Ar mobilieji telefonai sukelia vėžį?
Dabartinis mūsų pasaulis pilnas aukštų dažnių elektromagnetine spinduliuotės (EMS) šaltinių. Daugelis ekspertų dar vis susilaiko nuo kategoriškų vertinimų, kiek yra saugios šios energetinės bangos. Neseniai paviešinti naujo tyrimo rezultatai parodė, kad nėra jokio ryšio tarp smegenų vėžio ir EMS poveikio. Barselonos Globalinės sveikatos instituto (angl. Barcelona Institute for Global Health (ISGlobal)) atliktas tyrimas pateikia kol kas išsamiausią analizę ryšio tarp smegenų vėžio ir nejonizuotos spinduliuotės.
EMS spinduliuotę taip pat skleidžia matomoji šviesa – nuo elektrinės lemputės iki Saulės šviesos. Mūsų akys dažniausiai gali matyti nuo 430 iki 770 terahercų šviesos bangas. Minėto tyrimo metu paaiškėjo, kad šiame spektre esanti ultravioletinė šviesa pažeidžia mūsų DNR ir didina odos vėžio riziką.
Dar aktyvesnės bangos – Rentgeno ir gama spinduliai, pasirodė besantys dar pavojingesni sveikatai. Pastaruoju metu žiniasklaidoje galima pastebėti nuogąstavimų, kad gerokai švelnesnės bangos, siekiančios vos kelis kilohercus, taip gali prasiskverbti į mūsų organizmus ir sukelti sveikatos problemas, pavyzdžiui, agresyvų neurologinį vėžį glioblastomą.
Prieš septynerius metus Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įvertino visus iki tol atliktus tyrimus, ir įvertino, kad klasifikuoti EMS kaip galimą kancerogeną nėra prasmės, tačiau turėdama omenyje platų ir vis didėjantį EMS paplitimą nusprendė būti atsargi. Nuo kategoriškų išvadų specialistus sustabdė tai, kad smegenų augliai nėra patys dažniausia vėžio rūšis. Be to, iš tiesų patikimai sutikrinti žmogaus buvimo EMS aplinkoje istoriją šiandieninio pasaulio aplinkybėmis beveik neįmanoma.
Šiame tyrime ekspertai gilinosi į iki šiol surinktus mokslinius duomenis ir išsiaiškino bei įvertino, kad tiriamieji namuose ir darbovietėse dažniausiai patirdavo tarpinę (nuo 3 kilohercų iki 10 megahercų) ir radijo bangų (nuo 10 megahercų iki 300 gigahercų) spinduliuotę. Tada sulygino šiuos duomenis su „INTERPHONE“ tyrimo, lyginusio pirminių navikų atsiradimo ir mobiliojo telefono naudojimo sąsajas bei palyginusio apie 4000 gliomos ir meningiomos atvejus su 5000 asmenų kontroline grupe. Tyrimą vykdė mokslininkai ir ekspertai iš septynių šalių, dirbantys keliose susijusiose srityse – diagnostinėje medicinoje, telekomunikacijose ir radarų inžinerijoje. Toks kontrolės lygis ir tyrimo aprėptis kol kas neturi precedentų EMS tyrimų istorijoje.
„Tai yra didžiausias smegenų auglio ir aukštų dažnių EMS tyrimas istorijoje“, – teigia vyresnioji tyrimo autorė Elisabeth Cardis.
Įvertinus statistiką, neaptikta jokių ženklų, rodančių koreliacijos tarp buvimo dideliuose kiekiuose aukšto dažnio EMS ir pirminių navikų. Tiesa, dar negalima užversti šio medicinos puslapio. Nepaisant tyrimų apimties, tik 1 iš 10 tiriamųjų buvo sąlyginai didelės elektromagnetinės spinduliuotės aplinkoje ir tik 1 iš 100 – didelėje tarpinių dažnių EMS spektre. Tai reiškia, kad skirtumai savo kiekybe vis dar yra per maži ir remiamasi apytikriais skaičiavimais, o tai kelia riziką, kad šių tikslumas gali būti nepakankamas. Be to, pastebėtas nedidelis nuokrypis tarp tų, kurie patyrė aukštų dažnių EMS per pastarąjį dešimtmetį.
„Nors ir neradome teigiamos sąsajos, tas faktas, kad daugiausia stebėjome tik patyrusius EMS pastaruoju metu, reikalauja tolesnio tyrimo“, – teigia vienas iš pagrindinių tyrimo autorių Javieras Vila.
Taigi, apibendrinant viską galima teigti, kad jaudintis kol kas nėra dėl ko, bet visiškam aiškumui pasiekti ateityje teks dar atlikti daugiau tyrimų, taip pat tobulinti tyrimų techniką tam, kad galėtume įvertinti bet kokią hipotetinę grėsmę. Taip pat verta patikrinti ir kitas specifines rizikas, pvz. kaip EMS veikia įvairias chemines reakcijas. Na, o mes šiuo metu galime tikėti, kad mūsų organizmai, nuolat veikiami įvairių nematomų spinduliavimų, yra pakankamai saugūs.