katės

Naminiai gyvūnai

Gyvūno esmė yra laisvė. Laisvas gyvūnas, gyvenantis gamtoje yra biosferos, gamtos ir visatos dalis atliekanti savo funkciją. Kiekvienas gyvas organizmas, su savo tobula išvaizda ir galimybėmis turi ir savo paskirtį kitų būtybių atžvilgiu.

Viskas yra kitaip, kai gyvūno egzistavimo prasmė tampa vergauti žmogui, arba kitaip sakant tobulos būtybės gyvenimo prasmė – „savo malonumui”. Kiekvienas gyvūnėlis gyvenantis su žmogumi, praranda savo pirminę egzistencijos prasmę ir jau „nebėra tai, kas yra”. Naminio gyvūno organizmas nebeatlieka savo paskirties ir funkcijų, visa jo tobula struktūra turi tik vieną paskirtį – gražu.

Jums, beskaitančiam pasidarė gaila savo augintinio?

Deja, bet gailėti reikia savęs. Kai žmogus pradeda laikyti gyvūną, gyvūnas tampa priklausomas nuo žmogaus. Kada žmogui užeis, tik tada augintinis pavalgys, ar bus išvestas į kiemelį palakstyti. O jeigu šeimininkui nėra nuotaikos, arba jis išvažiavęs kur nors – gyvūnėlis laukia, laukia, laukia kentėdamas, tarp keturių plikų sienų ir ant kietų grindų, mirtinoje tyloje. Vietoje to, kad gyventų sau skirtą ir tobulai sukurta gyvenimą didingos gamtos labirintuose.

Bet, gailėti savęs reikia ne dėl to, kad esi beširdis ir kankini vargšą gyvūną, o dėl to, kad – „viskas grįžta”. Įkalindamas gyvūną, žmogus įkalina ne tiek jį, kiek save patį. Suteikdamas kančią kitam, suteiki ją sau. Nes tai grįžta. Taigi kol gyvūnėlis bus vergas tau, tol Tu būsi vergas kažkam kitam: bankui, gal viršininkui, sutuoktiniui, savo kompleksams, baimėms ir t.t. Kiekvienam savo.

Gyvūno laikymas, gali būti, parodo nesveiką sielą. O jei laukinis gyvūnas, nebijo ateiti šalia, nesitikėdamas maisto, tai parodo Nuostabią Sielą.

Autorius Saulėtas Poetas

6 Komentaras

  1. Ar jūs mylite žirgus? Tada nors tiek… padėkite jiems…

  2. Ale pakanka ir gamtos gyvūnų :) Jei gera širdis, tai gyvūnai nebijo bendrauti, o jei pikta, tada gyvūnai ir uždaromi namo, prievartan :) Kai žmogus atskirtas nuo gamtos, nuo natūralios aplinkos, tai ir santykiai su gamta mutuoja :)

  3. neturiu, Irena, tuo labiau, kad tas pats žmogus gali tiek kažką sukurti, tiek sunaikinti. Ką vienaip ar kitaip ir darom. Prisipažinsiu, pats esu nuskriaudęs ne vieną gyvūną vaikystėje. Todėl kai paaugau ir supratau, kad tai negerai, nusprendžiau nelaikyt jokio gyvūno.

  4. Su autoriaus mintimis visiškai sutinku – pasaulis būtų daug gražesnis, o žmonės laimingesni, jeigu jų laimė, nebūtų statoma ant kitų nelaimės. Tačiau kai reikalas liečia pinigus tai tokie žodžiai, kaip laimė, gėris, gerumas, meilė praranda prasmę ir yra paverčiami surogatais…. Gaila, kad žmogui tikru draugu tampa tik šuo…. arba kitas gyvūnas, kurį žmogus tai myli, tai muša, tai kankina, tai suvalgo, tai džiaugesi. Kokių žmonių daugiau? Nešančių planetai gyvybę ar mirtį? Kas galėtų atsakyti?

  5. Joo.. čia įdomios mintys, giliai išmąstyta.

Komentuoti: Irena Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+