Žiaurūs faktai „normaliai” besimaitinantiems
Sunku suprasti, kas yra normalu… Tačiau, galima tai ignoruoti… Teigiama, kad kiekvienam pravartu žinoti vartojamo maisto ribas. Bet kuris, tyrinėjantis maitinimosi klausimą, žino, kad žmonija, o ypač turtingoji jos dalis, kenčia nuo persivalgymo. Dauguma valgo iš įpročio valgyti arba dėl malonumo. Tačiau žiūrint fiziologiškai, yra kieno tai teigiama, jog tik tas maistas turi vertę, kuris valgomas, pajautus labai didelį alkį, badą – natūralią trauką maistui. Tada bet koks maistas tampa skanus ir malonus. Iš kitos pusės gi išbadėjusiam tikrai nebesvarbu, ką valgyti, viskas skanu:) Joks laisvas gyvis gamtoje neės, jeigu nejaus alkio. Vėl gi sakoma, jog maksimalus skaičius šimtamečių žmonių yra pačiose skurdžiausiose šalyse. O kas patikrins? Pas mus kažkaip tikima viskuo, kas sakoma…
Sakoma, du trečdaliai žmonijos (budistai, musulmonai, kiniečiai ir japonai) gyvena paprasto maisto pagrindu: truputis ryžių, daržovių, tačiau jų atsparumas ligoms ir jėga žymiai didesni nei mėsavalgių. Bet kas gi tą jėgą matavo?:) Kur bent dešimtmečio tyrimai? Nėra. Beduinai ilgai ir sunkiai keliauja per dykumą be jokio maisto, tik su keliomis datulėmis. Taip sakoma… Manoma, narsūs senojo Egipto filosofai dešimtmečiais nevalgė tiršto maisto, bet gaivino save sultimis. O jų išmintis ir žinios netgi šiandien sudaro filosofinės minties pagrindą… kažkam:) Garsiausi mąstytojai buvo labai mažai valgantys asketai. Tik kažin, ką jie sumąstė tokio, ko mums reiktų?
Matematikas Pitagoras negavo leidimo į Egipto filosofų mokyklą, kol neprabadavo 40 dienų. Tik nemanykite, kad tam, jog parodyti, koks jis ištvermingas. Ne. Tai buvo reikalinga tam, kad įvyktų fiziologinis apsivalymas, ir jo smegenys sugebėtų priimti išminties informaciją.
Moisiejus, kurdamas savo žmonėms įstatymus, nevalgė. Matomai išbadavus gana ilgai daraisi sukalbamas ir įtikinamas:)
Kristus, prieš pasirodant žmonėms, badavo dykumoje, 40 dienų. Romos katalikų bažnyčios istorija parodo daugelį šventųjų, kurie dešimtmečius beveik nieko nevalgė ir išgyveno iki senatvės. Tai šaunu. Bet kam to reikia? Ar kad taptum šventu? Italų gydytojas Konrado (Conrado) sulaukė 100 metų egzistuodamas su kasdiene 12 uncijų maisto ir 12 uncijų vyno porcija. (1 uncija = 28.35gr) Na čia jau suprantamiau:)
Bado baimė kabo virš žmonijos lyg siaubas; nepavalgęs pietų ar pusryčių žmogus nervinasi. O ką turėtų daryti, jeigu nori valgyti? Pats švariausias, geriausiai pasisavinamas maistas yra tas, kuris skirtas biologiškai, gamtos įstatymu – savo natūralioje formoje. Galbūt. Tik kur tas įstaymas įteisintas ir kieno? Nėra tokio. Knygoje teigiama, visi mišiniai, gaminami šiuolaikinėse virtuvėse, turi būti vertinami, kaip žemiausio lygio maistas, kuris veda į regresą ir žmonijos išsigimimą. Galbūt. Bet kol kas tai geriausia, ką turi žmonija:)
Vaisių dieta
Vaisių dieta, kuri aprašyta Pradžios knygoje žmonijai lenkia bet kokią kitą. Kad dieta būtų žmonėms priimtina, būtina panaikinti baimę jų nuomonėse dėl nepakankamo maitinimosi. Tam reikalinga demonstracija, jog saujelė vaisių turi daugiau gyvo maistingumo, nei geri visavalgių pietūs. Demonstraciją sukurti lengva gi yra reklama… Tai gali pademonstruoti vaisiavalgiai? Galbūt. Tik kur tyrimai? Sakoma, jie dažniausiai gyvena gamtoje, kur gali apginti savo gyvenimo būdą nuo kritikų ir išjuokimų. Tačiau kodėl jie tokie silpni, kodėl taip bijo kritikos? Sunku gyventi vaisiavalgiui civilizuotame pasaulyje, nes jo jausmai, jutimai smarkiai išgryninti, išsivystę; o gal atvirkščiai, jeigu jau taip sunku? Išeitis – gyventi begleivia dieta – vaisių dieta – rojaus dieta. Sutikčiau, jeigu gyventume rojuje… Tačiau kada Žemės planetoje buvo rojus? Ir ar buvo?
Sakoma, vidutinis žmogus nešioja savyje apytiksliai 4,5 kg nepašalintų fekalijų, kurios nuodija kraują ir visą sistemą. Pamąstykime apie tai. Fu… Kiekvieno sergančio žmogaus sistema užkišta gleivėmis. Jos atsiranda dėl nuo vaikystės nesuvirškintų, nepašalintų nenatūralaus maisto medžiagų. Nuo vaikystės nesuvirškinto…. Tikslinuosi, gal vertimo klaida? Ne. Šio fakto detalės yra knygoje („Rational Fasting and Regeneration Diet”). Taip „nesveikai” gyvena daugelis net nežinodami; ir ką? Niekas neišsiveržia gyventi 200 metų. Tad koks skirtumas tuomet toks žinojimas? O gal yra kažkoks skirtumas?
Paruošė Ramybė pagal Benedict Lust