Kaip mesti rūkyti?

Rūkau jau 10 metų. Noriu mesti. Kažkada bandžiau tiesiog mesti ir nerūkyti išvis – nieko nesigavo, pratempiau keletą košmariškų dienų :? O štai dabar bandau kitą metodą – perėjau prie silpnesnių. Žinau, kad nekas, bet visgi… Ir tas pačias stengiuosi surūkyti palikdama pusę ar bent gerą galiuką. Bet sekasi baisiai. Jau keletas dienų, kaip siaubingai svaigsta galva, ir nieko negaliu padaryti – tos silpnos negelbsti. Jau ir rūkyt nenoriu, atrodo, psichologinio poreikio nėra, šlykštu kažkaip :?
Kad tik tas svaigimas praeitų – dirbti tai reikia, o mano darbas protinis, susikaupti neįmanoma. Nusprendžiau patikrinti – ar pagerės, jeigu paimsiu stipresnę. Ir šiaip nebepakeliama buvo taip jaustis, ir dirbti reikia. Taigi, prieš porą valandų nebeištvėriau ir surūkiau stiprią. Pirmus dūmus traukiant jaučiau, kaip atsipalaiduoja smegenys, nuima tą skausmą, suspaudimą, ir svaigimas dingsta. O dabar jau vėl po truputį grįžta blogumas.
Nebežinau, gal ant pleistrų pereiti. Juolab kad tikrai nenoriu paties rūkymo proceso. Jis mano priešas. Kai pajutau, kad tikrai yra šitokia priklausomybė – supykau, vos neverkiau iš pykčio. Kai pradėjau rūkyti atrodė, kad jei tik panorėsiu, tai ir mesiu :melas: Va še tau.. nesugebu. Dabar jau principo reikalu tapo – mesti. Anksčiau dar abejojau, ar tikrai noriu mesti, dabar – jokių abejonių. Negali taip būti, kad ne aš būčiau stipresnė, o cigaretės :karste: Suprantu, kad blogą laiką pasirinkau. Nemaniau, kad „metimas” gali šitaip sutrukdyti visus darbus…
Gal yra tai jau patyrusių? Ką daryti…? :cry:

Search

+