokiais stebėjimais, jis intuityviai priėjo išvadą, jog tokių skirtumų priežastis turėtų slypėti kraujyje – svarbiausiame visų ląstelių maisto šaltinyje. Taigi jis nustatydavo savo ligonių kraujo grupę, pasiūlydavo jiems tam tikrą mitybos būdą ir iš to darė išvadas, kurias 1980 metais paskelbė knygoje “One Man’s Food” (“Maistas kiekvienam žmogui”). Pavyzdžiui, A kraujo grupės ligoniams jis pasiūlė valgyti mažai gyvulinių baltymų, juos keisti sojomis bei tofu (sojų varške), be to, rinktis tik lengvas sporto šakas. Ir atvirkščiai, 0 kraujo grupės ligoniams rekomendavo valgyti mėsą ir imtis intensyvaus fizinio krūvio. Abiejų grupių atstovai jausdavosi geriau, žvaliau, turėjo daugiau energijos, nei maitindamiesi kitaip.

Mokslas padeda intuicijai

Sūnus Peteris studijuodamas galvojo, kaip moksliškai pagrįsti tokią priklausomybę, ir galiausiai jam pasisekė. Jo tyrimų rezultatai patvirtino, jog daugelis maisto produktų turi tam tikrų savybių, panašių į jau minėtų kraujo grupių antigenų. Jų poveikį lemia tam tikros medžiagos, vadinamos lektinais. Tai baltymai, galintys specifiškai reaguoti su tam tikromis kitų ląstelių (pavyzdžiui, raudonųjų kraujo kūnelių) struktūromis ir jas sulipinti ar, sudarydami skersines jungtis, sujungti į tinklą. Pasekmė panašios: jie skatina sulipti (agliutinuotis) kraujo ląsteles, todėl lemia ir maisto medžiagų pasisavinimą, ir tam tikrų ligų atsiradimą. Beje, kas vienai grupei kenkia, kitai gali būti netgi naudinga. Taigi jau beveik šimto metų senumo AB0 sistema pateikia aiškų atsakymą į klausimą, kodėl nėra ir negali būti idealios dietos visiems.

Kraujo grupės ir jų įvairovė

Visus Žemės gyventojus galima susikirstyti pagal kraujo grupę – 0, A, B ar AB. Kiekvieno žmogaus tam tikra kraujo grupė. Ji nulemta genų ir nekinta visą gyvenimą. Į keturias kraujo grupes skirstoma pagal tam tikrus ypatingus požymius – A ir B antigenų buvimą ar nebuvimą. Šie antigenai būna raudonųjų kraujo kūnelių ląstelės sienelėje.

0 (nulinė) grupė – seniausia ir gausiausia kraujo grupė. Tai pasakytina apie visus Žemės gyventojus. Antra pagal gausumą – A grupė. Ji atsirado maždaug 25 000 m.pr. Kr. Mokslininkai teigia, kad B grupė už ją „jaunesnė“ apie

10 000 metų. Na, o rečiausia ir jauniausia AB grupė, jų nuomone, atsirado apytiksliai tik prieš 1000 metų. Kiekvienos kraujo grupės atsiradimas laikomas genetiniu prisitaikymu prie pakitusių gyvenimo bei aplinkos sąlygų. Iš pradžių tai buvo mutacija, veliau viskas vyko pagal Darvino taisyklę – „išlieka stipriausias“. Taigi tokia evoliucija atspindi žmonijos raidos istoriją.

Maisto produktuose slypintys antigenai

Lektinai gali (jei apsauginė sistema juos pripažįsta priešais) sukelti tokias pačias reakcijas kaip ir kraujo grupių antigenai. Jie provokuoja specifinių antikūnų gamybą. Šie antikūnai tikslingai stoja į kovą su įsibrovėliais ir juos neutralizuoja. Tai reiškia, kad tam tikrų lektinų antigenų reakcija su atitinkamais antikūnais baigiasi kraujo ląstelių sulipimu ar suirimu, taigi neigiamomis pasekmėmis mūsų organizmui. Maisto produktuose taip pat yra tam tikrų lektinų, vienai kraujo grupei galinčių kenkti, kitai, atvirkščiai, netgi padėti; tuo ir galima paaiškinti kraujo grupės ir mitybos ryšį. Peteris d’Adamas teigia, o mokslo tyrimai bei praktiniai pastebėjimai patvirtina, kad žmogus, rinkdamasis maisto produktus, gali maitintis sveikai arba ne.

Kenksmingų lektinų poveikis

Kenksmingieji maisto produktų lektinai gali turėti įtakos tam tikriems organizme vykstantiems procesams – nelygu kraujo grupė. Peteris d’Adamas teigia, kad organizme jie gali sukelti šiuos sutrikimus:

♦ skrandžio bei žarnyno gleivinė uždegimą,

♦ vidurių pūtimą ir viso virškinimo proceso sutrikimą,

♦ medžiagų apykaitos proceso sulėtėjimą; dėl to ne visos gautos kalorijos virsta energija (tai gali tapti antsvorio bei nuovargio priežastimi),

♦ prarastą maisto medžiagų pasisavinimą organizme,

♦ insulino gamybos sutrikimą,

♦ hormonų apykaitos sutrikimus (gali sukelti skysčių kaupimąsi ar skydliaukės ligas).

AB0 dietos esmė

Kaip jau minėta, kai kurie maisto produktai skirtingai veikia skirtingas kraujo grupes. Kas vienam žmogui yra vaistai, kitam gali būti nuodai ar tiesiog neutralus maisto produktas.

Maisto produktai skirstomi taip:

♦ rekomenduojami – gerina sveikatą,

♦ nepatartini vartoti – prastina sveikatą, kai kada gali veikti netgi kaip nuodai,

♦ neutralūs – tai toleruojami maisto produktai, reikalingi subalansuoti mitybai.

Valgykime kaip mūsų protėviai

Praktinė kraujo grupių dietos taikymo patirtis rodo, jog maisto produktai, dar žmonijos priešaušryje buvę svarbiausiu protėvių maistu, ir šiandien geriausiai tinka jų kraujo grupių įpėdiniams. Žinoma, atsižvelgiant į laikmetį, duoklę atiduoti reikia ir pakitusiam gyvenimo būdui. Tai itin krenta į akis, stebint 0 ir A grupes. Nereikia stebėtis, kad abiejų grupių atstovai – mėsėdžiai ir vegetarai – turi laikytis sudėtingesnės dietos nei mišraus maisto valgytojai – B ir AB grupių atstovai. Pavyzdžiui, vadinamoji Viduržemio jūros pakrančių gyventojams, kurių daugumos kraujas yra A grupės. Tai nereiškia, kad jos ilgai laikytis gali ir 0 grupės atstovai, veikiau atvirkščiai. Daugelis 0 grupės žmonių, dėl pasaulėžiūros ar/ir sveikatos sumetimais ilgai maitinęsi vegetariškai, konstatuoja, kad vartodami AB0 dietos rekomenduotus mėsos gaminius, jaučiasi daug geriau, nei valgydami vien tik augalinį maistą.

Kaip praktiškai taikyti AB0 dietą

Iš pradžių rekomenduojama kraujo grupių dietos nuosekliai laikytis mažiausiai dvi savaites. Jei vėliau jausitės žvaliau ir apskritai geriau, turėsite mažiau virškinimo problemų, atsikratysite antsvorio, o galbūt nustos kamuoti ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, galvos skausmas ar rėmuo, vadinasi, AB0 dieta – kaip tik jums.