Mokslininkai pravedė daug tyrimų, norėdami rasti tuos charakterio bruožus, kurie formuoja alkoholizmą. Norėta išaiškinti žmonių, kurie linkę tapti alkoholikais, tipą. Deja, įtikinamų duomenų, kad egzistuoja specifinė alkoholiko asmenybė, nerasta. Alkoholikais tampa ir cholerikai, ir flegmatikai, sangvinikai, melancholikai, ir turintys aukštą išsilavinimą, ir mažaraščiai, talentingi ir eiliniai, psichiškai sveiki ir psichiškai nesveiki žmonės.

Tačiau mokslininkai rado kitą dėsningumą,, būtent vienareikšmę alkoholio įtaką asmenybei. Alkoholio vartojimas atsispindi ne tik žmogaus išorėje, bet ir charakteryje. Alkoholį vartojantys žmonės ilgainiui tampa vis daugiau panašūs vienas į kitą. Šitas procesas vadinamas asmenybės niveliacija, kuri baigiasi standartiniu degradavimu. Alkoholį vartojantiems būdingi psichologiniai ypatumai, sunkinantys priklausomybės nuo alkoholio atsikratymą. Paminėsime svarbiausius ypatumus:

1. Neadekvatus savo ligos vertinimas

Jis pasireiškia 3 variantais:

a) anozognozija – visiškas ligos neigimas. Tai – pats sunkiausias atvejis. Visiems aplinkiniams yra viskas aišku, tačiau pats alkoholikas atkakliai tvirtina, kad jo gyvenime viskas tvarkoje ir alkoholis jam netrukdo. Skaitydami šias eilutes, jūs galite patikrinti save. Jei artimieji jus ne kartą prašė nebevartoti alkoholio, o jūs atmesdavote jų prašymą, manydami, kad su alkoholiu jūs neturite problemų, tai reiškia, kad jūs ne tik kad jau sergate alkoholizmu, bet dar ir anozognozija. Ši diagnozė jums yra nuosprendis, reiškiantis, kad, jei jūs taip manote, jūs neturite šansų mesti gerti. Norint nugalėti alkoholinę priklausomybę, pradžioje būtina atsikratyti anozognozijos. Reiškia, išsivaduoti iš iliuzijos. Reikia išmokti baltą pavadinti baltu, o juodą – juodu. Tai reiškia, jums reikia būti sąžiningu bent jau sau.

b) ligos sunkumo nepakankamas įvertinimas, kuris būdingas daugumai alkoholikų. Žmogus dalinai sutinka, kad turi truputį problemų su alkoholiu. Tačiau jis mano, kad reikalai nėra tokie prasti, kad reiktų iš vis jo nebevartoti. Žmogus bando vartoti silpnesnius alkoholinius gėrimus, kontroliuoti dozę, ir lieka be pagrindo įsitikinęs, kad jei jam reikės, tai jis lengvai mes gerti. Kaip nustatyti, ar laikas jau mesti gerti, ar tas momentas dar neatėjo? Jei jūs abejojate šiuo klausimu, geriau pasitikėti artimaisiais: iš šalies geriau matosi, jie objektyviau vertina situaciją. Jei artimieji sako, kad senai laikas mesti, tai negaiškite laiko ir meskite.

c) ligos sunkumo pervertinimas. Ši būsena sutinkama retai. Alkoholikas demonstratyviai pareiškia, kad jis alkoholikas ir kad jo liga tokia sunki, jog neįmanoma išsigydyti. Ką gi jam daryti šioje situacijoje? Labai patogi pozicija. Tiems, kurie jaučia savo bejėgiškumą, patartina užduoti sau klausimą: „ ką aš padariau, kad mesčiau gerti?“ Anozognozija būdinga įvairioms priklausomybėms, net ir tokioms, kaip nuo maisto ar žaidimų.

Adekvačiai vertindamas ligą, žmogus sutinka su tuo, kad jis serga, vykdo gydytojo nurodymus.

2. Egocentrizmas

Vartojantys alkoholį primena mažus išlepintus vaikus. Jie nesupranta, kad šalia jų yra taip pat kiti žmonės, turintys teisę į savo požiūrį ir įsitikinimus, ir savo teisę būt laimingais. Todėl vyksta neišvengiamas konfliktas su artimaisiais, kurie bando stabdyti alkoholį vartojančius žmones ir šis konfliktas veda į didėjantį santykių atšalimą. Alkoholikas tam tikrą laiką, kol nepavirsta į griuveną, yra įsitikinęs, kad jis pats sau šeimininkas ir artimieji jam nepaaiškins. Emocinis atšalimas su artimaisiais žmonėmis galų gale virsta į visišką alkoholiko izoliaciją ir į liūdną vienatvę. Fiziškai alkoholikas kaip ir lieka tarp žmonių, tačiau psichologiškai jis yra tiek vienišas, kad kats nuo karto pasiruošęs nusižudyti.

Suderinti santykius su artimaisiais, išmokti juos išklausyti ir suprasti – vienas iš pirmų žingsnių, kurį būtina žengti, norint atsikratyti alkoholizmo.

Karas su artimaisiais yra beprasmis ir griaunantis. Jį reikia kuo greičiau nutraukti. Būtina panaikinti visas pretenzijas artimiems žmonėms, nes tikroji konflikto priežastis yra tame, kad artimieji trukdo nusigerti ir kenčia išgertuves. Alkoholikai patologiškai nemėgsta bet kokio diskomforto. Psichologai tai vadina žema frustracine tolerancija. Alkoholikams susiformavęs pastovus elgesio stereotipas visas problemas spręsti stikliuko pagalba. Gyvenime yra daug dalykų, kurie mums patinka. Ir kurių negalime pakeisti. Kas nemoka ir nenori mokytis kęsti tuos sunkumus, tas gyvenime nieko nepasieks. Išmintingi žmonės žino, kad viskas praeina. Būtent šio įstatymo suvokimas padeda jiems nugalėti gyvenimo sunkumus.

3. Nenuoseklumas ir asmenybės susidvejinimas

Pas išgeriančius žmones -7 penktadieniai savaitėje. Vakar ruošėsi mesti gerti, o šiandien persigalvojo. Alkoholikams būdinga kraštutinai nepastovi savivertė, kuri priklauso nuo alkoholio vartojimo dažnumo. Vieną kartą pasigėrus jį apima didybės manija, kitą kartą – savęs žeminimas su mintimis apie savižudybę, kai būna pagiros. Kodėl geriantys žmonės, mesdami gerti, dažnai pasuka atgal? Ne taip baisu, kai žmonės praranda pinigus gerdami, baisiau, kai jie praranda gyvybę. Alkoholiko nenuoseklumas veda jį į asmenybės susidvejinimą. Šiuo atveju žmogaus emocijose egzistuoja dvi konfrontuojančios jėgos: narkomaninis „aš“ ir blaivus „aš“. Dialogas tarp jų vyksta labai aiškus, kaip pvz. vienas „aš“ sako išgerk o kitas – negerk. Kova tarp šviesių ir tamsių jėgų, esant asmenybės susidvejinimui. taip pat būna ir nesąmoninga bei užslėpta. Kai kas metęs gerti, vietoj to, kad džiaugtųsi, kad išsivadavo iš vergovės, jaučiasi blogai ir nesupranta kodėl. Šiuo atveju žmogaus juodasis „aš“ bando iš pasalų nugalėti. 4. Inertiškumas

Vartojantys alkoholį žmonės retai susimąsto, tiesiog plaukia pasroviui. Daugelio organizmas jau senai neperneša spirituotų gėrimų, kuriuos išgėrus juos purto, jie raukosi baisiausiomis grimasomis, bet jie vis tiek pila jį į save. Net kai jiems ateina sąmonės prašviesėjimas, jie suvokia, kad reikia sustoti. Tačiau nuo žodžių prie darbų jiems taip ir netenka pereiti. Žmonės, kurie siekia ir pasiekia didelių tikslų gyvenime, šitaip savo laiko švaistyti sau neleidžia.

Mielas skaitytojau, jei tu vartoji alkoholį, ko tu tikiesi iš gyvenimo? Tu manai, kad nėra kur skubėti ir kai tik panorėsi, galėsi sustoti? Bet po kelių nesėkmingų bandymų mesti gerti daugelis suvokia, kad jau per vėlu pradėti naują gyvenimą. Tada žmonės jaučia beviltiškumą, o būna, kad laukia mirties kaip išsigelbėjimo. Jei jūs norite gyventi, anksčiau ar vėliau jums teks mesti gerti. Jokio kito alkoholizmo sprendimo nėra, nes gyvenimo skaitliukas įjungtas, ir kuo anksčiau mesi, tuo daugiau liks laiko normaliam gyvenimui. Pati baisiausia geriančių žmonių klaida yra įsitikinimas, kad jei jie atsisakys alkoholio, tai gyvenimas taps blogesnis. Nors jie blaivaus nė nėra bandę, bet, atseit, viską žino iš anksto. Kai tik alkoholikas meta gerti, jo požiūriai ir nuomonės nesuvokiamu būdu keičiasi į absoliučiai priešingus. Todėl buvę alkoholikai dažniausiai ima kovoti prieš alkoholizmą ir labai padeda norintiems atsikratyti šios baisios ligos. Kol žmogus yra gyvas, jis visada turi šansų pradėti gyvenimą iš naujo.

Paruošė www.sveikata666.lt Šaltinis: Alkoholikai apie save. Serija „Kelias į naują gyvenimą“.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *