Tikri ir įsivaizduojami veganizmo pavojai

Pastaruoju metu veganų ir vegetariškų dietų populiarumas išsivysčiusiose šalyse nemažėja, o kai kuriose vietose net auga. Žmonės pasirenka veganizmą dėl etinių, ekologinių, religinių arba medicininių priežasčių. Pagal statistiką, 2% amerikiečių šiuo metu yra griežti veganai. Tačiau tai dar kartą patvirtina faktą, kad visuomenėje visada bus žmonių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties atsisako tam tikrų produktų. Veganai ir vegetarai yra vieni iš jų.

Kas yra veganizmas?

Veganų dieta skatina atsisakyti visų gyvūninės kilmės medžiagų, įskaitant kiaušinius ir pieno produktus. Veganai gauna baltymų, riebalų ir kitų maistinių medžiagų iš pupų, riešutų, neskaldytų grūdų, daržovių aliejaus, vaisių ir daržovės. Priešingai populiariems įsitikinimams, veganai, kurie atsižvelgia į tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą maiste ir jų kiekį atstato maisto papildų pagalba, dauguma iš jų kenčia nuo neurologinių sutrikimų, anemijos arba sumažėjusio kaulų tankio ne dažniau nei žmonės, besimaitinantys įprastai.

Tačiau šie duomenys, greičiau, rodo žmogaus kūno sugebėjimą prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, nei visišką veganų dietos saugumą. Stebėjimai rodo, kad didžioji dauguma veganų naudoja maisto papildus, kad kompensuotų trūkstamus mikroelementus ir vitaminus – taip pat kaip žmonės, kurie laikosi tradicinių maitinimosi įpročių. Pasak suomių, maisto papildus vartoja 91 proc. veganų ir 78 proc. paprastų žmonių, dalyvavusių tyrime. Nepaisant to, 24% veganų kraujyje nustatyta vitamino D, beta karotino, seleno, jodo ir nepakeičiamų riebalų rūgščių sumažėjusi koncentracija. Tiesa, verta paminėti, kad sveikatai naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių ir polifenolių koncentracija buvo didesnė, nei įprastai besimaitinusios grupės asmenų.

Veganizmo pavojai sveikatai: tikri ir įsivaizduojami

Nervų sistemos sutrikimai

Nervų sistemos sutrikimai, taip pat pažinimo funkcijų pablogėjimas (atminties, mąstymo, dėmesio koncentracijos ir kt.) dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Veganai taip pat patenka į šių patologijų rizikos grupę. Taip yra, daugiausia, dėl vitamino B12 trūkumo, kadangi jis randamas tik gyvūninės kilmės produktuose. Tai paaiškinama tuo, kad B12 gamina tam tikras bakterijas, kurios gyvena gyvūnų virškinimo trakte. Tai reiškia, kad dėl maitinimosi ypatybių veganai, kaip ir pagyvenę žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, patiria didelį B12 trūkumą. Šio elemento trūkumas padidina homocisteino lygį kraujyje ir pažeidžia nervų sistemą. Jei asmuo serga diabetu, tai jis gali vartoti preparatą metforminą, kuris dar labiau sumažina vitamino B12 kiekį organizme.

Bandymai pakeisti gyvulinės kilmės maistą kitais vitamino B12 šaltiniais kol kas nebuvo sėkmingi. Pavyzdžiui, manoma, kad jo galima gauti iš mėlynai-žalių dumblių, tačiau tyrimai parodė, kad jis ten yra tokioje formoje, kurios žmogaus organizmas negali įsisavinti. Tam tikru metu buvo pasirodžiusi informacija apie B12 buvimą grybuose, bet vėliau paaiškėjo, kad jo šaltinis yra tik mikroorganizmai, gyvenantys grybų paviršiuje, o ne patys heterotrofiniai organizmai. Vakarų šalyse ir Japonijoje gaminami miltai, mielės ir visų  grūdų maisto produktai, praturtinti vitaminu B12. Ši parinktis yra labiausiai priimtina. Jei nėra galimybės įsigyti tokių produktų, veganizmo šalininkai turėtų vartoti maisto papildus, kurių sudėtyje yra B12.

Kaulų trapumas

Veganai gauna mažai kalcio ir vitamino D, kurie būtini žmonių kaulų sveikatai išsaugoti. Tačiau tyrimai rodo, kad veganų organizmas gali išmokti susidoroti su šia problema. Mokslininkai palygino veganų mitybos principų besilaikančių budistų vienuolių ir paprastų moterų kaulų audinio būklę. Kasdienė kalcio dozė vienuolių mityboje buvo vos 370 mg per parą, o rekomenduojama norma yra bent 1000 mg. Veganės taip pat turėjo justi baltymų trūkumą, nes jo keikis dienos dietoje neviršijo 35 g per parą, o valgant įprastą maistą jo gaunama apie 65 g.

Nepaisant to, paaiškėjo, kad vienuolių kaulinio audinio tankis yra ne mažesnis nei įprastų moterų, kurios neatsisako mėsos ir pieno produktų.

Tiesa, nėra jokios garantijos, kad lietuvių veganų organizmas yra toks pat stiprus, kaip ir budistų vienuolių kūnai. Todėl geriau nebandyti likimo ir papildomai vartoti papildus su kalciu ir vitaminu D3.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos

Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas yra dar vienas veganų dietos paradoksas. Manoma, kad mėsa valgantys žmonėms labiau rizikuoja savo širdies sveikata nei veganai. Tyrimai rodo, kad septintosios dienos adventistai, laikydamiesi griežto veganizmo principų, rečiau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau, remiantis kitais duomenimis, veganų mityba lemia geležies, cinko, vitamino B12 ir omega-3 riebalų polinesočiųjų rūgščių (PUFA) trūkumą. Netgi subalansuota mityba negali visiškai normalizuoti riebalų ir riebalų rūgščių pusiausvyros.

Rezultatas – veganų kraujyje padidėja homocisteino ir sumažėja didelio tankio lipoproteinų, dar vadinamų geruoju cholesteroliu, koncentracija. Abu šie veiksniai didina širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi riziką. Tai reiškia, kad veganai turėtų skirti ypatingą dėmesį omega-3 šaltiniams. Tai yra graikiniai ir kai kurie kiti riešutai, taip pat maisto papildai.

Nėštumas ir veganizmas

Nėščios moterys, kurios laikosi griežtos veganų dietos, dažnai yra smerkiamos visuomenės. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jei būsimoji motina stebi mikroelementų, vitamino B12 ir B9 (folio rūgšties) kiekį maiste, taip pat padidina suvartojamų baltymų iki 0,25 g 1 kg svorio, žalos vaikui jos dieta nepadarys. Pagrindinė veganizmo problema nėštumo metu yra ta, kad per pirmąsias vaisiaus vystymosi savaites dauguma moterų dar nežino, kad jau laukiasi vaiko. Būtent per šį laikotarpį iškyla vaisiaus vystymosi  įvairų sutrikimų rizika.

Ortoreksija

Ortoreksija yra gana naujas valgymo sutrikimo variantas, kuris paplito masiškai susidomėjus sveiku gyvenimo būdu. Ortoreksikai, vedami vien tik gerų ketinimų, pradeda pašalinti iš savo mitybos įvairius „žalingus“ maisto produktus. Dažniausiai pirmiausia pašalinami saldumynai, cukrus ir kiti angliavandenių šaltiniai, tada ateina druskos, kviečių (nes turi glitimo), pieno produktų ir kitų eilė. Savo pačių sukurtų apribojimų pažeidimas nemažai tokių asmenų veda į depresiją, o sunkiais atvejais ortoreksikai pradeda neprivalgyti ir liga pereina į anoreksiją.

Kai kurie mokslininkai veganizmą laiko viena iš ortorizmo rūšių su visomis šiai ligai būdingomis savybėmis. Jie pabrėžia, kad veganai praleidžia daug laiko ir energijos kontroliuodami savo mitybą. Toks susirūpinimas įprastais kasdieniais procesais kartais daro blogą įtaką žmogaus ramybei.

Veganų dietos privalumai

Kaip jau minėjome, veganai rečiau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp jų yra daug mažiau turinčių antsvorio ir nutukusių žmonių. Veganai vidutiniškai dažniau laikosi sveikos gyvensenos normų, kurios apima ne tik maistą, bet ir fizinį aktyvumą, meditacines praktikas, aktyvią socialinę padėtį ir taip toliau. Veganų vartojami maisto produktai turi mažą glikemijos indeksą, todėl jie nesukelia gliukozės kiekio kraujyje šuolių. Daržovės ir vaisiai turi daug ląstelienos, antioksidantų ir mineralų, o sveikų grūdų produktai turi tirpių skaidulų. Visa tai užtikrina gerą virškinimą. Pasak kai kurių mokslininkų, būtent maistinių skaidulų vartojimas vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų mažinant svorį veganų mitybos pagalba.

Neseniai ji buvo parodyta, kad veganų mityba gali padėti pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine neuropatija, kuriems būtina atsikratyti papildomų kilogramų. Žmonėms, naudojantiems veganiškos mitybos principus lieknėjimo tikslu (papildomai vartojant vitaminą B12), vidutinis svorio netekimas siekė 6 kg per 20 savaičių, tuo tarpu įprastai valgančioje kontrolinėje grupėje šis rodiklis buvo VOS 1 kg. Kraujotaka veganų galūnėse ženkliai pagerėjo, o skausmas tapo kur kas silpnesnis.

Leiskite pridurti, kad tai yra toli gražu ne pirmasis tyrimas, rodantis, kad veganams daug paprasčiau pavyksta atsisveikinti su pertekliniu svoriu, nei laikantis kitų dietų. Kitame tyrime buvo lyginami cukriniu diabetu sergantieji, kurie laikėsi Amerikos diabeto asociacijos rekomenduojamos dietos su veganų mitybos principų besilaikančiais ligoniais. Paaiškėjo, kad per 22 eksperimento savaites 43% veganų sumažėjo poreikis gerti diabetą kontroliuojančius vaistus. Tas pats rodiklis grupei, sekusiai ADA dietą, buvo tik 26%. Veganai taip pat turėjo mažesnį cholesterolio kiekį ir neteko daugiau svorio, palyginti su kita kontroline grupe.