Termometro stulpeliui perkopus 30 laipsnių maistas genda daug greičiau. Tai patiriame arba karščiausiais vasaros mėnesiais Lietuvoje arba išvykę atostogauti į šiltuosius kraštus. Pažystu ne vieną žmogų, kuris skundėsi apsinuodijęs maistu Turkijoje arba Egipte, nors iki išvykos  nesiskundė jokiais skrandžio negalavimais gyvendamas Lietuvoje. Atostogų metu dažnai norisi paragauti skaniai atrodančių ir skrandžiui dar nepažystamų patiekalų. Būna, kad ir pavadinimas suintriguoja – „Montesumos kerštas“, „Delio pilvukas“ ar „Diavolo pica“, tačiau smagumas greitai praeina, kuomet skrandis kerta pačiu netinkamiausiu metu. Yra kelios paprastos taisyklės kurios padės išvengti apsinuodijimo maistu viešint užsienyje. Nepamirškime, kad apsinuodijimas gali turėti skaudžių pasekmių – nuo trumpalaikio skrandžio sutrikimo iki hepatito A, E coli bakterijos, Roto viruso, salmoneliozės, listeriozės ir pan.  Maistas gali tapti užkrėstas pavojingomis bakterijomis bet kuriuo metu: auginimo, derliaus nuėmimo, apdorojimo, laikymo, transportavimo ar ruošos
Dažniausiai užsikrečiama maistu, kuris nėra verdamas arba kepamas. Aukštoje temperatūroje pavojingos bakterijos žūsta greičiau, tačiau salotos, jūros gėrybės ir kitoks maistas, kuris nėra apdorojamas aukštoje temperatūroje, yra pavojingesnis mūsų organizmui. Maiste esantys pavojingi mikroorganizmai sparčiai dauginasi terpėje, kuri  drėgna ir išlaiko žmogaus kūno temperatūrą. Taigi 36 laipsniai pavojingiems mikroorganizmams – itin puiki aplinka daugintis, o 70 laipsnių temperatūra ir aukštesnė – pražūtinga.

Kaip dažniausiai užsikrečiama?

Dažniausiai pavojingomis skrandžiui ligomis užsikrečiama, kuomet bakterija ar virusas patenka į žmogaus organizmą per burną valgant arba geriant. Pavyzdžiui taip užsikrečiama Hepatitu A, kuris beje dažnai vadinamas keliautojų liga. Hepatitas A – kepenis pažeidžianti virusinė liga. Be Hepatito A, kepenis gali pažeisti ir Hepatitas B, Hepatitas C, D ir E.  Šis virusas perduodamas per išmatas, per užterštą vandenį, maistą.   Turėtume būti itin atsargūs viešėdami užsienyje ir valgydami tokį maistą kaip džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos. Kalbu apie termiškai neapdorotą maistą, nepakankamai iškeptą mėsą, vandenį iš čiaupo ir panašius dalykus. Patarimai kaip išvengti apsinuodijimo:

  • Pirmiausia turėtume dažnai plautis rankas su muilu, ypač prieš valgį ir po jo.
  • Gerti vandenį tik iš butelių prieš tai įsitikinus, kad kamštelis nebuvo atsuktas.
  • Nedėti ledo gabaliukų į gėrimus, nebent prieš tai įsitikinus, kad ledo gabaliukai padaryti iš buteliukuose laikomo vandens.
  • Būti atsargiam vartojant vaisius ir daržoves. Geriausia kruopščiai nuplauti vaisius sterilizuotu vandeniu iš butelio ir pačiam juos nulupti.
  • Pasistengti nevartoti jūros gėrybių, nes didžiausia rizika apsinuodyti maistu yra vartojant būtent jūros gėrybes
  • Pasistengti vartoti tik termiškai apdorotą maistą – virtą arba keptą.
  • Nevartoti jau atvėsusio, pastovėjusio maisto, ypač karštomis dienomis

Užsienyje užkandžiauti rinkitės vietą, kuri gausiai lankoma ir apsiriboja tik keliais meniu pasirinkimais. Tai, kad joje daug lankytojų reiškia, kad maistas skanus, sveikas ir nėra užsistovėjęs.

Vaizdo įrašas: https://youtu.be/fKkmnQTc1VQ.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *