spirulina

Pastaruoju metu tarp sveikos gyvensenos šalininkų ir alternatyvioms medicinos atstovų atsirado nauja madinga tendencija – spirulina. Žali milteliai ir tos pačios spalvos kapsulės, dribsniai, tabletės ir įvairūs maisto priedai, savo sudėtyje turintys spirulinos, tampa vis populiaresni netgi apsišvietusių gyventojų grupėse. Išsiaiškinkime, ar spirulina iš tiesų yra tokia pat naudinga, kaip sakoma.

Kas yra spirulina?

Spirulina yra mėlynai žaliųjų dumblių arba, kitaip tariant, cianobakterijų atstovas. Anksčiau dėl didelio augalų pigmentų kiekio ji buvo priskirta augalams, o vėliau mokslininkai išsiaiškinę biochemiją, fiziologiją ir genetiką sužinojo, kad tai vis dėl to yra bakterijų atstovas.

Sistematikos srityje ekspertų nuomonės skiriasi. Kai kurie iš jų mano, kad Spirulina yra antrasis pavadinimas Arthrospira genties, kurios trys atstovai (A. platensis, A. maxima ir A. fusiformis.) yra populiarūs spirulinos papilduose. Kiti teigia, kad spirulina yra grynai komercinis cianobakterijų pavadinimas, kurį žmonės aktyviai naudojamas miltelių, tablečių ir maisto priedų žmonėms pavidalu ir žemės ūkyje.

Spirulina auga natūraliomis sąlygomis, bet ne visur, todėl ji aktyviai auginama visame pasaulyje. Džiovintos ir suspaustos spirulinos dribsniai buvo actekų dietos dalis ir yra įtraukti į šiandienos Afrikoje gyvenančių genčių meniu, o pastaraisiais metais šios cianobakterijos aktyviai reklamuojamos pasaulinėje maisto papildų rinkoje. Beje, spirulina taip pat naudojama kaip dažiklis kramtomojoje gumoje, saldainiuose ir kt.

Spirulina ir žmonių sveikata

spirulina

Dabar spirulina aktyviai reklamuojama siūloma teigiant, kad yra neįtikėtinai naudinga ir maistinga, taip pat vadinama panacėja nuo visų ligų. Žinoma, realybėje jos galimybės yra ribotos. Šiuo metu nepavyko įrodyti preparatų su šiomis cianobakterijomis veiksmingumo nuo visų ligų, kurias paskelbė spirulinos gerbėjai.

Iš tiesų spirulinoje labai gausu mūsų organizmui naudingų medžiagų. Baltymai sudaro 60–70% bakterijų sausos masės. Pasak kai kurių ekspertų, jie yra geresni nei sojos, tačiau kiti tvirtina, kad jiems dar toli iki kiaušinių. Mažai tikėtina, kad kas nors maitinsis vien spirulinos baltymais, o kaip priedas, turintis amino rūgščių, ji yra gana naudinga. Joje taip pat yra daug kalcio, kalio, magnio, geležies ir B grupės vitaminų.

Problema ta, kad sąvoka „daug“ spirulinos atveju yra labai santykinė. Vienas šaukštas iš šių cianobakterijų paruoštų sausųjų miltelių (7 g) sudėtyje turi vos 5% magnio, mažiau kaip 1% kalcio, 5% kalio ir kt. dienos dozės. Be to, mokslininkai teigia, kad spirulinos komponentų bionaudingumas toli gražu nesiekia 100 proc., todėl jos nauda šiuo atžvilgiu bus daug mažesnė nei apskaičiuota. Tai reiškia, kad galima naudoti spiruliną kaip vitaminų ir mikroelementų šaltinį, tačiau tai neatšaukia pinavertės mitybos ir galbūt net vitaminų kompleksų vartojimo.

Tuo tarpu didelis baltymų ir geležies kiekis spiruliną daro gera priemone anemijos gydymui, taip pat nedavalgančių vaikų bei suaugusiųjų maitinimui. Šį faktą patvirtino Afrikoje ir Indijoje atlikti stebėjimai.

Džiovinta spirulina pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Bent jau keliuose mažos apimties tyrimuose buvo galima įrodyti šį poveikį šiais atvejais:

  • Vyriškos lyties bėgikams spirulina padidino treniruočių našumą;
  • Tarp kramtomojo tabako vartotojų reguliarus spirulinos vartojimas per metus sumažino burnos leukoplakijos riziką, kuri laikoma ankstyvųjų vėžinių audinių pokyčių rodikliu.

Keliuose, taip pat nedideliuose tyrimuose pavyko pademonstruoti spirulinos poveikį cholesterolio kiekiui. Bent jau buvo įrodyta, kad per kelis mėnesius reguliariai vartojant maisto papildus su cianobakterijomis, sumažėjo trigliceridų, bendro ir „blogojo“ cholesterolio rodikliai. Tačiau tuo pačiu metu kraujo spaudimas, svoris (ir kūno masės indeksas) nepasikeitė.

Laboratorinių pelių pagalba taip pat nustatyta, kad spirulina mažina gliukozės kiekį kraujyje ir padidina insulino koncentraciją. Galbūt, artimiausioje ateityje ji užims savo vietą diabetu sergančių žmonių mityboje.

Yra preliminarių duomenų apie spirulinos vartojimo imunostimuliacinį poveikį. Buvo nustatyta, kad į kenčiančių nuo prastos mitybos ir užsikrėtusių ŽIV žmonių dietą įtraukus spiruliną ne tik padidėjo hemoglobino kiekį, bet ir pagerėjo jų bendra būklė bei išaugo imuninės sistemos ląstelių skaičių. Yra žinoma, kad atliekami tyrimai dėl jos naudojimo virusinių infekcijų ir žaizdų gijimo metu.

Neįrodyta spirulinos nauda

Remiantis iki šiol paskelbtų tyrimų rezultatais galima tvirtinti, kad spirulina neišgydo:

  • Blefarospazmo, įskaitant akių voko virpėjimą.
  • Nerimo, depresijos, dėmesio deficito sindromo ir hiperaktyvumo.
  • Premenstrualinio sindromo.

Spirulinos maisto papildai nesukelia reikšmingo virškinimo (beje, spirulina turi labai mažai ląstelienos) ir atminties pagerėjimo, taip pat nepašalina lėtinio nuovargio ir nepakrauna super energijos. Nėra įrodytas ir priešvėžinis poveikis.

Kam gali pakenkti spirulinos papildai?

Apskritai spirulina yra saugi, kai ją vartoja normalios būklės ir sveikas žmogus. Tačiau dumbliai gali augti tvenkiniuose, užterštuose toksiškais metalais, patogeninėmis bakterijomis ir kitų dumblių bei pačios spirulinos pagamintais toksinais (turime omenyje mikrocistinus). Toks produktas yra ne tik nenaudingas, bet ir gali kelti pavojų sveikatai.

Žemos kokybės spirulinos vartojimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, troškulį, silpnumą, greitą širdies plakimą (tachikardiją), kepenų pažeidimus ir net mirtį. Siekiant išvengti tokių problemų, ekspertai rekomenduoja naudoti spiruliną, kuri yra maisto papildų dalis ir nėra parduodama atskirai – tai leidžia tikėtis, kad preparatas buvo patikrintas dėl toksinų.

Atsižvelgiant į tai, kad spirulina aktyvina imuninę sistemą, ji nerekomenduojama žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis. Papildai su spirulina gali pabloginti išsėtinės sklerozės, sisteminės raudonosios vilkligės, reumatoidinio artrito ir kitų su imuninės sistemos reakcija susijusių patologijų būklę. Spirulina taip pat gali susilpninti poveikį imunosupresantų, kurie yra autoimuninių ligų terapijos dalis, taip pat skiriama žmonėms, kuriems buvo atlikta organų transplantacija.

Dėl didelio K vitamino kiekio spirulina negali būti derinama su kraujo skystintojais (varfarinu) ir kraujo krešėjimą lėtinančiais fitopreparatais (gvazdikėliai, česnakai, imbieras, ženšenis, ciberžolė, ginkgo), nes tai padidina kraujavimo riziką pacientui. Nerekomenduojama vartoti dumblių preparatus kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, taip pat su analgetikais.

Spirulina draudžiama vartoti pacientams, sergantiems fenilketonurija, nes joje yra fenilalanino, todėl maisto papildai su dumbliais gali pabloginti paciento būklę. Galiausiai, nėra jokių įrodymų, kad spirulina yra saugi nėščioms moterims.

Išvados

Kaip ir tikėtasi, spirulina nėra panacėja, tačiau turi daug naudingų savybių. Jos vartojimo poveikis didele dalimi priklauso nuo spirulinos papildų kiekio ir kokybės. Todėl pirmą kartą vartojant nežinomo gamintojo preparatus turėtumėte būti atsargūs.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *