Įgimtas pamėgdžiovimas
Džakomo Rizolati, neuropotologas, padarė perversmą 1992 metais, atradęs veidrodinius neuronus. Jie aktyvuojasi, kai mes sekame kito žmogaus elgesį. Tai jausmas, lyg žinotume, ką jautė kitas, darydamas tą ar aną veiksmą. Mokslininkas dirba Peterburge.
Kai žmogus ima į rankas stiklinę vandens, tai stebinčiųjų šį procesą smegenys daro tą patį veiksmą.
Eksperimento metu vienus žmones prašė parodyti įvairias emocijas, davė pauostyti bjaurių kvapų, ir tai atsispindėjo jų mimikoje. Žmones nufotografavo. Vėliau tas nuotraukas rodė kitiems ir fiksavo jų reakcijas. Matančiųjų įvairias kitų žmonių emocijas smegenyse aktyvavosi tie patys neuronai, tarsi žmonės asmeniškai uostė, jautė, liūdėjo. Tai įrodo, kad egzistuoja emociniai veidrodiniai neuronai. Būtent jie mums leidžia suprasti kitų žmonių emocijas. Smegenyse pasireiškia emocinis atspindys, ir mes jaučiame tai, ką jautė kiti. O ar tai reiškia, kad abejingi žmonės neturi pakankamai neuronų? Ne. Nes be veidrodinių neuronų veikia ir mūsų sąmonė, valia, socialinės normos, kurių įtaka mes galime dalinai gesinti arba sustiprinti reakciją.
„Mylėk kitus, kaip save“- šis posakis būtent veidrodinių neuronų atspindys – nueronų sąveika: spindėdami meilę kitiems, gauname atgalinį efektą.
Nepykite ant vyrų
Moterys veidrodinių neuronų kažkodėl turi daugiau, nei vyrai, todėl jos emociškai aktyvesnės ir supratingesnės. Eksperimentuose dalyvavusių moterų, rodančių kančią, džiaugsmą, grožį, smegenys išskyrė žymiai daugiau neuronų nei vyrų smegenys. Todėl veltui yra barami vyrai, kad jie bejausmiai. Jie tiesiog jaučia kitaip.
Mintis gali gydyti
Veidrodiniai neuronai verčia mus mintimis padaryti tuos pačius veiksmus, kuriuos mato akys, kuriuos daro kitas žmogus. Žmonių, žiūrinčių boksą ir kitus sporto, judesio vaizdus, raumenys įsitempia. Tai neuroefektas. Dabar šiuo pagrindu kuriamos naujos technologijos gydymui po insulto. Tai stebuklo realizacija.
Sudaužyti veidrodžiai
Sudaužyti šiuos neuronus, pakenkti jiems gana sunku. Tai gali būti genetiniai sutrikimai.
Kaip pagerinti ir išlaikyti nuotaiką? Sportuoti, dalyvauti koncertuose, teatruose, dažnai lankytis gamtoje, dirbti sode, keliauti, žuvauti, medituoti, dalyvauti visur, kur yra kūryba ir pozityvas. Tačiau nebijoti ir negatyvo, kad netapti žmogumi -„barbe“. Kartais žmonės tiesiog verčia save ir kitus bendrauti tik pozityviai, o grįžę namo įsijungia porno filmus ar apie žudymus, karus ir visa tai žiūrėdami valgo nesveiką maistą bei vartoja kvaišalus, po to tampa mieguisti ir depresuoti. Kur akys žiūri, ką ausys girdi, ką burna kalba, ką mintys mąsto, tokia tikrovės projekcija gimsta realybėje. O dabar pamąstykite: jeigu visi aukščiau minėti organai elgiasi skirtingai? Štai ir turime nevykėlį. Žiūrėdami ir kalbėdami mes perimame emocionaliai viską. Todėl protinga būtų vertinti, su kuo bendraujame, kokios pas jį vertybės, nes jeigu ilgiau bendrausime, tai tapsime panašūs… Stebėdami video apie smurtą, melą, žudymus ir paleistuvystę, nesistebėkite savo sunkiu gyvenimu ir blogais įvykiais, nes patys projektuojate juos į savo ateitį.
p.s Yra posakiai iš senovės: „Pardavė dušią velniui už pinigą“, „ Su kuo sutapsi, tuo ir tapsi“- tai liaudies išmintis, kuri pasiekia mus iš amžių glūdumos, kaip tautinis paveldas. Tik gaila, kad į tai neįsiklauso „protingi“ žmonės, nes mano, kad geriau už pasaulio išmintį „žino“ jie.