Rinktis gyvenimo partnerį rinktis ypač atidžiai verta ir dėl to, kad mūsų antroji puselė gali paveikti tai, kaip mes kalbamės, judame ir netgi atrodome. Žemiau pateiksime 5 moksliškai įrodytus faktus, kurie šiuos teiginius pagrindžia.

1. Jie sugalvoja savo idiomas

Joks pašalietis be paaiškinimo nesupras paslėptos posakio „mušti suktinukus“ esmės. Poros bendravime taip pat atsiranda vidiniai frazeologizmai, kurie pašaliniams neturi jokios reikšmės.

„Pašvęstųjų“ kalba yra tikras ženklas, kad žmonės gyvena „ant tos pačios bangos“. Amerikiečių mokslininko Roberto Hopperio tyrimas („Poros asmeninės idiomos: tyrinėjant intymius pokalbius“) parodė, kad slaptoji kalba atlieka dvi funkcijas: ji sutvirtina romantiškus arba platoniškus paltoniškus, taip pat sukuria bendrą asmenybę. Profesorius Hopperis nurodo tiesioginį ryšį tarp unikalių bendravimo įpročių ir intymumo santykiuose. Jam antrina psichologas Carol Bruess iš Ohajo universiteto.

Profesorius Brousse’as ištyrė 308 savanorių ryšį tarp savotiškų išraiškų vartojimo ir pasitenkinimo šeimos gyvenimu. Tarp dalyvių buvo ir jaunavedžių, ir žmonių, kurie yra vedę daugiau nei 50 metų. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad laimingi vyrai ir žmonos naudojasi daugiau idiomų.

2. Jie išjungia cenzūrą

Dauguma žmonių su nepažįstamaisiais bendrauja visiškai kitaip, nei jie elgiasi su draugais ir, žinoma, su partneriu. Mes kontroliuojame savo kalbą ir koreguojame elgesį, kad nepadarytume blogo įspūdžio ir įtiktume aplinkiniams žmonėms.

Žmogus, būdamas kartu su savo antrąja pusele, atsisako tokio elgesio ir pereina prie natūralios kalbos. Mes nustojame rūpintis tuo, ką žmonės galvoja apie mus, ir nustojame save varžyti. Tai yra, tampame nuoširdesni ir atviresni, kitaip tariant parodome savo “tikrąjį veidą”.

Psichologas Danielis Kahnemanas iš Kalifornijos Berkeley universiteto pateikia pažįstamą analogiją. Iš pradžių dauguma iš mūsų yra atsargūs su savo kolegomis. Mes vengiame drąsių pareiškimų ir dar kartą patikriname faktus savo galvoje, kad neleptelėtume ko nors nereikalingo. Laikui bėgant šis barjeras pamažu nyksta.

3. Savo išvaizda jie tampa panašūs vienas į kitą

Vis dar lieka paslaptimi, kodėl šunų mylėtojai yra panašūs į savo augintinius. Tačiau galime užtikrintai pasakyti, kodėl artimi žmonės po daugelio metų įgyja panašių veido bruožų.

Stebinančio efekto priežastis aprašyta psichologo Roberto Zajonco iš Mičigano universiteto tyrimo išvadose. Mokslininkas domėjosi, kodėl poros, kurios iš pradžių neturi daug bendrų veido bruožų, pamažu tampa panašios viena į kitą?

Ieškodama atsakymo, profesoriaus Zajonco komanda paprašė 20 susituokusių porų nuotraukų ir atsitiktine tvarka suskirstė jas į dvi dalis: pirmojoje buvo jaunavedžiai, o antroje – po ketvirčio amžiaus. Tada tyrėjai ieškojo porų tarp jų. Surasti jaunavedžius pasirodė sudėtinga. Tačiau jau atšventę sidabrines vestuves turėjo tokias pačias raukšles ir veido kontūrus.

Profesorius tai aiškina tuo, kad bėgant metams žmonės nesąmoningai mėgdžiojo savo sutuoktinių veido išraiškas ir emocijas. Tie patys raumenys buvo naudojami taip dažnai, kad pradėjo atsispindėti žmonių išorėje.

4. Jų kalba pradeda skambėti vienodai

Ilgalaikiai santykiai turi įtakos sintaksinei kalbos struktūrai ir jos ritmui. Iš dalies tai yra psichologinio reiškinio, vadinamo emociniu užkrėtimu, rezultatas. Du žmonės pradeda mėgdžioti svetimą kalbos manierą, kai praleidžia pakankamai laiko kartu.

Mes mėgdžiojame viską, pradedant akcentu ir baigiant pauzių, kurias mūsų partneris daro tarp žodžių ir sakinių, skaičiumi ir trukme.

Mokslininkai išanalizavo kelių dešimčių porų tekstinius pranešimus ir padarė įdomią išvadą: tikimybė tęsti santykius praėjus trims mėnesiams po pažinties buvo didesnė, jei jauni žmonės derino savo kalbą pagal partnerio žodyną ir kalbos struktūrą.

5. Jie kopijuoja vienas kito kūno kalbą

Mokslininkai teigia, kad bendra gyvenimo patirtis ir bendros žinios yra pagrindinė priežastis, dėl kurios poros kartoja vienas kito nesąmoningus judesius. Atsiminimai formuoja konkrečią kūno kalbą, gestus, pozas, žodžius ir frazes. Pavyzdžiui, grupė mokslininkų iš Kalifornijos universiteto pastebėjo panašias partnerių akių reakcijas, kai spontaniško pokalbio metu buvo išgirsta pažįstama informacija.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *