Pereinant į žaliavalgystę
Kai žmogus ilgą laiką valgo daug netinkamo maisto, užsikiša ne tik organizmas: organai, kraujagyslės, nervų jungtys, bet ir mąstymo procesas tampa klampus. Tuomet žmogus nebegali pamatyti akivaizdžių faktų. Sakau jam: esu florantietė, ne 100%, bet beveik ir puikiai jaučiuosi, sportuoju. Visavalgiai šitos frazės negirdi. Žiūrėdami į mane nemato manęs, ir lyg „tėve mūsų“ kartoja vieną ir tą pačią maldą – medikai rekomendavo, dietologai nustatė, ten parašyta, ten parodyta. Nekreipia dėmesio į faktus: kad ligos jaunėja, kad daugybė jaunų žmonių anksti praranda regėjimą, sveikatą, turi didžiulius viršsvorius, serga neišgydomom ligom. Tai vyksta visavalgių gretose. Kai tik žmogus nebenori sirgt, mažiausiai, ką jis dėl to gali padaryti, tapti vegetaru, o daugiausiai – maitintis gyvu maistu.
Kiekvienas, kuris pereina į florantizmą (žaliavalgystę, vaisiavalgystę ), patiria perėjimo laikotarpio sunkumus:krenta svoris, katastrofiškai jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai, skaudėti sąnariai ir kaulai, patamsėti dantų emalis, iš dantų iškristi senos plombos, odos nuvytimas ir dar daug visko. Visa tai neišvengiami padariniai, kurių stiprumas priklauso nuo amžiaus ir nuo jo organizmo užterštumo laipsnio, ypač jei žmonės užsiteršę medikamentais. Visi šie reiškiniai – organizmo pertvarka. Be abejo, tai gąsdina, darosi baisu, ir ne visi gali sau leisti. Būtinas laikas ir kantrybė. Nusprendę tapti žaliavalgiu, turite bandyti atsargiai, kol organizmas ligas nugalės ir išsigydys.
Viso šito jokios kitos priemonės padaryti negali, Pravartu pasikliauti Kūrėju, kuris savo inžinerinę mintį įdėjo į viską, kas egzistuoja; taip pat ir į žmogų. Nejaugi Kūrėjas sukūrė tokią sudėtingą biomašiną – žmogų ir neįdėjo į jį visų gyvenimiškų sistemų ir apsaugų nuo visų įmanomų ligų? Jeigu Jis sukūrė žmogų, tai sukūrė viską, kas reikalinga, kad aprūpinti šią unikalią biomašiną. Tame ir yra florantizmo esmė. Žalių augalų maistas, tai naudojimasis Kūrėjo dėsniais; Negali būti virtas ir kitaip apdirbtas maistas tobulesnis už Kūrėjo sukurtą.
Kuo daugiau žmonės domėsis tuo, kas gyva ir natūralu, tuo jie aiškiau matys Kūrėjo prisilietimą… Po perėjimo į gyvo maisto vartojimą organizmas persitvarko: atauga kiti plaukai, kitokia oda. Bus visiškai kitokie audiniai, dings silpnumas, atsiras didelis darbingumas, apie kurį anksčiau nė nesvajojote. Jūs įgysite naują kūną. Visa tai jūs įgysite dėka pasiryžimo eiti iki galo, nežiūrint kiek metų jūs užtruksite. O vėliau išlaidos bus minimalios – tiek, kiek kainuos uogos, vaisiai ir daržovės, gyvas maistas, kuris auga mūsų darže.
www.sveikata666.lt
Į Jūsų situaciją siulyčiau pažiūrėti kitokiu kampu. 1. dalykas jei norisi saldumo, tai gal gyvenimas nebe toks saldus, kaip buvo anksčiau? 2. jei yra toks besotybės jausmas, norisi valgyti ir valgyti, tai galbūt gyvenime tuštuma kažkur atsirado?
Jeigu nėra harmonijos gyvenime, tai išsprendus vieną problemą, gali į jos vietą ateiti kita. Todėl reikėtų pradėti žiūrėti į pamatą. Bet apskritai aš siulau pradėti skaityti informaciją apie Florantizmą – http://www.sveikata.info/forumas/florantieciai galbūt tai įneštų kokių naujų minčių, įdėjų, o jei kyla klausimų rašykite :)
Sveiki. Jau daug laiko ieskausi informacijos apie kitokia mityba. Mano vaikyste pilna cukraus, bandeliu ir kitu kepiniu.. Tiksliau turbut vien tik to. Maniau, kad lepinu save ir tai nieko bloga. Todel nebuvo sunkunatsiakyti Ir atsisakiau rukytu mesu, desru ir pan. Bet retkarciais dar suvalgau mesos virtos , nes namiskiai saukia kaip galima visai jos nevalgyti.. Bet tai nebaisiausia. Atsisakiusi mesos supratau, kad vietoj jos i mano maisto raciona ieina dar daugiau konditerijos gaminiu.. Perdirbto maisto.. Labai megstu gaminti pvz zuvienes ir pan.. Mokyklos laikais buvau stipri labai mergina sekesi tinklinis , begiojimas, badmintonas ir kitos sporto sakos. Kabai man taipatikdavo. Taciau po 12 klases nzn kodel as pradejau valgyti vien cukru.. :) cia turiu omenyje, kad viskas kas saldu, kas perdirbta ir pan.. O rezultatas, kad esu be jegu, issekusi, neturiu niekam noro, net knyga paskaityti atrodo sunku, apie mokslus ne nebekalbu, is vis ne tas galvoj, atrodo kad raumenys atsisake dirbti. Kas liecia namu apsitvarkyma visa kita tai darau , bet turbut tik del vaiko geroves.. :) pradejau sportuoti, bet niekas nepasitaise. Beje man daug metu skauda sanarius. Bet gydytojais nelabai tikiu.. Nes kada benueidavau del sinusito man tik antibiotikus israsydavo ir tiek. Tad per ziema budavo isgerdavau 7 kartu.. pradejau galvoti apie savo organizmo valyma. Bet juk tam reiks tiek valios.. As nzn ar pajegsiu is kur zmones pasisemia valios ir stiprybes atsisakyti tam tikru vilioniu kaip cukrus ar miltiniai patiekalai? O tokia anksciau nebudavau.. Visada budavau pirma, pilna jegu kazka isbandyti naujo ir megautis gyvenimu.. Butent megaudavausi. O dabar jauciuosi kaip pensisninke.. Puola visos ligos, sinusitai, anginos, kazkas su sanariais,ir siaip atrodo raumenu neturiu. Nes jie tokie lyg aptinge.. Butent persivalgymas pvz zinau, kad normaliam zmogui tai net nesuvokiama, bet ant tiek megstu lietinius blynelius, kad ju galiu ant karto suvalgyti 20 , jei kas duodu ir dar suvalgyciau nors skrandis plysta , bet besotybes jausmas kazkoks apima. Mano itarimas gal pas mane per daug isvesejo mieliagrybiai? Del to manau, kad priejau galo ir noriu viska pakeisti. Noriu vel pradeti gyventi. Aplinkiniai tik ir tesiulo levini juosteles ir kitus medikamentus is vaistines.. O kaip jus? Ar jums pavykois pirmo karto atsisakyti visko? Ar tai geriau daryti palaipsniui? Ar naudojate kazkokius taipapildus?
išties labai įdomus!! Labai įkvepia! :)
(: Beje, kaži ar mums teks pasimėgauti tuo įdomiu dalyku, kurį paminėjei paskutinį? :o|
Labai įdomu. Bet iš pasakojimo matau, kad filosofinis, psichologinis pagrindas jau buvo iki vis to. Nes yprastai žmonės iš lempos nesusimąsto kaip ir kodėl jie gyvena :) tai jau sąmoningumo požymis, kuris atvedė į tokios didžiulės kurybos išsiveržimą :)
Klausimas kuris man labai įdomus, tai kaip sekėsi pirmas dienas, pirmieji žingsniai? :)
Labas rytas :)
Prasidėjo, kaip dabar suprantu, gana seniai. Labai retai pradėjau valgyti kiaulieną, jautieną, iš viso jokių dešrelių, rukytų gaminių, nebepirkdavau pagaminto parduotuvėje maisto, išmečiau visus prieskonius su glutamatais, gal tai ir buvo kelio pradžia.Bet kai suvokiau, kad negaliu nė dienos be saldumynų, supratau, kad man arba bus „šakės”, arba reikia kažką daryti ir tuojau pat. Nusprendžiau juos pakeisti vaisiais, riešutais, medumi.Juk taip būna- ilgai ilgai svarstai, bet kai supranti visa širdimi, kaip tu iš tiesų gyveni ir kaip pati sau kenki, pasikeitimai tiesiog ateina ir be jokių valios pastangų. Tiesiog patikėjau, kad jeigu aš duosiu savo organizmui tikrai vertingų medžiagų, jis nebeprašinės manęs „kažko dar”. Ir neapsigavau. Manau, kad radau patį nuostabiausią mitybos būdą, nes jeigu atvirai, truputis taisyklių man netgi patinka.Tapau tvirtesnė, mažiau visokių emocijų, depresijų, atsirado daugiau pozityvumo;ir visi spėlioja, kodėl taip išgražėjau…
Oho, koks stiprus pasiryžimas! Sveikinu, Vilija!
Bet iš kur toks tvirtas pasirinkimas? Kaip visa tai prasidėjo? :) Kažko atsisakant, svarbu yra kitkuom užpildyti, nes tuštumą gali būti sunku pernešti. Taip pat įdomu kaip reaguojat į artimuosius ir aplinką?
Sveiki, kaip malonu, kai kas nors teiraujasi:)
Dar prieš mėnesi buvau visavalgė, bet atsisakiau visko (t.y. mėsų, žuvų,pienų,konditerijų) per vieną dieną ir nesigailiu, labai patinka taip maitintis.
Dabar man viskas įdomu, ieškau to, kas man tikrai skanu.
Tiesiog stengiuosi, kad daugumą maisto sudarytų žalias maistas.
Labai džiaugiuosi, nes išnyko du baisiausi mano įpročiai, kurie tiesiog dusino – nebenoriu persivalgyti ir konditerijos.
Ir dar neseniai pastebėjau, kad aš jau visą mėnesį ….. nė kiek neverkiau :)
Vilija, o kaip Jums sekasi, kaip pradedančiai? :)
Nežinau, kaip kiti, bet aš asmeniškai nebeturiu poreikio kruopom. Bet yra buvę taip, kad ta atmintis virtoms pupelėms, kokiom nors kruopoms, na kad buvo gi kažkada skanu, tai ir dabar rodos skanu, imi ir pavalgai. Taip… vis dar skanu, bet po 5-10 min. organizmas ima šiauštis ir meta lauk. :) jeigu neišmeta, tada ateina mieguistumas, noras daug gerti, energijos trūkumas. O dėl nevirtų, tai esu bandžiusi žirnius mirkyti šaltam vandeny, jie greit sudygsta ir gana skanu. Dar seniau valgiau daigintus kviečius; normalus maistas. Geriau būtų riešutai, linų sėklos skanios, obuolių ir kitų vaisių sėkliukės, man labai skanu. Va apelsinų sėkliukės, jeigu šviežios labai skanios. Be to, jos turi kartumo, kas varo lauk visus parazitus :)
Labai geras straipsnis, ypač man, kaip pradedančiai.
O sakykite kaip valgote kruopas, pupeles?
Ar tik užpylimas verdančiu vandeniu ir pastatymas išbrinkti nebus gerai?
…. greičiausiai ne…. O kaip jums atrodo?