Gyvenimas turi savo įstatymus. Kokie jie? Ar veikia? Taip veikia. Pabandykite ir įsitikinsite. Kas gyvena ilgiau, tie juos patys atranda gyvenime…

1. Tuštumos įstatymas.
Viskas prasideda nuo tuštumos. Tuštuma visada turi būti užpildyta.

2. Šlagbaumo įstatymas.
Galimybės šiaip sau neduodamos. Turi būti priimtas vidinis apsisprendimas, kuris yra lyg šlagbaumas. Troškimus mes gauname kartu su galimybėm juos įvykdyti.

3. Neutralumo įstatymas.
Kad pasikeisti, reikia sustoti, o tada jau keisti kryptį.

4. Užmokesčio įstatymas.
Gyvenime, už viską reikia mokėti: ir už veikimą, ir už neveikimą. Kas brangiau? Kartais atsakymas ateina tik gyvenimo pabaigoje. Brangiau mokėti reikia, už neveikimą. Nesėkmių vengimas, nepadaro žmogaus laimingo.

5. Panašumo įstatymas.
Panašūs traukia panašius. Mūsų gyvenime nėra atsitiktinių susitikimų. Mes pritraukiame ne tuos žmones kuriuos norime, o tuos kurie panašūs į mus.

6. Mąstymo įstatymas.
Vidinis žmogaus minčių pasaulis, realizuojasi į aplinkinį daiktų pasaulį. Nereikia ieškoti nelaimių priežasčių išoriniame pasaulyje. Reikia žiūrėti į savo vidų. Žmogaus išorinis pasaulis, tai vidinio minčių pasaulio realizacija.

7. Svirčių įstatymas.
Kai žmogus ko nors nori, o tai nepasiekiama, reikia sugalvoti kitą interesą, kuris atsvertų pirmąjį, pagal savo stiprumą.

8. Pritraukimo įstatymas.
Žmogus pritraukia tai, ką jis mėgsta, ko bijo arba ko tikisi – viską kas yra jo sąmonės centre. Gyvenimas mums duoda tai, kuo mes tikimės, o ne tai ko norime. Ko tikiesi, tai ir gausi.

9. Prašymo įstatymas.
Jeigu nieko neprašai iš gyvenimo, tai nieko ir negausi. Jeigu mes prašome likimo, neaišku ko, tai ir gausime neaišku ką. Prašymas pritraukia atitinkamą realybę.

10. Ribotumo įstatymas nr. 1.
Visko neįmanoma numatyti. Kiekvienas mato ir girdi tik tai, ką supranta. Todėl ir negali pamatyti visų aplinkybių. Viskas priklauso nuo vidinių ribų. Yra įvykiai kurie vyksta, be mūsų valios ir jų neįmanomą numatyti, ir mes nesame už juos atsakingi. Kad ir kaip norėtų, žmogus negali kontroliuoti, visų savo gyvenimo įvykių.

11. Dėsningumo įstatymas.
Gyvenime įvyksta nepriklausomi nuo mūsų įvykiai. Vienkartinius įvykius galima vertinti kaip atsitiktinumą. Dukart įvykusius kaip sutapimą. O triskart kaip dėsningumą.

12. Ribotumo įstatymas nr. 2.
Žmogus negali turėti visko. Jam visada kažko trūksta. Laimės paslaptis yra ne norų išsipildyme, o sugebėjime džiaugtis tuo ką turi. Būti patenkintam mažu, nėra lengva, bet sunkiausiai yra būti patenkintam viskuo. Galima netekti laimės ieškant turtų, o tai ir reiškia, netekti visko.

13. Permainų įstatymas.
Nori savo gyvenime permainų – imk kontroliuoti aplinkybes, negalima pakeisti viso gyvenimo, nieko jame nekeičiant ir pačiam nesikeičiant. Tik dėl pasyvumo, žmogus dažnai praleidžia realią galimybę, kurią jam duoda gyvenimas. Kas sukuria jūsų gyvenime prioritetus – jūs ar kažkas kitas? O gal pats gyvenimas jums juos sustato ir jūs plaukiate pasroviui? Tapkite savo likimo šeimininku. Jeigu jūs niekur neisit, tai niekur ir nenueisit.

14. Vystymosi įstatymas.
Gyvenimas priverčia žmogų spręsti būtent tuos uždavinius, kuriuos žmogus atsisako spręsti, kurių bijo ir vengia. Bet vis tiek šiuos uždavinius, išspręsti reikės, kad ir kitame gyvenimo etape. Emocijos, ir sprendimo kaina, bus daug didesni. Nuo ko bėgam, ant to ir užminam.

15. Taksi įstatymas.
Jeigu jūs ne vairuotojas, ir jeigu jus veža, tai kuo toliau jus veža, tuo brangiau jums tai kainuos. Jūs neužsakėte maršruto, todėl galite atsidurti bet kur. Kuo toliau jus nuvažiuosite klaidingu keliu, tuo sunkiau jums bus grįžti.

16. Pasirinkimo įstatymas.
Gyvenimas susideda iš daugybės pasirinkimų. Ir mes visada turime pasirinkimą. Mūsų pasirinkimas gali būti tame, kad mes nesirenkame. Pasaulis pilnas galimybių. Įgijimų be netekčių – neegzistuoja. Priimant kažką vieną, mes atsisakome kažko tai kito. Užėję pro vienas duris, mes praleidžiame kitas duris. Kiekvienas turi nuspręsti pats kas jam svarbiau. Netektimis taip pat galima įgyti.

17. Pusės kelio įstatymas.
Santykiuose su kitu žmogumi, jūsų zona yra pusė kelio. Neįmanoma visiškai valdyti kitą žmogų. Kitas žmogus gali nejudėti, bet neįmanoma judėti už jį, ir neįmanoma padaryti taip, kad kitas žmogus pasikeistų.

18. Naujos statybos įstatymas.
Tam, kad sukurti, pastatyti kažką tai naują reikia: a) sugriauti seną, jeigu būtina išvalyti vietą, skirti laiką, mobilizuoti jėgas naujam statiniui; b) reikia žinoti, ką jūs norite pastatyti. Nereikia nieko griauti, nežinant kaip statyti. Reikia žinoti kur eini. Jeigu nežinai kur eini, ateisi į niekur. Kas niekada neplaukiojo, tam nebūna palankaus vėjo.

19. Pusiausvyros įstatymas.
Kad ir kaip žmogus norėtų pakeisti savo gyvenimą, mąstymo būdas, jo elgesio stereotipai laikys jį sename, įprastame jam gyvenime. Bet jeigu žmogui pasiseks kažką tai pakeisti savo gyvenime, tai tas naujas gyvenimas paklus pusiausvyros įstatymui. Pasikeitimai dažniausiai vyksta lėtai ir skausmingai, dėl minčių ir veiksmų inercijos, savo vidinio pasipriešinimo ir aplinkinių žmonių reakcijos.

20. Priešingybių įstatymas.
Mūsų gyvenimas neįmanomas be priešingybių. Jame yra gimimas ir mirtis, meilė ir neapykanta, susitikimas ir išsiskyrimas, įgijimas ir netekimas. Žmogus taip pat turi priešingybių: jis iš vienos pusės siekia stabilumo, bet tuo pačiu metu, nepasitenkinimas verčia eiti jį į priekį. Priešingybių pasaulyje, žmogus siekia vienybėje su savimi, su kitais žmonėmis ir su pačiu gyvenimu. Viskas turi pradžią ir pabaigą, tai žemės ir gyvenimo apykaita. Dalykai pasiekę savo ribą, pereina į savo priešingybę. Priešingybės palaiko pusiausvyrą, o perėjimas nuo vieno kraštutinumo į kitą sukuria gyvenimo įvairovę. Kai kada, norint kažką suprasti, reikia pamatyti to kažko priešingybę. Viena priešingybė negali egzistuot po vieną, tik kartu. Tam, kad būtų diena, reikalinga naktis.

21. Harmonijos įstatymas.
Žmogus visur ieško harmonijos, savyje ir pasaulyje. Norint rasti harmoniją su pasauliu, įmanoma tik būnant harmonijoje su savimi pačiu. Geri santykiai su savimi, priėmimas savęs tokiu koks esi – harmonijos su pasauliu pagrindas ir su žmonėmis, ir su savo siela. Harmonija tai nereiškia, kad nėra sunkumų, konfliktų kurie gali būti asmenybės augimo stimuliatoriai. Harmonija tarp proto, jausmų ir veiksmų galbūt ir yra laimė?

22. Gėrio ir blogio įstatymas.
Pasaulis nesukurtas tik malonumams. Ne visada pasaulis atitinka mūsų įsivaizdavimus ir mūsų norus. Tas kuris nesugeba pats padaryti gerą darbą, neįvertins ir kitų žmonių padarytų gerų darbų. Tiems kurie nesugeba matyti blogio, blogis neegzistuoja.

23. Veidrodžio įstatymas.
Tai kas tave erzina aplinkiniuose yra tavyje. Tai ko žmogus nenori girdėti iš kitų žmonių, yra svarbiausia, ką jis turi išgirsti šiame savo gyvenimo etape. Kitas žmogus, tarnauja mums veidrodžiu, padeda mums pamatyti tai ko mes nematome ir nežinome, kas yra mumyse. Jeigu žmogus, tai, kas jį erzina kituose, pašalins iš savęs, likimui nereikės jam siųsti tokių veidrodžių. Vengdami to, kas mums nemalonu, vengdami žmonių, kurie iššaukia mums negatyvius jausmus, mes atimame iš savęs galimybes pakeisti savo gyvenimą, ir atimame iš savęs galimybes savo vidinio tobulėjimo.

24. Papildymo įstatymas.
Mums reikalingi žmonės, įvykiai, žinių šaltiniai sugebantys duoti mums tai, ką mes norime turėti, bet turime mažai. Mes stengiamės būti kitų žmonių potencialo dalyviais. Mūsų noras, pasisavinti kažką tai, tai yra nepripažintos ir paneigtos mūsų asmeninės vertybės, tai netikėjimas, kad mes tai turime.

25. Grandininės reakcijos įstatymas.
Jeigu jūs duosite valią savo negatyviems jausmams, tai vienas nemalonus išgyvenimas atseks paskui kitą. Jeigu gyventi tik svajojant, tai realybėje ir bus tik iliuzinių fantazijų pasaulis. Žmogui būna sunku sustabdyti savo negatyvias mintis, nes jis įpranta pergyventi, jaudintis, kentėti ir svajoti. Tai reiškia jis įpranta, atsijungti nuo tikrovės ir nuo aktyvaus problemos sprendimo. Kam daugiau duodate energijos, to ir bus daug. Mintis kuriai jūs dovanojate savo laiką, veikia taip kaip magnetas – pritraukia panašias. Su viena neramia, negatyvia mintimi susitvarkyti yra daug lengviau, kaip su daug. Bendravimo su kitais žmonėmis procese, mes esame linkę perimti jų nuotaikas, per emocinį įkrovimą.

26. Slopinimo įstatymas.
Tai ką žmogus slopina savo mintyse ir veiksmuose, tai ką jis neigia, pačiu nepalankiausiu laiku gali išlysti į išorę. Reikia priimti savo mintis ir jausmus, ne slopinti jų ir nekaupti jų savyje. Priimkite save ir priimki tai, kas jums nepatinka savyje, nekritikuokite savęs. Kai žmogus priema tai ką savyje laiko užgniaužęs ir ką savyje neigia, jis padeda savo vidiniam augimui. Tai leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą.

27. Ramybės įstatymas.
Gyvenimas nėra nei blogas, nei geras. Geru ir blogu jį daro mūsų požiūris. Gyvenimas yra toks koks yra. Gyvenimą reikia priimti, džiaugtis juo ir vertinti. Pasitikėkite gyvenimu, pasitikėkite savo proto galia, viskas bus taip kaip reikia, net jeigu kitaip.

28. Jūsų asmenybės įvertinimo įstatymas.
Aplinkiniai dažniausiai žmogų vertina taip, kaip jis vertina save. Reikia save priimti ir vertinti. Nesukurkite sau stabų ir idealų. Nepriimkite nuomonių už tiesą, kai kalba apie jus. Norėdami užsitarnauti visų žmonių meilę (o tai neįmanoma) jūs pamirštate savo asmeninius poreikius ir galite netekti savęs, ir nebegerbti savęs. Neįmanoma būtų tobulu visame kame. Jūs esate verti tiek, kiek pats save įvertinate, kokia jūsų savivertė. Tarp kitko, dalelė realybės niekada nepakenks.

29. Energijos mainų įstatymas.
Kuo labiau žmogus pažino save ir pasaulį, tuo daugiau jis gali paimti iš pasaulio ir duoti jam. Reikia išmokti, įgyti adekvatų, teisingą apsikeitimą su likimu. Jeigu jūs daugiau duosite nei imsite, tai nuves jus į energetinį išsekimą. Jeigu jūs kam nors duodate daugiau, nei gaunate iš jo, galite pasijusti nuskriaustas. Pasaulis egzistuoja tam, kad dalintis vienam su kitu.

30. Gyvenimo prasmės įstatymas.
Mes ateiname iš tuštumos ir stengiamės įgyti gyvenimo prasmę ir vėl išeiname į tuštumą. Kiekvienas turi savo gyvenimo prasmę, kuri gali keistis skirtinguose gyvenimo etapuose. Kame yra gyvenimo prasmė: siekti kažko tai ar tiesiog gyventi? Bet gi kai mes kažko tai siekiame, mes priversti nebematyti paties gyvenimo, o tai reiškia, dėl rezultato, mes netenkame paties proceso. Įmanoma, kad pati svarbiausia gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas. Reikia įsijungti į gyvenimą, priimti jį. Priimti jį visą ir tada pasiseks priimti visą gyvenimo įvairovę, kuri nuspalvins žmogaus būtį tomis spalvomis, kurias valdo pats gyvenimas. Gyvenimo prasmę žmogus gali rasti pasaulyje, o ne savyje. Gyvenime išlošia tas, kuris neprašo likimo, vienintelio recepto, panacėjos, kad išvengtų visų ligų ir nelaimių.

www.sveikata.info

1 atsakymas
  1. Natali
    Natali rašo:

    Kiek ju daug!!! Ir vis aiskus logiski. Ir kaip jie atsispindi is tikro kasdieniame gyvenime. Ar cia tik ma taip? Ypac 13 man tinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *