Riešutai
Graikiškas riešutas
Visos graikiško riešuto dalys yra vaistai. Jeigu gerti arbatą iš graikiško riešuto lapų arba valgyti graikiškus riešutus tai stresai ir nelaimės nepalauš žmogaus dvasios ir valia jo bus stipri, sako liaudies išmintis.
Pas mus sunkoka gauti lapų, nes graikiški riešutai čia neauginami, o ir gyva flora daug efektingesnė. Pačiuose riešutuose yra tiek daug medžiagų, kad jie pilnai atstoją visą racioną. Baltymai, kurių šiuose riešutuose labai daug, organizmo pasisavinami, kaip baltymas, lengvai ir be energijos išeikvojimų. Būtent todėl šis riešutas ypatingai vartotinas esant organizmo išsekimui, kad sustiprinti ir atstatyti.
Tačiau vartojant šį riešutą yra labai svarbios taisyklės, kurias liaudies žiniuoniai žino ir mums perteikia.
1. Ne tik šiuos, o ir visus kitus riešutus būtina gerai sukramtyti. Ką reiškia gerai sukramtyti, rašoma kramtymo degustacijoje.
Jeigu negalite gerai kramtyti – sumalkite riešutus ir valgykite kartu su vandeniu ar čiulpiant. Svarbu, kad seilės padarytų savo darbą.
2. Riešutai, tai baltymai, juos geriausiai valgyti prieš nakties ar dienos miegą, nes ilsėdamasis organizmas turi daugiau energijos juos įsisavinti. Tačiau jūs turite tai išbandyti ir tik tada nuspręsti kada valgyti.
3. Kiek valgyti riešutų? Reikia atsižvelgti į jūsų kūno sudėjimą ir judėjimo aktyvumą. Riešutų branduolių kasdien po septynis vienetus suvalgius turėtų užtekti. Jeigu nepakanka, galite pabandyti suvalgyti ir daugiau tik reikia stebėti save. Jeigu skaudės galvą ir jausite sunkumo jausmą, reiškia riešutų suvalgėte per daug.
Nepamirškite – riešutai valgomi vieni, su niekuo nemaišant. Jau po valandos galite valgyti ką kitą.
Bene artimiausi lietuvaičiams yra lazdyno riešutai, nes jau jie tai auga ant lazdinmedžių Lietuvos miškuose, ar šiaip netoli namų žmonės augina. O tie lazdinmedžiai išauga nuo 2 iki 10 metrų aukščio. Auga net tik kaip medis, bet ir kaip krūmas! Beržinių šeimai priskiriamas, mat turi žirginius, kaip ir beržai. Išgyvena lazdynas iki 100 metų. Dažnai lazdynai sodinami šlaitams stiprinti.
Pirmą derlių duoda po 5 – 7 metų. O ir pačių riešutų ne kasmet gali tekti nuo krūmo skanauti, nes gausus derlius būna kas 2 – 3 metai. Lazdynai yra atsparūs šalčiui, todėl mūsuose ir auga.
Yra toks pasakojimas, kad lazdyną senovės giriose saugojo miško deivė Medeina. Jais minta ne vienas miško gyventojas.
Pats vaisius – riešutas yra gražus, puošniame lapelių apvalkale. O prinoksta riešutėliai vasaros gale – rugpjūty (ar tai rugsėjy). Ir vis daugiausiai – kekelėmis. Jei nuo krūmo kas nespėja jų nuskinti, tai jau tenka ant žemės ieškoti, nes sunokę riešutai palieka savo lapelinę „ložę“.
Labai skanų (ypač, kai šviežias) branduolį sudaro 70% riebalų, 16% baltymų, 3-4 % cukrų (sacharozės). Taip pat yra askorbo rūgšties, vitaminų (B, E), daug mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, magnio, kalio. Gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios, kaip teigia medikai, mažina cholesterolio kiekį kraujuje. Lazdyno riešutų pienas rekomenduojamas atsikosėjimui gerinti.
Dienai gana saujos riešutų, labai gerai sukramtytų. Jei branduoliai yra spraginami, tai juose esantys augaliniai riebalai praranda savo savybes. O kepintuose riešutuose gali susidaryti kancerogenų. Kadangi daugiausia riešutų tenka pirktis, tai ką tik iš kevalo išlukštenti yra kito skonio ( man bent skanesni), nei kažkada ( neaišku kada) pakuoti branduoliai. :ismincius:
Lazdyno riešutai dar dedemi į kepinius (tiek sumalti, tiek branduoliais), salotas.
Iš lazdyno lapų, riešutų kevalų yra daromi užpilai, kuriais gydoma kojų venos.
Lietuvoje graikiški riešutai auginami, ir uzauga :D mano senelis augina juos, beje, gyvena netoli Radviliškio :)