Gyvenant šiame materialistų pasaulyje nuolat susiduriame su daug pavojų – netinkamas maistas sukelia grėsmę sveikatai ir todėl jo derėtų atsisakyti. Čia mums ir gali padėti Ajurvedos, papildomos Vedų žinių srities, šventraštis – seniausias žinomas biologijos, medicinos, higienos ir dietologijos raštas. Ajurvedos šventraštis kalba apie universalius ir niekada nekintančius principus, tai amžinas mokslas, jis neturi nei pradžios, nei pabaigos, kaip ir visos Vedos. Jis analizuoja universalius principus, kurie neapsiribotja kokia nors šalimi ar teritorija

Daugelio mokslininkų ajurveda laiko seniausia žinoma gydymo praktika. Ajurveda padeda žmonėms gyventi ilgiau ir subalansuotą gyvenimą. Terminas ajurveda kilęs iš Sanskrito žodžio ayus, reiškiančio gyvenimą arba gyvenimo trukmę, ir veda, reiškiančio išmanymą, taigi išvertus pažodžiui, Ajurveda yra mokslas apie gyvenimą. Ji buvo praktikuojama Indijoje mažiausiai 5,000 metų ir visai neseniai tapo populiari Vakarų kultūroje. Pagrindinis ajurvedos principas padėti išvengti ir gydyti ligas palaikant proto ir kūno balansą bei sąmoningumą per mitybą, gyvenimo būdą ir gydymosi praktikas.

Egzistuoja du pagrindiniai ajurvedos tipai: tradicinė ir Maharishi. Maharishi tai tradicinės ajurvedos versija, besiremianti klasikiniai Maharishi Makesh jogų tekstais. Abu ajurvedos tipų propaguotojai gydymui skiria žoleles ir tiki, kad ligą sukėlė disbalansas došose. Marashi ajurveda pabrėžia sąmoningumo svarbą palaikant sveikatą ir palaiko transcendentalinę meditaciją (TM), kuri yra būdas išgryninti visatos sąmoningumą. Taip pat pabrėžiama pozityvių emocijų reiškimo svarba ir poreikis priderinti gyvenimą prie natūralių organizmo ritmų.

Penki pagrindiniai būviai

Ajurveda teigia, kad viskas, kas egzistuoja, pasireiškia kaip penkių Visatos ir kartu Žmogaus principų, stichijų, elementų visuma. Visa Visata sudaryta iš šių penkių būvių: žemės, vandens, oro, ugnies ir eterio (erdvės). Jei pavyzdžiui paimsime materialų žmogaus kūną, tai stichija žemė – kietas materijos būvis, kuris simbolizuoja pastovumą, tvirtumą. Vanduo – skystas materijos būvis, o jo pagrindinė savybė – tekėjimas. Oras – dujinis materijos būvis, kurio pagrindinė savybė – dinamika. Ugnis – jėga, keičianti materijos būvį. Jos savybė – vykdyti cheminius ir alcheminius pakitimus, nes ugnis reikalinga ne tik maisto virškinimui, bet ir valdo mūsų emocijas, aistras. Erdvė – tai laukas, tarsi vakuumas, tuštuma, kurioje viskas gimsta ir į kurią viskas sugrįžta. Kartu tai tarsi atstumas, skiriantis materialius objektus. Stichijos, elementai tai nėra skysčiai, kūno raumenys ar kaulai. Jie yra tarsi kosmoso jėgų projekcijos, kurios sukelia šiuos būvius. Sąmonė taip pat pasireiškia per šiuos penkis principus. Kadangi žmogaus organizmo funkcionavimas priklauso nuo jo veiklos plačiąja prasme, nuo jo harmonijos su visata, žmogus keičiasi, priima atskirų stichijų elementus iš oro, maisto, augalų, mineralų.

Prakriti

Pagal ajurvedą, visas fizines ir psichologines žmogaus funkcijas reguliuoja došos – bazinės gyvybinės jėgos. Jos yra trys: vata, pita ir kapha. Kiekvieną žmogų veikia visos trys došos, skiriasi tik šių proporcijos. Dažniausiai vyrauja viena arba dvi, rečiausiai – vienodai stipriai visos trys. Atsižvelgiant į tai, kuri doša vyrauja, nustatomas prakriti – prigimtinis žmogaus konstitucijos tipas. „Tai tarsi mūsų genetinis kodas, – sako M. Volodinas. – Tik šį lemia ne vien tai, ką paveldėjome iš abiejų tėvų, bet ir mūsų ankstesnis gyvenimas (reinkarnacija).“ Prakriti sąlygoja polinkį į tam tikras ligas, bet kartu sufleruoja, kokie gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai gali padėti išlaikyti sveikatą, tad labai svarbu žinoti, koks jūsų konstitucijos tipas. Mūsų tikslas – kiek įmanoma saugoti savo prakriti, kitaip tariant – nenutolti nuo savo prigimties.

Trijų došų teorija

Anot Ajurvedos mūsų kūnas yra sudarytas iš gleivių, tulžies ir oro (kapha-pitta-vataih) – tai yra trys došos, kurios kontroliuoja gyvybinę energiją grubiame ir subtiliame kūnuose. Sanskrito kalba žodis „doša” reiškia trūkumą. Todėl Vata, Pitta ir Kapha vadinamos došomis, nes turi polinkį išeiti iš pusiausvyros.

VATA

Došą Vata sudaro elementai eteris ir oras. Visatoje šie elementai pasireiškia kaip sausumas, šaltis, lengvumas, judesys, greitis, nepastovumas. Pamėginkite įsivaizduoti vėjo blaškomą ugnį – ji čia įsidega kaitriau, čia visai priblėsta, čia šoka į vieną pusę, čia į kitą. Būtent toks nerimastingas, kintantis, nenuspėjamas yra vatos tipo žmogus. Jo kūnas paprastai būna neproporcingas: labai ilgos kojos, trumpas liemuo, pernelyg ilgas ar per trumpas kaklas, pernelyg platūs ar per siauri pečiai, dantys neretai kreivoki, skirtingo dydžio, išsiklaipę į visas puses, tarsi išvartyti vėjo gūsio, linkę gesti, raumenys nėra išvystyti, fizinės jėgos mažai. Vatos tipo žmonėms dažnai šąla rankos ir kojos. Imunitetas silpnas, apetitas permainingas, priklauso nuo nuotaikos: kartais jie prisivalgo be saiko, o kartais apskritai pamiršta, kad visą dieną nieko burnoje neturėjo. Šio tipo žmonės – kūrėjai, visada kupini idėjų, tačiau nepajėgia nuosekliai jų įgyvendinti. Aktyvūs, iniciatyvūs, eruditai. Dažnai keičia savo nuomonę, mėgsta fantazuoti. Taip pat yra linkę į savigriovą – alkoholizmą ar kitas priklausomybes, yra nervingi, neramūs, nepastovūs, nepatikimi, kamuojami įvairių fobijų. Miega mažai, vis pabunda, juos lanko itin dinamiški sapnai. Vatos žmogaus seksualumas, kaip ir valgymo įpročiai, priklauso nuo nuotaikos. Jie skundžiasi nemiga, nerimu, per dideliu jautrumu, turi polinkį pasinerti į žalingus įpročius, dažnai naudoja per daug kofeino turinčių produktų, rūkalų, svaigalų bei saldumynų..

PITA

Pita – išvertus ,,ugnis“, nors terminas pažodžiui to nereiškia. Pita – kūno šiluminė energija veikianti kaip medžiagų apytakos procesas. Nuo jos priklauso virškinimas ,mityba, medžiagų apykaita, kūno temperatūra, odos spalva, akių blizgėjimas, intelektas ir suvokimas. Pita sukelia pyktį, neapykantą ir pavydą. Pitos dislokacija žmogaus organizme kraujas, riebalai, prakaito liaukos, plonoji žarna, skrandis, akys ir oda. Pita susidaro iš ugnies ir vandens.

Šio tipo žmonės – lyg tolygiai deganti ugnis. Proporcingo kūno sudėjimo, neretai – raudonplaukiai, jų nosis ir oda linkusi raudonuoti, dantenos – kraujuoti. Tokių žmonių kūno temperatūra gali būti kiek didesnė nei įprasta. Jiems vis karšta: atėję į patalpą, pirmiausia – net neatsiklausę kitų – puola daryti lango. Pitos tipo žmonės nesiskundžia apetitu, mėgsta valgyti reguliariai, dažnai – kas 3 valandas, būtent taip ir reikėtų maitintis, jų medžiagų apykaita gera. Nuolat sapnuoja trilerius – kovas, karą, kraują, nuotykius, gaudynes. Išsiskiria seksualumu, mylėtis nori nuolat, jų lipido kiekį retai kada sutrikdo kokie nors gyvenimo nesklandumai ar nuotaikų svyravimai. Tai tipiški lyderiai, kariai, sportininkai. Jie drąsūs, teisingi, sąžiningi, pasižymi gera atmintimi, bet gali būti ir agresyvūs, pikti, žiaurūs, linkę dominuoti.
KAPHA

Kapha – biologinis vanduo. Ji sudaryta iš žemės ir vandens. Tai energija sutvirtinanti kūno elementus, palaiko organizmo atsparumą. Vanduo – pagrindinė kaphos sandoros dalis nuo kurio priklauso biologinis kūno audinių stiprumas ir patvarumas.Ji sąnarių jungties tepalas, ji drėkina odą, padeda žaizdoms gyti, palaiko atmintį, teikia širdžiai ir plaučiams energijos, stiprina imunitetą. Kapha veikia krūtinės ląstoje, gerklėje, galvoje, nosies ir burnos ertmėse, skrandyje, protoplazmoje ir plazmoje, skystose išskyrose.

Reikėtų gerai pasistengti, kad priverstumėte šio tipo žmogų prarasti pusiausvyrą. Jų apatinė kūno dalis neretai yra masyvesnė nei viršutinė: pečiai (nesvarbu, vyrų ar moterų) siauresni už klubus. Lūpos putlios, skruostuose neretai – dailios duobutės.

Šių žmonių medžiagų apykaita lėta, jie valgo kas 5 ar 6 valandas, bet daug, pasižymi gurmaniškais polinkiais, mėgaujasi maistu. Labai svarbu nenukrypti nuo tokio mitybos režimo ir nepradėti užkandžiauti tarp valgių, nes anksčiau suvalgytas maistas dar nebūna suvirškintas ir galima greit priaugti svorio. Miegoti šio tipo žmonės mėgsta ilgai, tačiau su šiuo įpročiu derėtų pakovoti, nes iš tikrųjų jiems užtenka vos kelių valandų miego. Sapnai lanko retai, o jei ką ir susapnuoja, dažniausiai pamiršta. Kaphos atstovų seksualinis potraukis saikingas, kartais apskritai dingsta.

Šio tipo žmonės ramūs, geri, pastovūs, nelinkę vadovauti, gana moteriški ir labiausiai iš visų socialiai priklausomi. Gali būti godūs, tingūs, pavydūs. Gali ilgai nešiotis akmenį užantyje.

Došų išsibalansavimas

Gyvenimo būdas, mityba, psichologinės būsenos ar netgi klimato pokyčiai gali išbalansuoti jūsų došas . Tai sukelia diskomforto jausmą ir intuityvų pojūtį, kad kažkas negerai. Tarkim, jei visą gyvenimą miegodavote kietai ir ilgai, o pastaruoju metu dažnai atsibundate, kamuoja nemiga, vadinasi, turite įgimtą kaphos energijos persvarą, o dabar viršų ima vata. Visada buvot lieknas, bet nūnai priaugote svorio? Vadinasi, padaugėjo kaphos. Įprastai stiprūs ir tvirti nagai ėmė lūžinėti – suaktyvėjo vata.

VATA sutrikimai

• Nerimas, skubėjimas;
• Nemiga;
• Nesugebėjimas susikaupti;
• Depresija, psichozė;
• Impulsyvumas;
• Nepakantumas vėjui, šalčiui, triukšmui;
• Padažnėjęs širdies plakimas
• Žarnyno sutrikimai (dujos, vidurių užkietėjimas, nereguliarus tuštinimas);
• Artritai, artrozės.

PITA sutrikimai

• temperatūros pakilimas;
• infekciniai susirgimai;
• odos ligos (dėmės, spuogai, alergijos);
• padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas;
• karštis viduriuose;
• kepenų sutrikimai.

KAPHA sutrikimai

• Bronchitas;
• Astma;
• Diabetas, nutukimas;
• Gėrybiniai augliai;
• Sąnarių tinimas;
• Didelis cholesterolio kiekis

SKONIAI IR VALGIO KONSTITUCIJA

Bernardas Šou sakė :”Jūs esate tai, ką jūs valgote”. Tai tiesa, nes daugiausiai informacijos gauname per valgį, ir valgis labiausiai nulemia došų pusiausvyrą. Ajurveda pateikia dar tikslesnį aforizmą – „Jūs esate tai, ką jūs suvirškinate”, nes galima valgyti tinkamą maistą, bet jeigu virškinimas blogas, maistas neįsisavins. O tas, kas prisilaiko tinkamos jam dietos, nesirgs.

Maistas visumoje charakterizuojamas rasa (skoniu), virja (energija), vipaku (poskoniu) ir prabhava (ypatingom savybėm).

Yra šešios skirtingos rasos – skoniai, tai ir yra svarbiausia šio mokymo maisto savybė. Skonis veikia liežuvyje esančią praną, o vėlaiu smegenys nurodo skrandžiui kokias virškinimo sultis išskirti. Jei liežuvis nejaučia skonio, tada maisto nesuvirškins, ir tokiu atveju geriau iš viso nevalgyti, nes maistas pavirs nuodais. Štai kodėl yra sakoma, kad maistas turi būti skanus, kad maistą turime gerai sukramtyti ir turime jausti jo skonį. Gerai parinkti, geros kokybės, švieži prieskoniai kaip tik ir vartojami maiste skonio pagerinimui, tad tuo pat metu pagerina ir virškinimą.

Skonis, dviejų elementų kombinacija, yra vandens savybė. Todėl liežuvis valgymo metu turi būti drėgnas. Jūsų vartojamame maiste turi būti visi šeši skoniai, bet proporcionaliai, skirtingais kiekiais. Jeigu kokio nors skonio visą laiką maiste stigs, ar kokio nors skonio visada bus perdaug, tai anksčiau ar vėliau sukels ligą.

Maistas ir jo savybės pagal ajurvedą

Maistui vartojami produktai turėtų būti natūralūs, lengvi iš prigimties, pagal energiją truputį vėsinantys, kuriuose išlikę daug gyvybės jėgos (pranos) – organiškai švarūs vaisiai, daržovės. Derėtų vengti chemiškai apdorotų produktų. Iš visų skonių, dorybės savybėm pasižymi tik saldus, nes jis harmonizuoja, gaivina ir įkvepia meilės energiją. Aštrus, sūrus ir rūgštus skoniai skatina aistrą, o kartus ir rišlus sukelia neišmanymą. Persivalgymo metu aštrus skonis dirgina nervus, sūrus ir rūgštus skatina emocijas, kaitindami kraują. Tačiau jei vartojama pernelyg daug saldaus skonio, jis irgi tampa kenksmingu, ypač jei tai seni saldumynai ar dirbtiniai saldumynai.

10 Dėmesio vertų mitybos tiesų pagal Ajurvedą

Mitybos teorijų egzistuoja tiek, kad jose veikiai pasiklysti ir galiausiai nebesupranti, kuo iš tiesų geriau pasikliauti. Galbūt verta pagalvoti apie senus, laiko patikrintus šaltinius ir iš jų atsirinkti tai, kas tinkamiausia. Ajurveda kaip tik ir yra vienas tokių šaltinių. Štai keletas jos skelbiamų mitybos principų, kurie, be jokios abejonės, aktualiai skamba ir šiandienos pasaulyje.

1. Valgykite tik tada, kai jaučiate fizinį, o ne protinį alkį. Jei valgysite anksčiau nei išalksite, užteršite organizmą.
2. Vidurdienį pasistiprinkite sočiau, nes tuo metu virškinimo ugnis yra kaitriausia. Paskutinį kartą valgykite iki nusileidžiant saulei. Nevalgykite likus 3 valandoms iki miego ir nieko neimkite į burną likus 2 valandoms iki aktyvios fizinės veiklos.
3. Pasirūpinkite tinkama aplinka ir gera kompanija. Valgykite tvarkingoje, malonioje ir ramioje aplinkoje. Pasistenkite sėdėti prie vieno stalo tik su tais žmonėmis, kurie jums patinka.
4. Triukšmas, kimšimas atsistojus, skaitant ar kitur nukreiptas dėmesys trukdo virškinimui, kaip ir įtampa, pyktis ar liūdesys. Atminkite, dvasinė ramybė mūsų virškinimą veikia kur kas geriau nei virškinimą gerinantys vaistai.
5. Valgydami trečdalį skrandžio užpildykite kietuoju maistu, trečdalį – skysčiu, o likusią dalį palikite tuščią.
6. Vienu kartu suvalgykite ne daugiau maisto, nei telpa dviejose suglaustose jūsų saujose.
7. Kai valgote, nusiteikite ramiai ir pagrindinį dėmesį sutelkite į valgomą maistą, jo skonį, kramtymo procesą.
8. Gerai sukramtykite maistą: kiekvieną kąsnį mažiausiai 32 kartus. Gerdami gėrimus, juos taip pat „sukramtykite“. Vadovaukitės šiuo posakiu: „Kietą išgerk (vadinasi, sukramtyk taip, kad jis taptų skystu), o skystą sukramtyk.“
9. Įsivaizduokite, kad valgymas – ne tik būdas numalšinti alkį, bet ir ritualas, kurio metu pasistiprina jūsų kūnas, siela ir protas.
10. Pavalgę pasijuokite, nes juokas gerina virškinimą. Jei yra galimybė, po valgio bent 10 min. pagulėkite ant kairiojo šono.

Gydymo metodologija

Ajurvedos gydytojai ligas ar kitus sutrikimus diagnozuoja pasitelkę pulso nustatymo diagnostiką, patikrinę ligonio kūno temperatūrą, akis, liežuvį, nagus, plaukus, odą, šlapimą. Ajurveda remiasi trijų došų principu – taikant individualią mitybą ir gydymą, atsižvelgiama į žmogaus prigimtį, pomėgius, charakterį, kūno sudėjimą. Ajurvedoje yra trijų tipų gydymas: naudojant nesudėtingas operacijas, paprastas ir psichologinis. Antrasis gydymo tipas (paprastas) – kasdienė higiena, fitoterapija ajurvediniais gydomaisiais augalais, subalansuota mityba, pančakarma, pratimais. Trečiasis tipas – gydymas naudojant atsipalaidavimą, muziką, šviesą, spalvas, dainavimą ir taip pat meditaciją.

Ajurvedos pranašumai, lyginant su tradicine, alopatine medicina

1. Nesimptominis požiūris – kūnas vertinamas kaip bendra visuma, o ne nagrinėjama tik tam tikra liga. Ajurvedos principo esmė – reikia gydyti ne ligą, bet žmogų. O šiuolaikinė medicina gydo tik tam tikrą ligą, tik tam tikrus simptomus, bet juos pataisius iškyla kita liga. Net patys gydytojai prisipažįsta, kad pusė ligonių ligoninėse atsirado dėl netinkamų gydymo metodų.
2. Nesukelia šalutinių efektų, o visi alopatiniai metodai sukelia šalutinius efektus, kurie kartais net iš viso nenurodomi vaistų etiketėse.
3. Kiekvienas iš Ajurvedos vaistų ne tik gydo, bet ir tonizuoja, suteikia jėgų; nuodai čia praktiškai nenaudojami. O dauguma alopatinių vaistų yra nuodas.
4. Liga kyla ne tik nuo kūno, bet ir nuo proto (neramumai prote dažniausiai ir būna ligų priežastimi), o Ajurveda padeda gydyti ir protą.
5. Padeda aptikti ligą jau pačioje pradžioje, kas retai teįmanoma alopatinėje medicinoje. Be to, suteikia išbaigtą sistemą kaip iš viso nesusirgti.
6. Joje labai gerai aprašyta dietologija („Tegu maistas būna jūsų vaistu” – sakė Hipokratas), ko šiuolaikiniai medikai beveik neišmano.
7. Ligai nustatyti aprašyti labai paprasti metodai, ir žmogus pats gali nustatyti savo būseną, kas visiškai neįmanoma šiuolaikinėje medicinoje, kur gydytojai priversti naršyti po visą kūną, tirti kraujo, šlapimo, stuburo smegenų punkcijų mėginius. O patyręs ajurvedistas tiesiog pagal liežuvį, pirštų nagus, pulsą, akis gali tiksliai minutės bėgyje nustatyti jūsų ligą.
8. Visi Ajurvedos metodai natūralūs ir artimi gamtai, ko anaiptol negalėtume pasakyti apie radiacinius švytinimus ir kitus šiuolaikinėje medicinoje taikomus metodus. Ajurveda moko žmogų gyventi harmoningai su aplinka. Sveikata kaip tik ir yra harmonija, pusiausvyra.
9. Ajurveda griežtai individualizuoja požiūrį į žmogų. Liga visada vertinama atsižvelgiant į žmogų, o šiuolaikinė medicina neatsižvelgia į žmogų, nagrinėja tik ligą, išrašo tą patį vaistą skirtingų konstitucijų žmonėms.

Tačiau jeigu reikalingos ekstra priemonės (pvz.:apsideginom), kai reikalinga skubi pagalba, geriau kreiptis į alopatinį gydytoją, nes Ajurvedos vaistai veikia lėčiau. Jei pradiniai simptomai labai sunkūs, jei reikia greito poveikio, galima pradžioje pavartoti alopatinius vaistus. Ajurvedos vaistai veikia lėčiau, bet ilgiau, jie harmoningai ir giliau paveikia organizmą.

Ajurvedos mokslas visgi nėra labai paprastas ir norintiems sužinoti daugiau teks paskirti gerokai daugiau laiko. Tad vertingiausia yra tiesiog išmokti prisilaikyti pagrindinių Ajurvedo principų savo kasdieniniame gyvenime. O jeigu dar kankina nuo anksčiau išlikusios ligos, patartina kreiptis į patyrusius Ajurvedos specialistus.

 Individuali veikla: www.uzsidirbu.lt