Kosmetinio veido masažo poveikis brandžiai odai

Kosmetinis veido masažas – būtina odos priežiūros dalis. Veido oda yra plona, jautri, todėl reikalauja ypatingo dėmesio. Taip pat ją neigiamai veikia aplinka: vėjas, šaltis, radiacija, užterštumas. Norint išsaugoti sveiką veido odą reikia nuolatos ją prižiūrėti. Vienas iš priežiūros būdų yra kosmetinis veido masažas. Šio baigiamojo darbo – tikslas buvo išanalizuoti kosmetinio masažo veiksmingumą ir išsiaiškinti kosmetinio masažo naudą brandžiai odai.

Remiantis moksline literatūra galima teigti, kad kosmetinis masažas tai būtina odos priežiūros dalis. Veido oda yra plona, jautri, todėl reikalauja ypatingo dėmesio. Taip pat ją neigiamai veikia aplinka: vėjas, šaltis, radiacija, užterštumas. Norint išsaugoti sveiką veido odą reikia nuolatos ją prižiūrėti. Vienas iš priežiūros būdų yra kosmetinis veido masažas. Nustatyta, kad klientai atsakinėje į klausimus renkasi kosmetinį masažą nes nori pasilepinti, dėl odos veido nelygumu, jiems teikia malonumą. Dauguma respondentu dar kartą darytų kosmetinį masažą. Kosmetinių priemonių funkcijos: profilaktinė, higieninė ir konservuojanti – preparatai padeda išsaugoti sveiką odą ir plaukus; koreguojanti – preparatai skirti išoriniams odos pasikeitimams ir defektams pašalinti; išorės pagerinimo funkcija.

Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Fizinė ir fiziologinė masažo nauda buvo pastebėta gana seniai. Masažas – ne tik paprastas būdas pagerinti savijautą. Tai – rimtas gydymas, kurį atliekant reikia turėti tam tikrų žinių. Masažas padeda atpalaiduoti pavargusius ir skaudančius raumenis, jis grąžina jėgas, suteikia žvalumo, mažina kūno matmenis, padeda išlaikyti gražią figūrą. Masažas – tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Jis atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti ir stiprinti organizmą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2007 m.). Šiais laikais masažas ne tik atsipalaidavimo priemonė, bet ir sveikatą gerinanti mūsų gyvenimo dalis. Didėjant gyvenimo ritmui, esant stresui, dažnai nesveikai mitybai – šie faktoriai lemia, jog mūsų oda tampa suglebusi, praranda grožį ir elastingumą. Kosmetinis veido masažas yra vienas iš būdų šias negeroves sumažinti.

Kosmetinio masažo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti kosmetinius defektus. Kosmetinis masažas paprastai atliekamas veido, kaklo ir krūtinės srityje. Šio masažo metu labiau veikiami paviršiniai audiniai, jų mityba.

Jau nuo seno yra žinoma, kad profesionalių rankų prisilietimu geriausiai jaučiamas kūno įsitempimas, raumenų sąstingis, nuovargis ar kiti požymiai, kurie yra vienas iš fizinės, psichologinės, emocinės savijautos rodiklių. Masažo poveikis yra įvairiapusis ir iki galo neištirtas.

MASAŽO ISTORIJOS SAMPRATA EGIPTE IR INDIJOJE

Filologų pastangos iššifruoti žodį masažas kalba apie tai, kad ši sąvoka egzistuoja jau seniai.

Masažas – (pranc. massage<arab. mass – liesti, čiupinėti) – gydymo arba kosmetikos metodas, susiformavęs ir ištobulintas Senovės Kinijoje, Indijoje, Egipte, Graikijoje, Romoje: kūno paviršiaus audinių mechaninis dirginimas rankomis arba specialiais prietaisais, labai įvairiai fiziologiškai veikiantis nervų sistemą ir visą organizmą; nuo masažavimo vietos, pobūdžio, jėgos ir trukmės kinta galvos smegenų žievės funkcinė būsena, normalėja nervinis jautrumas, nyksta nuovargis ir skausmas.(http://www.lietuviuzodynas.lt).

Masažas – tai viena seniausiųjų priemonių, kurias naudoja žmonės sveikatai gerinti. Jo pradžia siekia gilią senovę. Žolininkai kūnui ir sielai gydyti visada darydavo masažą, trindami ligonį balzamais ir uždėdami ant jo rankas, kad išvarytų piktąsias dvasias ir praskaidrintų protą.

Seniai žinoma, kad masažas – labai svarbi profilaktinė, organizmą stiprinanti sveikatos priežiūros priemonė. Rankraščiai, rasti Rytų šalyse, senovės Kinijoje, Indijoje ir Japonijoje, byloja, kad masažas buvo naudojamas ligų prevencijai ir sužalojimams gydyti. (Stewart, 2011).

Kaip tvirtina kinų medicina, žmogaus sveikata ir savijauta priklauso nuo tolygios organizmo gyvybinės qi (či) energijos ir kraujo apytakos, taip pat nuo jo kokybės. Organai taisyklingai funkcionuoja, jei či energija, kraujas ir kiti skysčiai po visą kūną taisyklingai išnešiojami per dvylika pagrindinių kanalų.

1 pav. Masažo procedūra atliekama Kinijoje.

Remiantis paskutinių dviejų dešimtmečių duomenimis, paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą. Seniausioje kiniečių knygoje – manu skripte, kuris yra datuojamas 2698 m. iki mūsų eros „Kong-FU” („Žmogaus menas”) ne tiktai smulkiai aprašyti masažo būdai, bet ir mėginimai atskleisti jų gydomąjį poveikį, kokiais atvejais geriau taikyti paviršutinį glostymą, kokiais – gilųjį, arba išspaudimą.

Vėliau rašytame rankraštyje „Ne-czin” („Knyga apie vidinį žmogų”) nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir masažuoti. (1 pav.).

Buvo praktikuojamas masažas „Ku-Nje“ naudojant specialiai paruoštus aliejus ar iš sviesto išgautus preparatus – taip buvo gydomas paciento disbalansas. Medžių šakelės, pagaliukai ir akmenys buvo plačiai naudojami kaip terapijos priemonės, jais buvo spaudžiamos skirtingos kūno dalys ir taškai, taip atstatant žmogaus sveikatą ir gerą savijautą.

Pažodžiui Kureiškia ‘tepti’ ar įtrinti kūną su gydančiais aliejais, kuriuos organizmas įsisavina per odą, o Nje reiškia patį masažą. Nje technikos apima raumenų bei sausgyslių minkymą, spaudimą bei svarmenų aplikacijas, taip veikiant įvairius taškus bei kanalus. Chi yra galutinė KuNje terapijos dalis, ji apima aliejų nuvalymą nuo kūno, naudojant miežių ir avinžirnių miltelius. Taip pat gali būti naudojami ir kiti ingredientai, priklausomai nuo žmogaus diagnozės.

Senovėje ligas gydydavo natūraliomis medžiagomis: žolėmis, vaisiais, grūdinėmis kultūromis, vabzdžiais, gyvūnais, žuvimis ir metalais. Iš 30 tūkstančių augalų, kurie egzistuoja Kinijoje, vienas trečdalis jų turi gydomųjų savybių.

Akupunktūra ir prideginimas (moxa) formuoja būtiną kinų medicinos dalį. Jos yra naudojamos ne tik lėtinių ligų, bet ir ūmių ligų gydymui. Akupunktūra yra senovinis kinų ligų gydymo ir skausmo palengvinimo metodas, kai į atitinkamus žmogaus kūno taškus yra įduriama viena ar daugiau metalinių adatų.

Senovės kinų medicinos literatūroje minimos pirmosios akupunktūros adatos buvo padarytos iš akmens ir buvo vadinamos bian akmenimis. Šis aštrus ir plokščias akmuo buvo naudojamas piktžaizdėms išpjauti ir ligoms gydyti, įdiriant į atitinkamus kūno taškus. Metalinės adatos pamažu išstūmė bianakmenis. Senovės kinų gydytojai naudojo 9 rūšių adatas: apvalią, buką, trijų briaunų, kardo formos, apvalią aštrią, ilgą, didelę, siūlo pavidalo, strėlės smaigalio formos.

Akupunktūros terapija yra pagrįsta kita svarbia kinų medicinos jing ir luo teorija, kuri aiškina, kad žmogaus vidaus organai ir galūnės yra sujungti kanalais, kuriais cirkuliuoja kraujas ir gyvybinė energija. Jei kanalai yra blokuojami, kraujas ir gyvybinė energija negali tekėti. Laikui bėgant, tai paveikia žmogaus sveikatą. Tam tikrų taškų stimuliavimas, įduriant adatas, gali išgydyti gyvybinės energijos cirkuliacijos sutrikimą. Norimam efektui gauti yra kreipiamas didelis dėmesys į tai, kaip yra įdūriama adata: greitai ar lėtai, statmenai ar pakrypusiai, labai svarbūs yra įdūrimo gylis, laiko tarpas, kuriam adata gali būti palikta kūne ir adatų skaičius reikalingas gydymui. Ši terapija gali padidinti paciento imunitetą. Taip pat šiais laikais yra populiari ausų akupunktūra. Daugiau kaip 200 taškų galima rasti ausyse ir 40 iš jų yra labai efektyvūs.

„Guaša“ masažas yra atliekamas specialių, prisotintų žolelėmis, buivolo kaulo plokštelių, pagalba.

VI a. pr. m. e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas kaip privaloma disciplina.

Senovės Kinijoje daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokyklos, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai taosse, praktikuojantys akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką. XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie yra taikomi iki šiol.

Indijoje jau 1800 metais pr. Kr. medicininiuose traktatuose ,,Gyvenimo pažinimas“ smulkiai aprašyti masažo būdai ir techniniai variantai, skirti atskiroms kūno dalims masažuoti. Indijoje masažas buvo taikomas visais gyvenimo atvejais: susirgus, įkandus gyvatei, nuvargus, po traumų (sumušimų, patempimų, išnirimų ir lūžimų). Yra šalių, kuriose iki šiol yra išlikusi gyva masažo tradicija. Jų gyventojai žino, kad protingiau išvengti streso, neurozių ar ligų, o ne juos gydyti. Toli nuo Indijos buvo žinomi ir pripažįstami Sušrutos (indu chirurgijos pradininko) darbai, kuriuose smulkiai pasakojama, kaip taikyti trynimą, spaudimą, duodami masažavimo būdų pavyzdžiai sergant įvairiomis ligomis. Indijoje masažas buvo taikomas visais gyvenimo atvejais: susirgus, įkandus gyvatei, nuvargus, po traumų.

Nepaprastas susidomėjimas masažu Indijoje yra ir dabar. Jis yra moksliškai pagrįstas ir taikomas kaip gydymo metodas klinikose, kaip higieninė priemonė buityje, taip pat užsiiminėjant sportu ir joga.

Ajurveda (iš sanskrito kalbos „ajur“ – gyvenimas, „veda“ – žinios) – tai 5 tūkst. metų skaičiuojantis mokslas apie sveikatą, visavertį gyvenimą, žinios, kaip išsaugoti grožį ir pasipriešinti ligoms. Tai mokslas ne tik apie masažus, bet ir apie sveikatos išsaugojimą, gydymą vaistažolėmis, kvėpavimo pratimus, organizmo valymo būdus, spalvų, kvapų bei muzikos terapiją ir gyvenimo psichologiją.

Ajurvedinio masažo išskirtinumas yra gausus šalto spaudimo pašildytų aliejų įtrynimas įvairių rankų judesių metu. Naudą nesunku numanyti, žinant, kad žmogaus kūno odoje yra apie 300 mln. porų, pro kurias aliejus gali patekti į organizmą. Pagal Ajurvedą yra trijų dominuojančių fizinių konstitucijų žmonės. Dviems iš jų sausas masažas ar tik masažuotojo rankų slydimui panaudotas aliejus dažnai duoda trumpalaikį efektą. Jeigu žmogaus kūnas sausas – jam pučia pilvą, yra vidurių užkietėjimas, traška sąnariai ar yra stuburo išvaržos, sausa kūno oda, lūžinėja plaukai ar skylinėja nagai, šala galūnės, jo atmintis laki, trumpa, miegas negilus ir pan., jam būtinas gausus aliejaus įtrynimas. Kiti, turintys subtiliojo ugnies elemento perteklių, linkę sirgti uždegiminėmis, alerginėmis ligomis, rėmens „ėdimu“, regėjimo silpimu, akių deginimu, nori būti vėsiai, tad sausai trinant jų kūną jis dar labiau įkais. Mūsų protėviai, trindami du sausus medžio arba titnago gabalėlius, įskeldavo ugnį.

Dar vienas ajurvedinio masažo išskirtinumas – būtina ramybė masažo metu. Fone turi skambėti vien meditacinė transcendentinė muzika.

Svarbiausia yra ne masažo technikos įvaldymas, o per delnus spinduliuojama energija, dovanota Dievo kiekvienam iš mūsų. Ajurvedinis masažas pradedamas ir baigiamas trumpa meditacija – susikaupimu prašant Jo naudoti masažuojantį kaip gydymo įrankį, atsisakant bet kokių kūno formų, amžiaus vertinimo bei padėka už galimybę padėti. Dėl to ypatingai svarbi masažuotojo vidinė proto ir kūno švara.

Nepaprastas susidomėjimas masažu Indijoje yra ir dabar. Jis yra moksliškai pagrįstas ir taikomas kaip gydymo metodas klinikoje, kaip higieninė priemonė buityje.

KOSMETINIO VEIDO MASAŽO SAMPRATA

Kosmetinis veido masažas – būtina odos priežiūros dalis. Veido oda yra plona, jautri, todėl reikalauja ypatingo dėmesio. Taip pat ją neigiamai veikia aplinka: vėjas, šaltis, radiacija, užterštumas. Norint išsaugoti sveiką veido odą reikia nuolatos ją prižiūrėti. Vienas iš priežiūros būdų yra kosmetinis veido masažas.

Kūno masažo būdai:

  • Glostymas. Geriausias ir paprasčiausias būdas kūno raumenims atpalaiduoti. Glostomaisiais judesiais pradėkite ir baikite bet kurios kūno dalies masažą. Kūną glostykite visu plaštakos paviršiumi vos liesdama odą. Kai ji sušils, galite glostyti greičiau ir energingiau.
  • Trynimas. Šiuo būdu masažuojant kūną, išjudinami net sunkiai pasiekiami raumenys. Pasirinktą kūno dalį trinkite sukdama rankas ratu. Iš pradžių lėtai viena ar abiem rankomis, uždėjusi vieną plaštaką ant kitos. Paskui judesius suaktyvinkite.
  • Maigymas.Visiškai atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, todėl geriau pasišalina šlakai. Rankomis maigant odą, į raumenis priplūsta deguonies prisotinto kraujo, todėl oda sveikai parausta. Nedidelius kūno plotelius rankomis maigykite taip, lyg minkytumėte tešlą.
  • Stuksenimas. Greiti, staigūs tokie judesiai gerina poodinę kraujotaką, raumenų tonusą ir pakelia nuotaiką. Taip pat šalina nuovargį ir žvalina. Tam tikras kūno vietas energingai daužykite plaštakos kraštu ar pirštų galais. Baigdama švelniai paglostykite kūną delnais. Kosmetinės priemonės parenkamos pagal odos tipą.

Procedūros eiga:

  • odos valymas ir prausimas;
  • odos šveitimas;
  • veido masažas su aliejumi;
  • odos tonizavimas gėlių vandeniu – hidroliatu;
  • odos drėkinimas – maitinimas parinkta kauke pagal odos tipą;
  • kremo paskirstymas ir įmasažavimas į odą.

Masažus galima atlikti su talku, vaikiška pudra arba dezinfekcinėmis pudromis (su levomicetinu, triklozanu, propoliu), bei masažiniu kremu, geliu, ar masažiniu aliejumi. Masažinės priemonės turi būti laikomos sausoje, vėsioje vietoje, kur nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai. Indeliai turi būti sandariai uždaryti, kad gaminys nesugestų. Iš indelio imamas produktas tik su švaria mentele, kad neatsirastų grybelis. Produktas turi būti nepasenęs, nepakeitęs spalvos, kvapo ir konsistencijos.

Kosmetinio masažo metu yra dirbama su visais trimis odos sluoksniais – epidermiu, derma bei hipoderma, veikiami yra ir gilieji audiniai – riebalinis, raumeninis. Masažas atliekamas su masažiniu kremu, kuris drėkina bei maitina epidermį, dėl to veido, kaklo oda minkštėja, tampa glotnesnė. Tuo tarpu derma dėl juntamos kompresijos yra pridrėkinama iš vidinių skysčių gelmių

  • jaučiamas stangrumo ir odos elastingumo pagerėjimas. Dar vienas šio masažo privalumas yra tai, kad procedūros metu atsipalaiduoja veido ir kaklo raumenys, o tai gerina deguonies ir maistinių medžiagų apykaitą. Reikiamomis medžiagomis prisotinti raumenys gali efektyviau dirbti, ne taip greitai pavargsta, pagerėja kraujo ir limfos cirkuliacija. Paskatinta limfos cirkuliacija lemia lengvesnį medžiagų apykaitos galutinių produktų pašalinimą ir tuo pačiu odos skaistėjimą bei švytėjimą. Išskirtinis procedūros bruožas tas, kad dirbant su visais trimis odos sluoksniais bei giliaisiais audiniais, jie yra grąžinami į pirminę padėtį, kur buvo prieš pradedant senti odai. Visa tai atitolina senėjimo procesus ir suteikia odai ilgalaikį liftingo efektą (Finkelšteinaitė, 2008).

VEIDO BRANDA IR RAUKŠLIŲ ATSIRADIMAS

Osmina (2012) akcentuoja, kad: „Odos senėjimas – tai natūralus, gamtos nulemtas, procesas, kuris organizme prasideda dar jauname amžiuje. Galima išskirti chronologinį (pagal pasoduomenis)irbiologinį(atitinkantįbendrojovidurkionormas)žmogausamžių.Taippatreikia išskirti natūralų bei priešlaikinį senėjimą. Natūralus senėjimo procesas yra sąlyginis ir negrįžtamas procesas. Priešlaikinio senėjimo galima išvengti arba jį galima pristabdyti. Pastaruoju metu odos senėjimas dar yra skirstomas į „vidinį“ ir „išorinį“ senėjimą. “

Odos senėjimo požymiai: raukšlės, sausumas, senatvinės pigmentinės dėmės, keratozė, senatvinės (seborėjinės) karpos, epiteliomos, telangiektazija, audinių ptozė ir kt.

Morfologine prasme, raukšlė – tai sustiprintas normalių odos klosčių akcentavimas mikrodepresinėse zonose. Šiose zonose yra sumažėjęs kolageno skaidulų, glikozaminoglikanų bei vandens kiekis. Šiose vietose dermoje formuojasi tuštumos, kurios tampa vietomis, kuriose lengvai formuojasi odos deformacijos – raukšlės. Šiuo atveju raukšlės parodo, kad yra suplonėję audiniai ir nusilpęs odos tonusas, kuriuos nulemia pačios įvairiausios priežastys.

Raukšlės. Jos yra skirstomos į mimikos, aktinines ir chronologines.

  • Mimikos raukšlės dažniausiai susiformuoja gana anksti jauniems žmonėms tose vietose, kur mimikos raumenys yra labiausiai hiperaktyvūs – ant kaktos, aplink akis, nosies viršutinėje dalyje ir srityje tarp antakių. Jos visada išsidėsto statmenai mimikos raumenų skaidulų padėčiai.
  • Aktininės raukšlės – tai raukšlės, kurios atsiranda jaunų žmonių (25-30 metų) odoje. Jas iššaukia per didelis insoliacijos kiekis bei aktyvus lankymasis soliariumuose. Oda išsausėja, netenka drėgmės ir joje išryškėja smulkios raukšlės.
  • Chronologinės (amžiaus) raukšlės. Šios raukšlės susiformuoja sąlygojamos amžiaus pakitimų.

Su amžiumi susijusių raukšlių šalinimui be vietinių priemonių, antiage kosmetikos naudojimo reikalinga ir kompleksinė kosmetologinė priežiūra. Odos suplonėjimas, jos turgoro sumažėjimas iššaukia ne tik raukšlių susidarymą, bet ir įvairaus laipsnio minkštųjų veido audinių deformacijas, viso to visuma ir sukuria matomus veido ir kaklo odos senėjimo požymius.

Odos senėjimo tipai. Išoriniai senėjimo požymiai pasireiškia skirtingai ir priklauso nuo senėjimo tipo.

Išskiriami 3 odos senėjimo tipai:

  1. Raukšlėtasis tipas. Šis senėjimo tipas yra būdingas žmonėms, kurių oda yra sausa, netekusi drėgmės, rūkantiems bei mėgstantiems kaitintis saulėje. Gana dažnai šio senėjimo tipo požymiai pasireiškia iki 40 metų amžiaus. Šio tipo oda atrodo pilka su giliomis raukšlėmis per visą veidą. Dominuojantis šio senėjimo tipo požymis yra veido ir kaklo raukšlės. Šiam senėjimo tipui yra būdingas odos sausumas, pasireiškiantis „žąsų kojelėmis“ akių kampučiuose, susiraukšlėję viršutiniai ir apatiniai vokai, „gofruota“ sritis virš viršutinės lūpos ir smakro sritis.

Šio raukšlėtojo tipo pacientams yra būtina paskirti procedūras, skirtas viso veido raukšlių šalinimui, o taip pat reikia dirbti su kiekviena raukšlėta zona atskirai (pilingai, dermabrazija, botoksas, kontūrinė plastika, lazerinis lokalinis poveikis raukšlėms, įvairios drėkinančios ir minkštinančios kaukės su termoefektu, serumų ir ampulių naudojimas bei kiti).

  1. Deformacinis tipas. Jis prasideda nuo veido ir kaklo minkštųjų audinių sumažėjimo, vakare tampa pastebimas, kaip besiformuojantis „pavargęs veidas“. Būdingi išoriniai šio senėjimo tipo požymiai yra pastoziškumas, patinimai, išryškėjusios klostės tarp viršutinės lūpos ir nosies, nuleisti žemyn lūpų kampučiai. Paprastai šiuo būdu senėja žmonės, kurių oda jaunystėje buvo stora ir riebi. Dažnai jiems pasireiškia kuperozė ir rozacėja. Su amžiumi vis labiau tampa pastebimi veido ovalo pakitimai, nukarę žandai, dvigubas pagurklis, išryškėjusios kaklo odos klostės. Šiuo atveju raukšlių gali beveik nebūti, išskyrus mimikos raukšles. Taip pat yra būdingi išoriniai senėjimo požymiai, tokie kaip odos perteklius virš viršutinio ir apatinio akių vokų. Šio deformacinio odos tipo pacientams yra būtina skirti limfodrenažines ir miostimuliacines procedūras, plastifikuojančias ir liftingo kaukes.
  2. Mišrustipas.Pasireiškia odos senėjimo požymiais, kurie yra būdingi pirmiesiems dviems tipams. Tai stangrumo sumažėjimo, raukšlėtumo ir deformacijos derinys.

Taigi senėjimas – tai defektų, kurie palaipsniui suformuoja išorinius pokyčius bei audinių ir organų sutrikimus, sankaupa molekuliniame lygmenyje. Vidaus organų senėjimas vyksta nepastebimai tol, kol neįvyksta jų veiklos sutrikimai, t. y. kol neišsivysto koks nors susirgimas. Skirtingai nuo vidaus organų, oda yra išorinė kūno danga, o su amžiumi susiję pakitimai tampa pastebimi daug anksčiau, nei pasireiškia kūno fiziologiniai sutrikimai. Tai leidžia, visų pirma, vertinti odos senėjimą kaip estetinę, o ne medicininę problemą, o visų antra, supaprastina odos senėjimo mechanizmo užduotį, o taip pat ir sprendimų paiešką, kaip išvengti arba bent jau sulėtinti šį procesą.

Senėjimo taikiniai:

Epidermis ir raginissluoksnis

Su amžiumi lėtėja išorinio odos sluoksnio – epidermio atsinaujinimo greitis. Viso to pasekoje epidermis tampa vis plonesnis, o raginis sluoksnis atvirkščiai – storėja. Keičiasi ir odos apsauginės savybės – dabar pažeidimai daug labiau pastebimi ir išlieka ilgiau, nei būdavo anksčiau. Kaip viso to rezultatas, oda tampa vis sausesnė, pleiskanoja, atsiranda smulkios raukšlelės, suprastėja veido spalva. Todėl vienas iš būdų, padedančių pagerinti senėjančios odos išvaizdą, yra jos stimuliacija, kai yra stimuliuojamos epidermio ląstelės, o taip pat yra vykdomas raginio sluoksnio ląstelių valymas.

Dermos sluoksnis ir jo tarpląstelinėmedžiaga

Kolageno skaidulos užtikrina odos stangrumą ir tvirtumą, o elastano skaidulos yra atsakingos už jos elastingumą ir tamprumą, t. y. už jos sugebėjimą išsitempti ir grįžti į pirminę padėtį. Su amžiumi ir esant įvairių faktorių poveikiui, kolageno–elastano karkasas tampa nebeveiksmingas. Nors egzistuoja daugybė procedūrų, kuriose figūruoja kolagenas arba elastanas (kaip kosmetinių priemonių ingredientai arba netgi ir injekcijų pavidalu), niekas negali sugrąžinti odai tas skaidulas, kurias ji prarado. Būtent todėl chirurginės veido patempimo operacijos nepadaro veido jaunu, kadangi ištempiant odą ir išlyginant raukšles, jai nėra sugrąžinamas kolageno-elastano karkasas toks, koks jis buvo jauname amžiuje. Būtent todėl „jauninančioje“ kosmetologijoje didelis dėmesys yra skiriamas priemonėms ir procedūroms, skatinančioms trapių kolageno skaidulų irimą ir stimuliuojančioms naujų skaidulų sintezę. Jei kolagenas ir elastanas yra kaip čiužinio spyruoklės, tai dermos tarpląstelinė medžiaga yra čiužinio kamšalas. Įsivaizduokite sofą su į dulkes suirusiu kamšalu ir jūs galėsite įsivaizduoti tai, kaip suyra dermos tarpląstelinė medžiaga ir kokį poveikį tai daro odos išorinei išvaizdai. Netekusi rišančiosios medžiagos, oda nukara, praranda savo stangrumą ir šviežumą. Ko gero, labiausiai žinomų dermos tarpląstelinės medžiagos komponentų yra hialurono rūgštis – stambiamolekulinis junginys, gebantis savyje išsaugoti šimtą kartų daugiau drėgmės nei pats sveria. Kaip buvo minėta prieš tai, odoje pastoviai vyksta irimo procesai ir tuo pačiu vyksta hialurono rūgšties sintezė. Laikui bėgant, irimo procesai spartėja, todėl tampriojo gelio kiekis odoje ima mažėti. Dalinai šį procesą galima užmaskuoti injekcijų užpildais (fileriais), įskaitant filerius hialurono rūgšties pagrindu. Taip pat egzistuoja tarpląstelinės dermos medžiagos sintezės stimuliavimo metodai.

ODOS SENĖJIMO MECHANIZMAI IR PRIEŽASTYS

Genetiškai nulemti senėjimo procesai vystosi gana lėtai ir yra lydimi laipsniško odos plonėjimo (atrofijos), jos stangrumo mažėjimo, lėtėjant jos atsinaujinimo greičiui ir regeneracijai. Daugeliu atveju pirmosios raukšlės pradeda formuotis daug anksčiau nei oda išnaudoja savo gyvybinį potencialą ir jų atsiradimo priežastys nėra nulemtos amžiaus, bet žalingo įvairių neigiamų faktorių poveikio, kurių svarbiausi yra laisvieji radikalai ir UV spinduliai.

Laisvieji radikalai ir rūgštinantis stresas. Apie rūgštinantį stresą, laisvuosius radikalus ir antioksidantus jau rašėme. Nepaisant galingos antioksidantų apsaugos, laisvieji radikalai visgi turi pakankamai griaunantį poveikį biologiniams audiniams ir ypač odai. Viso to priežastis yra faktoriai, staigiai sustiprinantys laisvųjų radikalų patekimą į organizmą, o visa tai sukelia antioksidacinės sistemos perkrovas ir rūgštinantį stresą. Svarbiausias iš šių faktorių yra UV spinduliuotė.

Nuo saulės apsaugančių priemonių ir preparatų su antioksidantais (tiek išorinio poveikio preparatų pavidalu, tiek ir maisto papildų pavidalu) naudojimas, leidžia sustiprinti asmeninius odos antioksidantų resursus ir padaryti ją atsparesnę bet kokiems streso poveikiams.

UV spinduliuotė ir fotopažeidimai. Remiantis šiuolaikiniu požiūriu, pirmosios raukšlės atsiranda dėl ultravioletinių spindulių poveikio.

UV spektras yra dalinamas į tris sritis:

  1. UVS – paties trumpiausio bangos ilgio spinduliai (200-290 nm) – patys pavojingiausi, kadangi turi pačią didžiausią energiją. Visa laimė, kad visi UVS spinduliai yra sulaikomi stratosferoje;
  2. UVV – spindulių bangos ilgis yra diapazone nuo 290 iki 320 nm. Praeidami pro ozono sluoksnį, jie pasiekia Žemės paviršių. Žmogaus odoje šie UVV spinduliai prasiskverbia pro epidermį, bet nepatenka į dermos sluoksnį. Šie spinduliai stipriai pažeidžia odą ir sukelia daugybę sudėtingų ir lėtinių šalutinių efektų, susijusių su saulės šviesos poveikiu. Bangos, kurių ilgis yra 297 nm, pasižymi didžiausiu poveikiu, iššaukiančiu eritemą;
  3. UVA spinduliai yra priskiriami ilgabangei UV spektro daliai (320-400 nm). Jie turi žemiausią energiją, bet pasižymi didžiausia skverbimosi galia. Pasiekę Žemės paviršių, jie pajėgūs prasiskverbti pro vandenį ir pasiekti jūros gelmes. Žmogaus odoje UVA spinduliai prasiskverbia iki vidurinių dermos sluoksnių. Būtent jie ir yra kalčiausi dėl odos fotosenėjimo procesų. Nedidelės UV spinduliavimo dozės yra būtinos žmogaus gyvybei. Yra įrodyta išskirtinė jų svarba vitamino D sintezei ir kalcio metabolizmui, o taip pat daugelio odos ligų, kurios sustiprėja būtent žiemos mėnesiais, gydymui. Psichoemocinė žmogaus būsena yra glaudžiai susijusi su saulės šviesa: ūkanotomis dienomis ir tamsiuoju metų laiku daugeliui prasideda depresija.

UV spindulių pažeista oda senėja, tačiau šis senėjimas turi tam tikras išskirtines ypatybes. Esant biologiniam, genetiškai nulemtam senėjimui, visi odos sluoksniai plonėja. Esant fotosenėjimui, plonėja epidermio ir raginis sluoksniai. Vykstant fotosenėjimui, dermos tarpląstelinės medžiagos pokyčiai tampa netolygūs – kartu su normaliomis kolageno skaidulomis joje susidaro amorfinės netipinės medžiagos, kurią sudaro elastinas, sankaupos. Sugebėjimas sintetinti kolageną ir kitus dermos tarpląstelinės medžiagos komponentus fotopažeistoje odoje išlieka, todėl daugelis fotosenėjimo požymių yra grįžtami. Būdingi fotosenėjimo simptomai yra kraujagyslių žvaiždutės (voratinkliai, tinklelis) ir pigmentinės dėmės (lentigo). Visų šių simptomų visuma sudaro fotosenėjimui būdingą paveikslą, kas davė pagrindą mokslininkams išskirti atskirą senėjimo „rūšį“.

Fotosenėjimas, kitaip nei biologinis senėjimas, gali būti koreguojamas. Žinoma, visiškai atjauninti odą nepavyksta, bet galima žymiai pagerinti klinikinę jos išvaizdą.

KOSMETINIO MASAŽO VEIKSMINGUMAS

Kosmetinio masažo veiksmingumas priklauso ne tik nuo žinių ir įgūdžių, bet ir nuo aplinkos. Kuo jaukesnė patalpa, kurioje atliekama ši procedūra, tuo lengviau atsipalaiduojama, tuo jautriau kūnas reaguoja į kiekvieną rankų judesį. Tad prieš masažą nepatingėkite kambaryje užsidegti kvapių žvakių (itin gerai atpalaiduoja levandų ar vanilės kvapo), pasileisti mėgstamą ramią muziką.

Atliekant kosmetinį veido masažą nerviniai impulsai keliauja į galvos smegenis, būtent todėl atsiranda teigiamas poveikis įvairiems procesams vykstantiems odoje. Tačiau kosmetinis masažas ne tik sumažina raukšles, bet normalizuoja bei pagerina kraujo apykaitą, padeda odai “kvėpuoti”, palaiko normalų veido raumenų tonusą, mažina patinimą, oda ilgiau išlieka švelni, elastinga.

Masažo metu naudojant kosmetiką gaunamas stipresnis poveikis, nes po masažo veido odoje pagerėja kraujo apykaita, poros tampa atviros, ji tampa tarsi “kempinė”, kuri sugeria visas veikliąsias medžiagas, vitaminus, esančias kosmetikoje.

Net po pirmos kosmetinio masažo procedūros matomas efektas odoje. Ji įgis sveiką atspalvį, kosmetinės priemonės ją sudrėkins, aprūpins veikliosiomis medžiagomis. Norint gauti gerą rezultatą svarbu yra individualiai kiekvienam parinkti kosmetines priemones ir atlikti masažų kursą. Efektyviausia kai masažo kursai atliekami du kartus į metus (pavasarį ir rudenį, kai keičiasi orai).

Taigi, kodėl geriau rinktis kosmetinį veido masažą ?

  1. Poveikis bus greitesnis – matomas net po pirmos procedūros.
  2. Oda bus aprūpinta vitaminais, veikliosiomis medžiagomis, sudrėkinta.
  3. Kosmetinės priemonės apsaugos odą nuo tiesioginių saulės spindulių, radiacijos, miesto užterštumo.
  4. Oda lengviau adaptuosis prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.

Kosmetiniu masažu siekiama šios naudos:

  1. Sustiprinti limfos tekėjimą Neskubėdami vienu metu abiejų rankų smiliais, didžiaisiais ir bevardžiais pirštais spauskite odą, judėdami nuo viršaus į apačią – nuo kaktos kaklo link. Tokiu būdus jūs stimuliuojate limfos – iš organizmo toksinus šalinančio skysčio – tekėjimą. Tai atgaivina veido spalvą.
  2. Padidinti stangrumą ir elastingumą Abiejų rankų smiliais ir didžiaisiais pirštais atsargiai suimkite ir timptelėkite odą, tačiau nepersistenkite – labai tampyti nereikia. Žinokite, kad giliai dar nereiškia agresyviai. Toks ištempimas yra puiki treniruotė odai, jis didina elastingumą ir stangrumą. Judesių kryptis šiuo atveju neturi jokio skirtumo. Svarbiausia yra nepamiršti kaklo, dekoltė odos ir zonos aplink akis.
  3. Kraujotakai suintensyvinti Atpalaiduokite plaštakas ir paplekšnokite jomis sau per veidą. Darykite tai ne delnais, o pirštais. Taip gausis gerokai švelniau. Taip siekiama ne sukelti sau skausmą, o padaryti taip, kad veido oda lengvai paraustų. Tokie švelnūs „antausiai“ stimuliuoja kraujotaką, aprūpina odą deguonimi ir padidina jos tonusą.

Veido, kaklo ir dekoltė kosmetinis masažas-tai masažas, kuris naudingas ne tik brandžiai odai, bet ir jaunai. Šis masažas maloniai atpalaiduoja, suaktyvina masažuojamų sričių kraujotaką, stimuliuoja ląstelių atsinaujinimą. Tai savotiškas veido pylingas. Artėjant vasaros laikui, veido oda turi būti paruošta saulės procedūroms. Veido, kaklo ir dekoltė kosmetinis masažas palengvina odos kvėpavimą, išvalo užsikimšusias poras, palaiko veido, kaklo raumenų tonusą, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, padidėja odos atsparumas įvairiems neigiamiems išoriniams poveikiams. Toks reguliarus masažas stabdo odos senėjimą, pagerina odos būklę, ji tampa gražios šviesios spalvos, lygi ir elastinga ( Staišiūnaitė, 2015).

KOSMETINĖS VEIDO PRIEMONĖS

Pasak specialistų, pačiai masažuojant veidą, labai svarbi nuojauta. Jeigu judesiai bus pernelyg energingi ir šiurkštūs, sulauksite priešingo nei tikėsitės, rezultato: odą ištampysite, ji ims sparčiau glebti. Taigi judesiai turi būti tikslūs ir švelnūs. Prieš masažą veidą ir kaklą kruopščiai nuvalykite kosmetiniu pieneliu, paskui šiltu vandeniu sudrėkintu vatos diskeliu. Nuspaudusi odą kosmetine servetėle, ištepkite drėkinamuoju kremu. Kakta. Abiejų rankų rodomaisiais, viduriniais ir bevardžiais pirštais keletą minučių braukykite nuo antakių plaukų linijos link. Paskui minutę nuo kaktos vidurio pirštų galais švelniai braukykite į šonus.

Nosis. Ją švelniai ritmiškai minutę braukykite abiejų rankų didžiaisiais ir bevardžiais pirštais: aukštyn – akių link, paskui žemyn – lūpų link. Skruostai ir smakras. Abiejų rankų rodomaisiais, viduriniais ir bevardžiais pirštais švelniais sukamaisiais judesiais keletą minučių masažuokite nuo smakro vidurio smilkinių ir paakių link. Tokiais pačiais judesiais minutę pamasažuokite smakrą ausų link. Kaklas. Abiejų rankų pirštais kelias minutes braukykite nuo iškirptės smakro link. Ta pačia kryptimi kaklo odą minutę švelniai pažnaibykite. Masažo pabaigoje sukamaisiais judesiais masažuokite nuo veido vidurio ausų link. Abiejų rankų pirštais švelniai patapšnokite skruostus.

Kosmetinės priemonės – tai preparatai, skirti veido ir kūno priežiūrai. Jie reikalingi tam, kad būtų galima kuo ilgiau išsaugoti lygią, jauną ir elastingą odą.

Kosmetinių priemonių funkcijos:

  1. Profilaktinė, higieninė ir konservuojanti – preparatai padeda išsaugoti sveiką odą ir plaukus.
  2. Koreguojanti – preparatai skirti išoriniams odos pasikeitimams ir defektams pašalinti.
  3. Išorės pagerinimo funkcija.

Kosmetinės priemonės pagal panaudojimo galimybes skirstomos į:

  1. higienines, kurios skirtos prižiūrėti veido ir kūno odai.
  2. dekoratyvines, kurios skirtos puošti, gražinti, koreguoti veido ir kūno odą.

Abi šios kosmetinių priemonių rūšys gali būti:

  1. profesionalios, skirtos vartojimui kosmetikos centruose;
  2. buitinės, skirtos „visiems” – klientui, pardavimui, naudojimui namuose.

Pagal gaminio paskirtį higieninės kosmetinės priemonės gali būti:

  1. Pieneliai, skirti odai valyti, minkštinti.
  2. Losjonai, skirti odai tonizuoti, valyti, gerinti kraujo apytaką, atstatyti natūralią rūgštinę pusiausvyrą.
  3. Pylingai, skirti paviršinių ląstelių sluoksniui pašalinti ir aktyvių medžiagų prasiskverbimui į gilesnius odos sluoksnius pagerinti.
  4. Kremai, skirti odai minkštinti, maitinti, stabdyti senėjimo procesus, raminti, slopinti uždegimus, saugoti nuo kenksmingo aplinkos poveikio ir t.t.
  5. Aktyvatoriai – tai skystos konsistencijos, labai koncentruoti preparatai (iki 99 % aktyvios medžiagos). Jie greitai įsigeria ir skirti intensyviai odos priežiūrai.
  1. Kaukės turi konkretų poveikį (drėkinantį, maitinantį stimuliuojantį, valantį ir t.t), priklausomai nuo paskirties, jų poveikis stipresnis, negu kremų.
  2. Aliejai – gaminami iš geros kokybės augalinių aliejų ir įv. priedų. Išlaiko odos elastingumą, suaktyvina medžiagų apykaitą, saugo nuo UV spindulių, minkština, atpalaiduoja odą.

MASAŽINIŲ PRIEMONIŲ PARINKIMAS PAGAL ODOS TIPĄ

Sausai odai gali trūkti riebalų, drėgmės, gali atsirasti raudonų dėmių, o dažnai ir šerpetojančių židinių. Gali per anksti pranykti elastingumas, susidaryti raukšlės, ypač aplink akis. Tokiai odai skirtuose maitinančiuosiuose ir minkštinančiuosiuose kremuose yra kviečių proteinų, japoniškojo ginkmedžio ekstrakto, pievinės kartenės aliejaus, vitamino E, pantenolio, sviestmedžio, sojos, sezamo aliejų.

Riebiai odai prižiūrėti skiriami preparatai, kurie atkuria vandens ir riebalųm pusiausvyrą, stabdo griaunamąjį laisvųjų radikalų poveikį, saugo odą nuo uždegimų ir sudirgimų, sustiprina apsauginį odos barjerą. Riebiai odai skirtoje kosmetikoje turi būti pantenolio, alantoino, kinrožės žiedų ekstrakto, makadamijos riešutų, jojobos ir sviestmedžio aliejų, vitamino E, ramunėlių, hamamelio ekstraktų, arbatmedžio aliejaus.

Dehidratuotai odai svarbios šios medžiagos, kurios ne tik suriša vandenį, esantį raginiame epidermio sluoksnyje, bet ir neleidžia prarasti vandens, vykstant fiziologiniam garavimui. Tai pasiekiama dėl sukurto odos nepralaidaus barjero, trukdančio vandeniui išgaruoti, bet netrukdančio odai kvėpuoti. Norint sudaryti tokį barjerą, galima vartoti mineralinius aliejus, vašką, angliavandenilius, vazeliną ir parafino aliejų. Vartojami taip pat hidrofobinio poveikio silikoniniai aliejai, praleidžiantys vandens garus į odos ląsteles. Geriausios šios rūšies medžiagos yra natūralūs augalinių riebalų ir aliejų trigliceridai (gyvuliniai vaškai – daugiausia spermacetas ir bičių vaškas, riebaliniai alkoholiai, gauti iš natūralių žaliavų), glicerolis, etileno ir propileno glikoliai, sorbitolis. Jautri oda reaguoja į aplinkos veiksnius (vėjas, saulė, žema temperatūra ir pan.). Ji greitai parausta, sudirgsta. Jautri oda dažnai yra plona, švelni, linkusi į alergijas, kurias sukelia, pvz., kvapiosios medžiagos, konservantai, dažnai jai būdingi išsiplėtę kapiliarai (kuperozė). Jautriai odai skirtoje kosmetikoje esantys augaliniai aliejai maitina ir saugo odą, švelnina sudirgimus, pagerina apsauginio barjero būklę, užblokuoja laisvųjų radikalų veiklą, didesnis drėkinančiųjų medžiagų kiekis veiksmingiau suriša vandenį gilesniuose epidermio sluoksniuose. Šios linijos preparatuose yra: sviestmedžio sviesto, makadamijos riešutų, sezamo, sojos aliejaus fitosterolių, žaliosios arbatos ekstrakto, pantenolio, alantoino, jojobos aliejaus, augalinio skvaleno, vitamino

E, hialurono rūgšties, migdolų aliejaus, paprastojo šaltalankio aliejaus.

Brandžios veido odos kremuose esančios medžiagos turi patekti į gilius odos sluoksnius ir pagreitinti natūralius fiziologinius ląstelių atsinaujinimo procesus, struktūrinių baltymų kolageno ir elastino biosintezę, maitinti ir prisotinti deguonimi šias ląsteles ir nutolinti odos ir visų jos darinius senėjimo procesus.

MASAŽO POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirstyti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms sistemoms.

Masažas gali stimuliuoti ir atpalaiduoti kūną ir psichiką. Stimuliuojant odą, kraujo ir limfinę sistemas, pagerinama jų apytaka, o tai padeda atsinaujinti ląstelėms, pasišalinti toksinėms atliekoms. Atsipalaidavus įtemptiems raumenims, atsileidus sustingusiems sąnariams ir aprimus nervams, apima bendras atsipalaidavimo jausmas, atsiranda gera savijauta.

Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į centrinę nervų sistemą. Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus. Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotas refleksinio pobūdžio reakcijos. Vadinasi, masažui yra būdingas neurorefleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms.

Be to, didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines- trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis.

Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroendokrininis, masažo veikimas.

Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės – prisitaikomosiosios organizmo reakcijos.

Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti.

Masažo poveikis nervų sistemai

Visas žmogaus organizmo reakcijas valdo ir reguliuoja nervų sistema. Ji skirstoma į tris dalis: centrinę nervų sistemą, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, periferinę nervų sistemą, kurią sudaro periferiniai nervai, jungiantys visus organus su nugaros ir galvos smegenimis ir vegetacinę nervų sistemą, kuri savarankiškai valdo visus vidaus organus.

Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos.

Padirginus simpatinę nervų sistemą, sustiprėja širdies veikla ir pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, sulėtėja skrandžio ir žarnyno veikla, seilių išsiskyrimas. Padirginus parasimpatinę nervų sistemą, pagreitėja skrandžio ir žarnyno veikla, padidėja seilių išsiskyrimas, suretėja pulsas, krinta kraujospūdis.

Nervų sistema jungia visus organus ir jų sistemas į vieną visumą, koordinuoja jų funkcijas. Jos dėka organizmas geba reaguoti į aplinką, prisitaikyti.

Masažas veikia visas nervų sistemos dalis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti arba sumažinti nervų sistemos dirglumą, priklausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmentinių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias reakcijas įvairiuose vidaus organuose.

Nervai yra labai sudėtinga sistema, siunčianti smegenų signalus visam kūnui. Nervų sistemos dalis, reguliuojanti daugelį fiziologinių funkcijų, pro kaukolės pamato angą leidžiasi žemyn stuburo smegenimis, kurias saugo kauliniai stuburo slanksteliai. Milijonai nervų galūnėlių, pasklidusių po kūną, kontroliuoja daugumą organizmo funkcijų. Priklausomai nuo masažavimo judesių stiprumo nervų galūnėlės gali būti dirginamos arba slopinamos.

Masažo poveikis odai

Žmogaus kūno oda atlieka daug funkcijų: apsauginės dangos, jutimo organo, termoreguliatoriaus (per ją išsiskiria 80 % šilumos), su prakaitu pasišalina baltymų apykaitos produktai, druskos ir dujų apykaitos funkcijas.

Odos struktūra labai sudėtinga. Jos paviršius padengtas ragėjančiu epiteliu, kurio storiausias sluoksnis yra paduose ir delnuose. Be to visa oda, išskyrus lūpas, delnus ir padus, padengta plaukeliais. Ties kiekvieno jų šaknimi yra riebalinė liaukutė, atsiverianti odos paviršiuje. Ji padengia odą riebalais ir apsaugo nuo įvairiausių cheminių poveikių. Beveik visame odos paviršiuje yra prakaito liaukų. Jos per parą išskiria 600-900 ml prakaito.

Odoje yra juntamųjų kūnelių (receptorių), išsidėsčiusių po epiteliu ir gilesniuose sluoksniuose. Odoje yra tankus kapiliarų tinklas, kuris sudaro net keturių aukštų rezginius.

Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas; padeda nusilupti nuo kūno paviršiaus odos suragėjusioms epidermio ląstelėms, tonizuoja odą ir skatina jos atsinaujinimą. Pagerėja odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas įvairiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas.

Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms

Skeleto raumenys sudaro apie 30-57 % visos kūno masės. Raumenų ląstelės pasižymi sugebėjimu reaguoti į dirginimą susitraukimu.

Raumenyse yra daug receptorių. Iš jų į nervų sistemos centrus plinta signalai apie raumenų būklę: susitraukimą, įsitempimą bei sausgyslių būklę ir kt. Veikiant nerviniams impulsams, raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja. Funkciniu požiūriu visi raumenys skirstomi į skersaruožius (skeleto) ir lygiuosius (vidaus organų). Pirmųjų priklauso nuo žmogaus valios, o antrųjų nepriklauso.

Raumenų susitraukimą sukelia cheminiai, mechaniniai ir kitokie dirgikliai. Masažavimo veiksmai priskiriami prie mechaninių dirgiklių.

Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenims (dėl susidariusio acetilcholino) ir visos raumenų funkcijos: gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, dėl to judesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumenų darbingumas. Raumenys geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuojant negu pasyviai ilsintis, nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kurie susikaupė raumenims dirbant. Raumenų skausmingumas, pabrinkimas, sukietėjimai, atsiradę dėl įtempto darbo, masažuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose.

Masažas teigiamai veikia ir sąnarius bei sausgysles. Jo įtakoje pagerėja sąnario ir aplink esančių audinių aprūpinimas krauju, sustiprėja sąnarinė kapsulė, gerėja raiščių elastingumas, pagreitėja padaugėjusio sąnario skysčio, taip pat ir medžiagų apykaitos produktų, susikaupusių apie sąnarį, rezorbcija. Sportininkams sąnarių masažas sumažina traumas.

Suintensyvėjus kraujo apytakai, geriau išnešiojamos po kūną gyvybiškai svarbios maisto medžiagos. Masažą daugiau mėgsta sportininkai ir moterys, nes jis gerina raumenų tonusą, atstato judrumą ir pasportavus padeda pašalinti iš organizmo atliekas.

Reguliariai masažuojantis, greičiau pagyja raumenų ir sausgyslių patempimai, o blauzdų mėšlungis ir raumenų sustingimas gali visiškai išnykti. Masažas prieš mankštą padės atsipalaiduoti ir sušildyti raumenis, o po jos –apramins pavargusias, skaudančias galūnes.>>

Masažo įtaka kraujotakos ir limfos sistemoms

Kraujas teka iš kairiojo skilvelio į aortą, po to į arterijas, arterioles, arterinius kapiliarus, veninius kapiliarus, venules, venas, dešinįjį prieširdį, dešinįjį skilvelį, plaučius ir , prisisotinęs deguonies, grįžta į kairįjį prieširdį. Venos turi vožtuvus, kurie kraujui neleidžia grįžti atgal. Didelės reikšmės turi ir kojų raumenys, kurių susitraukinėjimas pakelia hidrostatinį spaudimą ir periodiškai atidarinėja venų vožtuvus. Susidaro priešinga veninė srovė, tekanti dėl ,, raumenų siurblio“. Kraujas atneša audiniams deguonį, energetinių medžiagų, vitaminų ir kt., o pašalina anglies dvideginį, medžiagų apykaitos produktus. Deguonis ir maisto medžiagos pereina pro kapiliarų sieneles į audinius, o anglies dvideginis ir medžiagų apykaitos produktai iš audinių patenka į kapiliarus. Kraujas tiesiogiai su ląstelėmis nesiliečia.

Pernešant visas šias medžiagas tarpininkauja audinių skystis, užpildantis tarpląstelinius tarpus. Šis skystis, susimaišęs su ištekančiu iš įvairių organų ir audinių skysčiu, sudaro limfą. Į jos sudėtį įeina baltymų koloidinis tirpalas, riebalų emulsija, įvairių pašalinių medžiagų dalelytės, vanduo. Savo sudėtimi ji artima kraujo plazmai. Iš pradžių limfa teka tarpląsteliniais tarpais, po to renkasi į limfos kapiliarus, vis didėjančius limfos indus, kurie baigiasi stambiais limfiniais latakais, sutekančiais į stambiąsias venas. Limfa teka link širdies. Limfagyslės turi vožtuvus, kurie neleidžia skysčiui tekėti atgal, be to, dar veikia kojų raumenys, krūtinės ląstoje susidarantis slėgių skirtumas ir pačių limfagyslių raumenys. Pratekėdama pro limfinius mazgus, limfa perfiltruojama, joje padaugėja limfocitų. Limfiniai mazgai yra išsidėstę grupėmis įvairiose kūno srityse. Pro juos turi pratekėti visa tos kūno dalies limfa. Limfiniai mazgai yra pakinklio, šlaunies, kirkšnies, juosmens, sėdmenų srityse, alkūnės įlinkime, pažastyse, kakle, pažandžio, pakaušio ir kitose srityse.Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimą. Masažuojant hipertonikams pilvą krinta sistolinis kraujospūdis. Dar ryškesnis kraujospūdžio kritimas būna masažuojant apykaklės sritį ir galvą. Visų šių sričių masažas daromas ligoniams su padidintu kraujospūdžiu.

Išplėsdamas kraujagysles, masažas gerina kraujotaką. Gera kraujo apytakos sistema tokia, kai visos ląstelės aprūpinamos reikiamu kiekiu kraujo sudedamųjų dalių, taip pat deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Šitai yra būtina sveikam viso kūno funkcionavimui, nuo raumenų iki vidaus organų kaip inkstai ir kepenys.

Tuo pačiu kraujotakos pagyvėjimas suaktyvina limfinę sistemą, kuri surenka ir pašalina atliekas. Ne taip kaip kraujo, kurį ratu varinėja širdis, limfinė sistema neturi variklio, jos

veiksmingumas priklauso nuo raumenų veiklos. Masažas yra svarbi priemonė, spartinanti limfos tekėjimą, skatinanti efektyvesnę filtraciją ir atliekų pašalinimą iš viso kūno. Gerai veikianti limfinė sistema laiduoja stiprią imuninę sistemą, kuri kovoja su infekcija ir susirgimais.

Todėl fiziniai pratimai (mankšta), o taip pat ir masažas labai padeda limfinės sistemos veiklai ir kartu greitina limfos tėkmę, mažina jos sąstovį audiniuose, gerina organizmo gebėjimą kovoti su ligomis.

Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams

Jau praeitame amžiuje buvo nustatyta, kad masažas pagreitina medžiagų apykaitą, pagerėja dujų, baltyminių medžiagų, mineralinių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Tai natrio chloridas, neorganinis fosforas, azotinės medžiagos (šlapimo rūgštis, šlapalas).

Visa tai pagerina vidaus organų veiklą, teigiamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas. Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, medžiagų apykaita audiniuose.

Tais atvejais kai prieš masažą yra daromi šiluminės procedūros (pirtis, karšta vonia), medžiagų apykaitos procesai gali dar labiau pagreitėti. Tuo galima pasinaudoti gydant nutukimus (jeigu gera bendra ligonio būklė) ir darant atstatomąjį masažą sportininkams.

Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškai veikiant masažui, labai priklauso nuo to, kuri vieta yra masažuojama. Šiuo atveju veikia neurorefleksiniai mechanizmai, turintys įtakos visam organizmui.

Bendrasis masažas teigiamai veikia šias vegetacines organizmo funkcijas: kvėpavimo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujodaros, vidaus sekrecijos liaukų.

Masažo įtakoje refleksiškai kinta kvėpavimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtesnis.

Krūtinės ląstos, ypač tarpšonkaulinių tarpų masažavimas, pagerina kvėpavimo raumenų darbą.

Masažas teigiamai veikia pilvo ertmės organus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą ir gerina skrandžio, žarnyno veiklą, tulžies išsiskyrimą. Todėl pilvo masažas ypač naudingas ligoniams sergantiems atoniniu vidurių užkietėjimu.

Masažo įtakoje padidėja šlapimo išsiskyrimas, kuris gali trukti dar visą parą po bendrojo masažo.

Masažas mobilizuoja virškinimo sistemą: pagerina maisto suvirškinimą ir pašalinimą, padeda, kai užkietėję viduriai ir žarnyne susikaupusios dujos. Virškinimo sistema greitai reaguoja į stresą, todėl, reguliaraus masažo dėka sumažinus nerimą ir įtampą, sureguliuojamas ir virškinimas.

MASAŽO PROCEDŪRŲ APIMTIS IR TRUKMĖ

Atskiros kūno dalies masažo procedūros trukmę kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti sunku ir netikslinga. Pavyzdžiui, aprašant masažą tenka aiškinti plaštakos, riešo sąnario, dilbio, žasto ir kitų dalių masažo eigą, o procedūros metu kartu yra masažuojamos ir kitos sritys, turinčios anatominį bei funkcinį ryšį su ta kūno dalimi, kurią norime gydyti masažu. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju masažo trukmė priklauso nuo masažo tikslo, kurį sąlygoja medicinos indikacijos.

Norint, kad bent apytikriai būtų galima orientuotis, kokia yra atskirų masažo procedūrų trukmė, pateikiama V. Vasičkino rekomenduojama (masažuotojams) masažo vienetų lentelė (žr. 1 lentelę). Joje nurodyta ir kai kurių segmentinio masažo procedūrų trukmė vienetais.

Rekomenduojama masažo procedūrųtrukmė(vienetais) l

lentelė

Eil. Nr. Masažo procedūrų apimtis Sąlyginiai masažo procedūrosvienetai
1. Galvos (kaktos ir plaukuotosios galvos dalies ) masažas 1.0
2. Veido (kaktos, akiduobių, viršutinio ir apatinio žandikaulių) masažas 1.0
3. Kaklo (nugarinio, šoninių, priekinio paviršių) masažas 1.0
4. Apykaklės srities (nugarinio kaklo paviršiaus, nugaros iki ketvirtojo krūtinės stuburo slankstelio ir priekinio krūtinės ląstos paviršiaus iki antrojo šonkaulio lygio) masažas 1.5
5. Rankos (plaštakos, dilbio, žasto) masažas 1.5
6. Viršutinės galūnės ( rankos, pečių lanko raumenų ir mentės srities) masažas 2.0
7. Peties sąnario (žasto viršutinės dalies, pečių lanko raumenų ir peties sąnario) masažas 1.0
8. Alkūnės sąnario (dilbio viršutinės dalies, alkūnės sąnario ir žasto apatinės dalies) masažas 1.0
9. Riešo sąnario (proksimalinės plaštakos dalies, riešo sąnario ir dilbio) masažas 1.0
10. Plaštakos ir dilbio masažas 1.0
11. Krūtinės ląstos (krūtinės nuo pečių iki šonkaulių lankų, nugaros, pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo juosmens stuburo slankstelio lygiu) masažas 2.5
12. Nugaros (pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo juosmens stuburo slankstelio lygiu bei nuo vienos pusės vidurinės pažastinės linijos iki kitos pusės tokios pačios linijos) masažas 1.5
13. Pilvo sienos masažas 1.0
14. Juosmens – kryžmens srities (nuo pirmojo juosmens stuburo slankstelio iki sėdmenų raukšlių) masažas 1.0
15. Segmentinis juosmens – kryžmens priestuburinių sričių masažas 1.5
16. Nugarosirjuosmenssričių(pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo kryžkaulio slankstelio lygiu bei nuo vienos pusės vidurinės pažastinės linijos iki kitos pusės tokios pačios linijos) masažas 2.0
17. Kaklo ir nugaros (nugarinio kaklo paviršiaus ir nugaros iki pirmojo juosmens stuburo slankstelio) masažas 2.0
18. Segmentinių priestuburinių kaklo-krūtinės sričių masažas 3.0
19. Liemens nugarinio paviršiaus (kaklo nugaros pusės paviršiaus, nugaros, juosmens-kryžmens) masažas 2.5
20. Kojos (pėdos, blauzdos, šlaunies) masažas 2.0
21. Apatinės galūnės (pėdos, blauzdos, šlaunies, sėdmenų ir juosmens-kryžmens) masažas 2.0
22. Klubo sąnario ir sėdmenų masažas 1.0
23. Kelio sąnario (viršutinės blauzdos dalies, kelio sąnario ir apatinės šlaunies dalies) masažas 1.0
24. Čiurnos sąnario (proksimalinės pėdos dalies, čiurnos sąnario ir apatinės blauzdos dalies) masažas 1.0
25. Pėdos ir blauzdos masažas 1.0
26. Bendrasis masažas (kūdikiams ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams) 3.0
27. Bendrasis masažas (suaugusiems žmonėms) 4.0

PASTABA. Vieno masažo vienetas atitinka 10 minučių. Į šį laiką įeina masažo procedūros trukmė, laikas skirtas ligonio nusirengimui bei apsirengimui, perėjimui iš vieno kabineto į kitą. Norint sužinoti tikrąjį masažui skirtą laiką, turime vienetus paversti minutėmis ir atimti iš jų 2-3 minutes.

Toks masažavimui skirto laiko skaičiavimas, kai nėra nurodyta konkreti liga, yra įprastas masažo praktikoje.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

  1. Pateikus kosmetinio masažo sampratą, galima teigti, kad kosmetinis masažas – tai būtina odos priežiūros dalis. Veido oda yra plona, jautri, todėl reikalauja ypatingo dėmesio. Taip pat ją neigiamai veikia aplinka: vėjas, šaltis, radiacija, užterštumas. Norint išsaugoti sveiką veido odą reikia nuolatos ją prižiūrėti. Vienas iš priežiūros būdų yra kosmetinis veido masažas.
  2. Išsiaiškinus kosmetinio masažo naudą, galima teigti, kad atliekant kosmetinį veido masažą nerviniai impulsai keliauja į galvos smegenis, būtent todėl atsiranda teigiamas poveikis įvairiems procesams vykstantiems odoje. Tačiau kosmetinis masažas ne tik sumažina raukšles, bet normalizuoja bei pagerina kraujo apykaitą, padeda odai “kvėpuoti”, palaiko normalų veido raumenų tonusą, mažina patinimą, oda ilgiau išlieka švelni, elastinga.
  3. Aptarus kosmetinių masažinių priemonių charakteristiką, galima teigti, kad yra daug kosmetinių priemonių, kurios parenkamos atsižvelgiant į kiekvieno kliento skirtingą odos tipą. Kiekvieno žmogaus oda skirtinga, unikali, todėl priemonės uri vis kitokią sudėtį, kuri veikia kiekvieną odos tipą.
  4. Analizuojant apklausos duomenis, atsakiusieji dažniausiai naudoja veido kremus, prausiklius, kaukes. Didelė dalis susiduria su veido odos problemomis dėl žalingų įpročių vartojimo. Masažo specialistą dažnas rinktųsi ne tik pagal kainą, bet ir pagal rekomendacijas. Tyrimo metu buvo norima išsiaiškinti, kaip kosmetinis veido masažas yra svarbus mums, kiek laiko skiriama odos priežiūrai. Nustatyta, kad respondentai kosmetinį masažą rekomenduotų ir kitiems savo pažįstamiems, o dažnas jo teikiamą naudą mato iš karto po procedūros. Turint brandžią veido odą, kosmetinis veido masažas gali sustangrinti ją, atjauninti ir padaryti skaistesnę, todėl toks masažo tipas labiau rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms.
  5. Norint išlaikyti gražią odos būklę, patartina atsisakyti svaigalų, tabako gaminių, maitintis sveikai ir kuo dažniau leisti laiką gryname ore, kadangi tai suteiks odai spindesio.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

  1. Белая Н.А. (2009). Руководство по лечебному массажу. М.: Медицинa.
  2. Вербов А.Ф. (2011). Лечебный массаж.
  3. М. Эванс. (2015). Основы натуральной терапии. Москва.
  4. Марголина A., Эрнандес E. Новая косметология.
  5. Штеренгерц А.Е.,Белая Н.А. (2010). Массаж для взрослых и детей. К.:Здоровья.
  6. Beloglavkienė U. (2012). Kosmetologijos pradmenys. Klaipėda.
  7. Bolz E. „Tavo veido oda“. – Vilnius: „Alma litera“ , 1996. – 39; 58 – 59p.
  8. Čepkauskienė, S., Misevičius, S., Valantiejūtė, S. (2017). Sveika ir graži. Vilnius
  9. Courteney H., Jacobs R., Heaton S., Langley S. „ 500 būdų, kaip ilgiau išlikti jauniems“.

– Vilnius: „Alma littera“, 2005.

  1. Finkelšteinaitė J. (2008). Masažas. Vilnius.
  2. Finkelšteinaitė J., Valužienė N. K., Damanskas J. „Masažas“. – Kaunas: „Spindulys“, 2008. 11 p.
  3. Gorobecienė D., Burbienė R., Mačiūnas E., Zurlytė I. „Vartotojų sveikata kosmetika“. – Vilnius: „Valstybinis aplinkos sveikatos centras“, 2009. 12 – 16 p.
  4. Grožis ir kosmetika. (2005). Ašvieniai.
  5. Klentze M. „Sveiki ir jaunatviški“. – Kaunas: „Spindulys“ , 2008. – 86- 87; 106 – 107 p.
  6. Koch M. „Jaunystės paslapties receptai“. – Vilnius: „Alma littera“, 2005. –
  7. Kundan & Narendra Mehta. „The face lift massage rejuvenate your skin and banish wrinkles“, 2004. – 6 – 9p.
  8. Matila R., Niumbergas T., Vestelinas O., Lainonenas M. „Žmogaus biologija“. – Vilnius:

„Meralas“, 2000. – 8p.

  1. Mezei H. „Sveikata ir grožis“. – Kaunas: „Avicena“ , 1998. – 11 – 12p.
  2. Mitchell S. (2011). Masažas. Išsamus iliustruotas vadovas. Vilnius.
  3. Osmina N. (2012). Veido senėjimo anatomija arba kosmetologijos mitai. Vilnius.
  4. Ostrov R. „Sveikos odos paslaptys“. – Vilnius, 2000. – 34 – 38p.
  5. Staišiūnaitė S. (2015). Gydančios rankos. Praktinis savimasažo vadovas. Kaunas.
  6. Vencius D. „Medžiagų apykaita žmogaus organizme“. – Vilnius: „VPU“ leidykla, 2006. – 101 – 102p.
  7. Vigue – Martin. „Žmogaus kūno atlasas“. – Vilnius: „Mūsų knyga“, 2006. –

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *