Mikčiojimas – ne liga.
Tai įprotis, kuris įgyjamas per nesąmoningą hipnozinį poveikį maksimalaus streso ar baimės metu. Tokioje situacijoje įtaiga įsimenama iš pirmo karto labai ilgam arba visam gyvenimui.

Keli stereotipiniai mikčiojimo išsivystymo būdai
Metodika mikčiojimui šalinti

Tipinis pavyzdys: ant vaiko sulojo šuo. Vaikas išsigąsta, jo visi raumenys, ir tie, kurie valdo kalbą, paralyžuoti baimės. Tuo momentu neišmanėliai tėvai su pasibaisėtina veido išraiška griebia savo iš baimės netekusį žado vaiką ir, žiūrėdami jam į akis, sako arba šaukia – įteigia vaikui – „netylėk, pasakyk, ką nors. O Viešpatie, tu pradėjai mikčioti…“ ar dar ką panašaus.
Taip sukuriama patologinė situacija. Maža to, jie tai pakartoja dar keletą kartų arba pasakoja kitiems, kaip šuo išgąsdino vaiką. Pakartojimai tampa instinktais, nesąmoningo automatinio elgesio įpročiais. Ir štai jau visi žino, kad vaikas mikčioja, kad buvo išgąsdintas, ir kad yra pasekmės. O tai reiškia pasveikimo beviltiškumą.

Kitas pvz., kai vaikas auga šalia mikčiojančio. Toks įprotis vaikui „prilimpa“ dar stipriau, ypač jei mikčiotojas yra jam autoritetas. Mikčiojimas tai yra stuporo būsenos rezultatas, kuris dar labiau pagilinamas žodžių įtaiga iš šalies.

Stuporas?

Stuporas yra nesąmoningas, staigus įsitempimas arba atsipalaidavimas, kurios tai kūno dalies valdymo netekimas. Tai nervų sistemos hiper – sujaudinimas. Baimė yra lydima sąmoningumo ir orientacijos išnykimu ir raumenų spazmais, dažniausiai tų, kurie atsakingi už kalbą.

Tarkim, kai suskaičiuosiu iki 3, vienu judesiu, tuo pat metu iškelkite ir nuleiskite ranką. Ir taip: viens, du, trys… Jūs negalite to padaryti, nes vienu laiko metu galima atlikti tik vieną rankos judesį.

Tas pasimetimas, nežinant, ką daryti, yra stuporas.

Neįmanomos užduotys, tai – įsakymai, kuriuos duoda kiti žmonės ar jūs patys sau, padaryti per vieną mirksnį daugiau, nei vieną judesį.

Žmogaus protas ir kitų būtybių protas sudarytas taip, kad jame sąmoningai viename laiko vienete gali egzistuoti tik viena mintis. Tai mažiausias laiko vienetas, kuris vadinamas mirksniu. Tokių neįmanomų užduočių žmogaus dienoje yra daugybė, pvz. klausykitės dviejų žmonių vienu metu, kurie skaito visiškai skirtingus tekstus ir po 30 sekundžių juos perpasakokite. Jūs niekada neatkursite tikslių tekstų, nes jūsų sąmonė pastoviai persijungia tam tikrame dažnyje nuo vieno objekto prie kito, tačiau negali priimti informacijos vienu mirksniu iš abiejų vietų.
Toks proto įstatymas ir jį sumaniai išnaudoja fokusininkai, hipnotizuotojai, čigonai, reklamos kūrėjai, visi, kuriems reikia užsidirbti žmogaus nesąmoningumo sąskaita.

Įtaiga be sąmonės kontrolės, tai yra įsakymas, kuris neiššaukia pasipriešinimo ir yra atliekamas tuo momentu, kai žmogus yra stupore. Kitaip tokia įtaiga vadinama hipnoze „sąmoningoje būsenoje“.

Tokia pat įtaiga labai dažnai vyksta atsitiktinai nesąmoningai, bendraujant žmonėms, atsitikus stresui ar kažkam baisaus. Tokie žmonės nesugeba suprasti, koks yra hipnozinės situacijos mechanizmas ir jie pradeda tai aiškinti kitiems ar patys sau, kaip „kažką“ stebuklingo su jais įvykus: nužiūrėjimais, burtais, magija „mane užbūrė, prakeikė…“ Tuo tarpu veikė tik jų pačių stuporo būsena.

Kada į laiko vienetą (vienas mirksnis) susirenka visi faktoriai: stuporas, stresas, neįmanoma užduotis, nesuvokiama įtaiga, žmogaus smegenys ir sąmonė tampa visiškai bejėgiai, rezultate žmogaus smegenys daro visišką pilną pasisavinimą, to, ką mato iš išorės. 90% žmonės įgyja primestas idėjas, kurios persekioja juos visą gyvenimą.

Ką daryti?

Pirmiausia apie tai, ko nereikia daryti.
Kai suvokiate, kad įvyko kažkas iš anksčiau pasakotų dalykų, tai nereikia bėgti pas ekstrasensą, burtininką, psichologą. Reikia suvokti, kas gi su jumis įvyko. To pilnai pakanka, kad nusiraminti ir nesekti įtaiga.
Deja, vaikai negali suvokti, kas jiems įteigta ir to ignoruoti. Ypač savo tėvų žodžių, kurie dažniausiai ir padaro mikčiojimą ar kitą negalavimą ilgalaike „liga“.
Terapeutai, kurie gydo, naudoja daugybę metodų, išskyrus pacientų sąmoningumo sužadinimą. Negalima nesąmoningai išgydyti nesąmoningumo: tabletėmis, vaistais, procedūromis, hipnoze…, visa tai nereikalauja paciento suvokimo. Visi metodai, kurie pacientą gydo kaip ligonį, pasmerkti žlugti.

Paruošė © www.sveikata.info

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *