Streso hormono trūkumas pagreitina senėjimą

Vokietijos mokslininkai iš Sarlando universiteto mano, kad streso hormono kortizolio kiekio sumažėjimas prisideda prie senėjimo.

Senėjimo reiškinys yra daugelio veiksnių tarpusavio įtakos rezultatas, o imuninė sistema vaidina pagrindinį vaidmenį šioje sąveikoje. Ir jei prisitaikanti, specifinė imuninė sistema su amžiumi silpnėja, tai įgimta, nespecifinė, priešingai, tampa patologiškai aktyvi. Tai lemia lėtinio uždegimo vystymąsi organizme ir dėl to atsiranda tokios dažnos vyresnio amžiaus pacientų ligos kaip aterosklerozė ir artritas.

Sumažėjęs hormono kortizolio kiekis gali sukelti uždegimą. Normalioje būklėje šį streso hormoną ir jo neaktyvią formą – kortizoną gamina antinksčiai. Vyresnio amžiaus žmonėms kortizolio koncentracija kraujyje sumažėja. Imuninės ląstelės makrofagai sugeba paversti neaktyvų kortizoną aktyviuoju kortizoliu, tačiau su amžiumi šis gebėjimas silpnėja.

Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad makrofagų darbo pablogėjimo priežastis yra GILZ baltymas, kurio lygį reguliuoja kortizolis. Mažiau kortizolio reiškia mažiau GILZ, dėl ko sutrinka makrofagų veikla. Jie nuolat išskiria signalines molekules, kurios aktyvina uždegiminius procesus organizme, taip sukeldamos lėtinį uždegimą. Eksperimento su pelėmis metu mokslininkai genetiškai deaktyvavo GILZ, suaktyvindami makrofagus ir išsivystydami lėtinį uždegimą.

Taigi, norint sulėtinti senėjimą ir destruktyvių uždegiminių procesų vystymąsi, būtina palaikyti tam tikrą hormono kortizolio kiekį kraujyje. Tai galima pasiekti reguliariai mankštinantis.