Alergija, gamta ir nuovoka

Ignoruoti galima visus mokytojus, tik ne savo kūną. Liga –  galimybė suprasti savo klaidas.

Nuovokumas – tai dvasios pusiausvyra

Maišosi rasės. Veikia priešybių vienybės dėsniai: juoda ir balta, anksčiau ar vėliau, susilies į vieną ir sukurs naują kokybę. Tautybių susimaišymas rodo, kad mums visiems reikia pasiekti naują lygmenį, puoselėjant tai, ką kiekvienas turi ir ką pajėgus padaryti. Įvyksta natūrali atranka. Oratoriaus menas moko žmogų kalbėti taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kas šito meno neišmoksta tam gali tekti brangiai užmokėti už atvirumą ir dorumą. Baukšti žmonija nekenčia tiesos. Baukštus tiesos nesako ir kitiems neleidžia to daryti. Gyvūnai nekalba, bet mes juos suprantame, jeigu trokštame suprasti. Norint suprasti gyvūną, reikia kuo daugiau su juo bendrauti. Sielos kalbai reikia laiko.

Sielų bendravimo moko gyvūnai, vaikai ir mūsų kūnas

Gyvūnai moko objektyviau. Jų instinktai – paprasti ir nuoširdūs. Kadangi su gyvūnais bendraujame mažai, tai mažai ir išmokstame. Kuo mažesnis vaikas, tuo jis geriau moko mus. Dažnai be jokios priežasties suaugęs žmogus mano esąs protingesnis už gyvūną ir vaiką. Todėl neįsisavina būtinų žinių.

Vaikas atsilieka nuo tėvų fiziniu išsivystymu, o dvasiškai juos lenkia.

Ignoruoti galima kiekvieną mokytoją, tik ne savo kūną. Liga – galimybė suprasti klaidas. Kūnas stengiasi atstatyti pusiausvyrą – sielos ramybę ir dvasinį tobulėjimą. Liga paguldo į patalą, atima apetitą, priverčia prakaituoti, sukelia vėmimą, viduriavimą. Taip iš kūno pašalinami toksinai; liga juos sudegina aukštos temperatūros pagalba. Ligonį valgydinti tik maistingu valgiu: vaisiai, uogos, daržovės, grudų produktai. Jeigu darbininkui žaliūkui patiekiamas mėsos gabalas, tai sveikstančiam žmogui naudinga ką tik nuskinta braškė. Žaliūkui reikia jėgos, t.y. pykčio energijos, kad kitą dieną vėl galėtų stoti į dvikovą su darbu; o ligoniui, kuris susirgo dėl susikaupusios pagiežos, apmaudo ar pykčio, jėga reikalinga pusiausvyrai atstatyti.

Grynas oras – laisvė

Kas sugeba susilieti su augalais, tas sėkmingai perima augalų išmintį ir panaudoja ją savo labui. Šventieji gyvena atsiskyrę, gamtos prieglobstyje. Pusiausvyros neturintys žmonės, laikantys save geresniais už kitus, neiškenčia. Šventasis nori būti tik savimi. Tokią galimybė jam suteikia gamta. Augalai atiduoda tai, ko žmogui reikia, ir pasiima, tai, ko žmogui nereikia. Gamtai žinomi žmonių poreikiai. Tikriausiai jums kilo klausimas: „Jeigu augalai įkūnija dvasingumą, tai kodėl žmonėms sukelia alergiją?“. Jeigu nuo mažens vaiką verčiame būti protingu, sumaniu, inteligentišku, genialiu, mandagiu, geru, įvairiapusišku ir t.t., trokšdami, kad jis taptu tobulybe, tai vaikas protestuoja prieš tobulumą alergija. Ją jam sukelia žydintis karklas, nes vaikas užkankintas netikro gerumo. Lazdynų žydėjimas sužadina protestą prieš prievarta brukamą išmintingumą. Išmintingas būna tik laisvas žmogus. Eglės kvapas erzina, skatindamas apmaudą ir priešinimąsi reikalavimui viską aprėpti ir tapti visažiniais. Negali vaiką teigiamai veikti pušis, jeigu skatindami savarankiškai jį nuolat žeminame. Augalai, sukaupę per daug negatyvumo žūsta, virsta žeme. Viską, ką augalas žinojo, dabar žino žemė. Ji tai perduoda naujam augalui. Gamtos apytakai būdinga pusiausvyra ir vystymasis. Menkai išsivystęs žmogus gyvena gamtos malonės sąskaita. O Gamta gyvena, labai išsivysčiusio žmogaus malonės dėka.
Ruošė www.sveikata666.lt  pagal gydytoją L. Viilma