Kūno kvapai, pranešantys apie ligas

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dezodorantai, tualetinis vanduo ir kvepalai yra tokia pat asmens įvaizdžio dalimi kaip suknelė, batai, kaklaraištis ir portfelis, žmonės ne visada pagalvoja, kaip jų kūnas skleidžia kvapus ir be papildomų aromatų. Tačiau kai kurios ligos neleidžia apie tai pamiršti ir tada pagal kūno kvapą galime numanyti, kuo žmogus serga. Tarp daugybės galimų žmonių kvapų atrinkome įdomiausius, susijusius su ligomis.

Acetono kvapas ir riebalų deginimas

Didelis angliavandenių trūkumas dietoje lemia tai, kad organizmas pradeda deginti riebalus tam, kad gautų gliukozės. Viena vertus, tai malonu tiems, kurie nori numesti svorio. Kita vertus, visa tai nelabai gerai kvepia visomis šio žodžio prasmėmis.
Šio proceso metu susidaro ketonai, tiksliau, acetonas, kuris suteikia pūvančių obuolių ar lako pašalinimui skirto skysčio kvapą. Riebalų suskaidymas į gliukozę ir acetoną vyksta ir normaliai maitinantis, tačiau tuomet acetono susidaro labai mažai – jis išsiskiria su šlapimu arba įsijungia į sekančias chemines reakcijas. Jei žmogus nusprendė visiškai pervesti savo kūną į energijos gavimo vien iš riebalų režimą, tada ketonų kaupiasi per daug, organizmas negali susidoroti su jų išsiskyrimu, o šlapimas ir žmogaus kūnas įgis būdingą kvapą. Panaši situacija pastebima ir badaujant, kai kūnas dėl maisto stokos yra priverstas pradėti skaidyti savo riebalų atsargas.

Diabetas yra kita būklė, dėl kurios susidaro ketonų perteklius. Tarkime, kad kasa pagamina reikiamą kiekio insulino arba hormono, bet jo ląstelės negali jo gauti dėl įvairių priežasčių. Šiuo atveju gliukozė negali patekti į organus bei audinius ir kaupiasi kraujyje. Smegenys, negaudamos gliukozės, reikalauja maisto, o organizmas pradeda skaidyti riebalus, kaip ir aukščiau parašytu atveju, gamina daug ketonų, išsiskiriančių per odą.

Amoniako kvapas ir perteklinis azotas

Šis kvapas užuodžiamas dėl įvairių organizmo nukrypimų nuo normalios būklės. Amoniakas yra laki medžiaga, kurios dėka mes atsikratome perteklinio azoto. Jis gali išsiskirti su šlapimu, iškvepiamu oru arba prakaitu. Amoniakas kvapas būdingas žmonės su inkstų funkcijos nepakankamumu, taip pat signalizuoja apie galimą Helicobacter pylori infekciją ir didelę kepenų nepakankamumo riziką. Cistitui yra būdingas amoniako šlapimo kvapas.
Bet jei oda dvelkia amoniaku, tai reiškia, kad inkstai ir kepenys negali perdirbti viso perteklinio azoto, todėl jis išsiskiria pro prakaito liaukas. Dėl to organizmui tenka sunaudoti daug vandens. Ir pirmasis dalykas, apie kurį praneša kūno skleidžiamas amoniako kvapas, yra galimas skysčių trūkumas organizme.

Amoniako kvapas taip pat rodo, kad žmogaus organizme susikaupė baltymų perteklius. Su šia problema susiduria žmonės, kurie mėgsta mažai angliavandenių turinčias dietas. Šiuo atveju reikėtų suprasti, kad organizmui naudingiau energiją gauti iš angliavandenių, nei baltymų. Norint sustabdyti baltymų skilimą, pakanka į racioną įtraukti reikiamą kiekį angliavandenių. Ypač svarbu tai padaryti intensyvaus mokymosi metu.
Beje, aktyvų amoniako išsiskyrimą per odą gali sukelti kai kurie sportiniai papildai, taip pat vitaminų ir vaistų vartojimas. Pernelyg didelė aistra šparaginėms pupelėms taip pat gali išprovokuoti būdingą kvapą.

Žuvies kvapas: perteklinis trimetilaminas arba gardnerelos

Jei žmogus dvokia kaip žuvis ir netgi pūvanti, tada jis greičiausiai kenčia nuo trimetilaminurijos. Šio sindromo priežastis yra retas genetinė liga, kuri vystosi dėl FMO3 genų mutacijų. Šis genas yra atsakingas už gamybą fermento trimetilamino, kuris yra dalyvauja šalutinių virškinimo produktų perdirbime. Jeigu tokio fermento trūksta, medžiaga kaupiasi organizme, susijungia su kitomis kūno išskyromis (šlapimu, prakaitu, iškvepiamu oru) ir sukelia būdingą žuvies kvapą. Medžiagos, kurios virškinimo procese sudaro trimetilaminą, yra cholinas, karnitinas ir lecitinas. Atitinkamai žmonėms, turintiems trimetilaminurijos sindromą, nerekomenduojama valgyti jų turinčių maisto. Pvz., karnitino gausu raudonoje mėsoje, žuvyje ir išrūgose. Lecitino daug yra kiaušinio trynyje, pasukose, taip pat sėklose, riešutuose ir razinose. Cholino dideli kiekiai taip pat aptinkami kiaušinio trynyje, kepenyse ir daigintuose grūduose.

Tuo tarpu supuvusios žuvies kvapas makšties išskyrose yra būdingas bakterinės vaginozės (gardnerelos) simptomas. Ją sukelia gardnerelos bakterijos, kurios paprastai yra tik sąlyginai patogeniški mikroorganizmai. Bet jei pažeidžiamas makšties aplinkos rūgštinis-bazinis balansas arba susilpnėjęs imunitetas, jie pradeda daugintis pernelyg aktyviai ir tuo pačiu metu gamina lakiuosius aminus – putresciną ir cadaveriną. Įdomu tai, kad po seksualinio kontakto kvapas tampa intensyvesnis. Taip yra dėl to, kad sperma su savo šarminiu pH aktyvina lakiųjų aminų susidarymą,  o dėl to padidėja „aromatas“.

Virtų kopūstų kvapas: perteklinis tirozinas

Taip kvepia žmonės, kenčiantys nuo genetinės ligos tyrosinemijos. Yra keletas šios ligos variantų, tačiau esmė yra ta pati: dėl tam tikrų mutacijų organizmas negali gaminti fermentų, kurie skaido aminorūgštį tiroziną. Dėl to organizmas kaupia aminorūgštis – tiroziną, metioniną ir fenilalaniną. Tai sukelia sunkias inkstų ir kepenų patologijas, centrinės nervų sistemos pažeidimus ir kaulų audinio pokyčius. Didelis metionino ir tirozino kiekis tokių pacientų kraujyje yra savito virtų kopūstų kvapo priežastis.

Rauginto tešlos kvapas: niežinė erkė

Rauginto tešlos kvapas yra susijęs su Norvegijos niežais – sunkia liga, kurią sukelia niežinė erkė. Paprastai ši liga vystosi dėl imuninės sistemos sutrikimų ir kitų ligų: AIDS, raupsų, senatvinės demencijos, tuberkuliozės, odos limfomos, leukemijos ir kt.

Medaus kvapas: žaliamėlės pseudomonos

Kai žmogaus organizme siautėja žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa) kūnas pradeda skleisti saldų kvapą, kurį galima palyginti su medaus aromatu. Nepaisant malonaus kvapo, Pseudomonas aeruginosa – viena iš labiausiai pavojingų hospitalinių infekcijų. Kai kurie šios bakterijos štamai yra atsparūs dažniausiai pasitaikantiems antibiotikams. Pseudomonos gali sukelti įvairias kvėpavimo takų ligas, meningitą, otitus, prienosinių ančių uždegimą, stiprų pūliavimą ir t.t. Medaus kvapas, skleidžiamas paciento, gydytojui yra blogas požymis, reikalaujantis nedelsiant imtis veiksmų.

Dauguma nebūdingų kūno kvapų dažniausiai signalizuoja apie medžiagų apykaitos sutrikimus – laikinus arba nuolatinius. Todėl bet koks neįprastas organizmo kvapas turėtų būti proga pasikonsultuoti su gydytoju. Gal tai kūno signalas, kad kažkas labai negerai.