Natūralus gyvenimas vietoj blaivinimo

Mokyklose vykdomos įvairios prevencinės programos, tačiau situacija vis lieka apgailėtina. Pedagogai gali nuveikti vaikų labui, jei jie patys gyvena natūralų gyvenimo būdą, kurio patirtimi gali dalintis su kitais.

Kalbų mokymo pedagogai, kaip sociologai, vietoj beprasmių tekstų ir sakinių turi galimybę duoti mokiniams pvz. nagrinėti sakinius sveikos, blaivios gyvensenos temomis, rašyti diktantus – straipsnius iš sveikata.info. Įtraukti į dėstomų kūrinių sąrašą kūrinius antialkoholine tema. Tai yra galima, nes mokytojams leidžiama parinkti metodinę ir mokomąją medžiagą, naudojamą per pamokas ir pakoreguoti kiek tai rekomenduojamų skaityti knygų sąrašus.

Pamenu su vaikais kalbėjomės ta tema apie M. Valančių, “išsitraukę” medžiagos iš interneto. Jis Lietuvoje buvo ne tik kovotojas už tautiečių išsimokslinimą, bet ir blaivybės skleidėjas, 1858 pradėjęs blaivybės sąjūdį. Apie tai yra vienu sakiniu užsiminta skaitinių vadovėlyje. Caro valdininkai tokiam jo darbui nepritarė, nes, sumažėjus girtavimui, sumažėjo ir surenkami mokesčiai.

Nežiūrint to, Žemaitijos vyskupijoje 1860 metų viduryje jau buvo apie 80 procentų blaivininkų, nustojo veikti 87 spirito varyklos. Įvedus blaivybę, 1859-1862 metais valstybė iš Kauno gubernijos neteko 3731102 rublių pajamų. Mokiniams ši M.Valančiaus veiklos pusė padarė daug stipresnį įspūdį nei kaip knygelių rašytojo.

Dar vienas žymus tautos atgimimo puoselėtojas buvo Vydūnas (19 a. pab). Jis skaitė paskaitas, rašė straipsnius, kurie buvo publikuojami Lietuvos ir užsienio spaudoje, apie tai, kad tiek tautos, kiek žmogaus kultūros vystymasis neįmanomas, jei svaiginamasi. Svaiginimąsi jis vadino tuščiu laiko leidimu. O „kurs laiką tuštumu praleidžia, yra pats tuščias. Kurs laiką svarbiais dalykais praleidžia, patsai svarbėja.” – rašė jis. Ir pats jis buvo akivaizdus pavyzdys tokio normalaus, žmoniško gyvenimo būdo.

Peržvelgus šiandienos Lietuvos situaciją, negalima pasakyt, kad nuo praeitų šimtmečių kas tai pasikeitė – žmonės kaip gėrė , taip ir geria. Valdžia geria, jaunimas geria. Nors ir yra blaivybės draugijos, bendrijos, tokios kaip „Baltų ainiai”, kurios pagr. kryptis – vaikų ir jaunimo blaivybės ugdymas, žalingų įpročių prevencija. Tik keista, kad tam, kad būti žmoniškai, natūraliai, blaiviai gyvenančiu, lyderiams reikia tobulintis tarptautiniuose seminaruose. Tarsi tik užsieny galima išmokt būti žmogumi…
Taigi tas tautos blaivinimas kažko labai lėtai juda. O rodos, žmonės stengiasi, daro…Gal čia kaltas pats pavadinimas, einantis kaip kodas „blaivybė”? Vis atrodo, kad reikia pastoviai kažką blaivinti ar patiems nariams blaivintis. Galėtų būti pvz. „Natūralaus gyvenimo” sąjūdis, draugijos, bendrijos. Juk natūralu yra būti sveikam, o ne blaiviam.

Autorė @ J. Juršys