Oda ir muilas. Gyventi galima ilgiau

Daugybė mokslininkų stengiasi rasti bendrus ilgaamžiškumo bruožus. Jieško jų skirtingose tautose, tradicijose, gyvenimo būduose, tačiau, vieno jungiančio faktoriaus negali rasti. Štai Jurijus Lazovskis ėmė ir atkreipė dėmesį į keistą dėsningumą, kuris pasireiškia pas visus ilgaamžius žmones. Tai ne prielaida, o tvirtas argumentas. Pasirodo, žmonės, sulaukę 120 – 150 metų visiškai nesilaikė šiuolaikinės higienos „formų ir normų“. Jie retai prausėsi, o tuo labiau maudėsi, o jeigu ir maudėsi tai be muilo.

Muilas gali išmuilinti sveikatą

Muilo istorija.  Apie 1930 metus, tarybinė valdžia diegė savo supratimą apie sveiką net tik saviškiams, bet ir tolimųjų šiaurės tautų atstovams. Tada įvyko šių tautų demografinė katastrofa. Visuomenėje, kurią vertė praustis muilu, smarkiai padidėjo mirtingumas. Gydytojai skėsčiojo rankomis, tačiau, tuometiniai protai, greitai atrado, kad tai surišta su muilo vartojimu. Pasirodo muilas sunaikino odos apsaugos sluoksnį, kuris saugojo žmones nuo mikrobų. Po muilo panaudojimo, oda neteko savisaugos ir žmonės sirgo.

Oda – žmogaus apsauga

Žmogaus oda turi tris gyvybiškai svarbius sluoksnius: įtraukiantį, išskiriantį, ir apsauginį. Tik kai veikia visi sluoksniai žmogus gali tikėtis sveikatos. Įsivaizduokite, jeigu į tobulai suderintą laikrodžio mechanizmą jūs įsiveršite su muilu ir kempine, kas įvyks? Štai būtent tai atsitinka su žmogaus organizmu, kai jis lipa į vonią maudytis su muilais ir trintuvais.

Pirmiausiai blokuojasi išskirianti funkcija. Kodėl? Todėl, kad taip reaguoja epidermis į karštą drėgmę, o svarbiausiai į muilą ir kitas chemines higienos medžiagas. Organizmas įjungia apsaugą prieš tai, kas jam, žmogui svetima, dirbtina.

Odos apsauga turi dvigubą veikimą: biologinį ir energetinį

Specialios liaukos padengia kūną nematoma riebaline plėvele. Tai organizmo skafandras, kuris saugoja organizmą nuo agresyvios aplinkos. O mes gyvename agresyviojoje aplinkoje: mieste, cechuose, ofisuose ir t.t. dirbtina, ne gamtos terpė. Viename kubiniame miesto oro centimetre juda 5-7 milijonai mikroorganizmų. Tačiau šį biologinį apsaugos skafandrą žmonės nutrina nuo savęs kiekvieną kartą, kai maudosi su muilu ir kempine.

Kol organizmas nenualintas, šis sluoksnis atsistato per 48 valandas. Energetinė odos apsauga, tai kūno paviršiaus elektrinė įkrova, kuri atstumia mikroorganizmus esančius aplinkoje. Paprastai teigiama (pliusinė) srovė, neleidžia svetimkūniams patekti ant odos. Tačiau, kai tik žmogus nusimaudo (muilu ir kempine ir kitomis priemonėmis) tada, oda įgauna neigiamą srovės krūvį ir visi svetimkūniai, mikrobai ir kiti gyviai, tiesiog limpa prie odos ir patenka į vidų. Ypač, kai žmogus serga, po vonios dažniausiai atkrenta. Įtraukianti, įsiurbianti odos funkcija nei kiek nenukenčia nuo odos maudymo. Tai todėl, kad jos aktyvumas padidėja maudymosi su muilais procese 12 kartų ir visi nuodai, kuriuos ji buvo išmetusi patenka kartu su muilu į vidų, ir į kraują. Kokiam tai laikui po „higienos“ procedūrų, imuninė sistema susilpnėja du kartus. Šiuos tyrimus darė viso pasaulio skirtingi mokslininkai, ir gavo tuos pačius rezultatus. Lenkijoje profesorius O. Duchmovskij, sveikatos apsaugos institutas; Vokietijoje daktaras CH. Šreder, Miuncheno universitetas; profesorius D. Albert, Harvordo universitetas.

Muilas ar gamta? Kas jums artimiau?

Ši tiesa paliestų higienos gamybos industrijos interesus, sumažėtų muilo, ir visų kitų dirbtinų, ir jau įdiegtų į žmonių tikėjimą priemonių gamyba. O ar žinote, kad šios industrijos pelnas prilygsta tabako ir alkoholio gamybos pelnui? Plovimo, higienos prekių žala organizmui įrodyta lygiai taip pat, kaip ir tabako ar alkoholio, užrašyta ant pokelio „tai kenkia jūsų sveikatai“, tačiau žmonių pasąmonėje įdiegtas poreikis, neleidžia žmogui matyti tiesos, ir jis nuodijasi

Muilas prekeivių kūrinys

Higienos prekės, muilai – europiečių kūrinys. Senovės Rytų tautos, Elada, Indija, Kinija, net Amerika, kol ten neatvyko europiečiai tvarkė savo kūnus aliejais, kvapais, žolėmis.

Senovėje pirtys buvo lankomos ne purvui nusiplauti ir nusišveisti. Tai buvo masažų vietos, temperatūrų skirtumo vietos. Imperatorius Augustas savo silpną kūną palaikė gera priežiūra: jis retai maudėsi, tačiau naudojo aliejus ir prakaitavo prie atviros ugnies. Romoje, kaip ir visame pasaulyje, kūnai buvo drėkinami aliejais, daromi masažai, ir nuimamas aliejus buvo su specialiomis lopetėlėmis, kurias dar galima muziejuose rasti. Žvilgtelėjus į religinius traktatus, matome visi dervišai, apaštalai, bramanai, pranašai, gyveno dykvietėse, kur nebuvo vandens ir miegojo bet kokio oro sąlygomis po atviru dangumi. Jie gyveno ilgus gyvenimus. Be to apsiplovimas nuo seno buvo ritualinis dalykas, simbolizuojantis sielos apsivalymą nuo nuodėmių, ir niekam nebuvo nė minties … nuodėmes išmuilintiJ Išminčiai prausėsi retai, vandeniu, ir buvo sveiki, nes buvo išminčiai. O mes? Net nemokame gyventi be… muilo, pastų, šampūnų. Mes darome eksperimentą. Jau devynis mėnesius parinkti 50 nesveikų žmonių – nesiprausia. Nesirgo net gripu, nors jau praėjo dvi pandemijos.

Paruošė www.sveikata666.lt pagal Jurijų Lozovskį mokslininką tyriantį senėjimo priežastis. Žurnalas „Ogoniok“