Švietimo sistemos rekonstravimas – neišvengiamas šio laikmečio žingsnis

Tai, kas vyksta mokyklose, vargu ar galima pavadinti švietimu. Daug mokytoų jau nebėra asmeninės moralės savybių saugotojai, todėl vaikai negali šito išmokti. Iš čia gimsta nepagarba mokytojui, mokslui, mokyklai, žmogui ir visai kūrinijai. Vaikai yra tokie, kokiais juos padaro suaugusieji. Technologijų progresas lenkia žmonių kartas, ir žmonės nebespėja susigaudyti, kas vyksta. Švietimo sistemą būtina nuolatos  rekonstruoti. Seniau buvo galima  išsilavinti visam gyvenimui, o šiandien tai daryti reikia nuolatos. Pirmiausiai reikia nuo faktinės pedagogikos pereiti į metodinę.Turi būti sukurta vieninga valstybinė kadrų perkvalifikavimo sistema, kuri apimtų visas amžiaus grupes ir būtų prieinama visų socialinių sluoksnių žmonėms. Bazinė mokslo trukmė turi būti sutrumpintam, nes būtina rūpintis kokybe. Informacines technologijas neįmanoma pasivyti suintensyvinus šiuolaikinę mokymo sistemą. Mokyklinės programos perkrautos, vaikai perkrauti taip pat.

Bendras vidurinis išsilavinimas turi paruošti žmogų: sugebėjimui skirti svarbią ir naudingą informaciją; sugebėjimą suvokti žmogaus sąmonę, gėrį ir blogį, genetinio vientisumo išsaugojimą, sugebėjimą pasipriešinti alkoholiui, tabakui, narkotikams, kompiuterinei ir TV priklausomybei. Vidurinis išsilavinimas turi paruošti sugebėjimą numatyti tikslus ir tikslų įgyvendinimų būdus. Mokykla turi išugdyti aukštą sensorinių sugebėjimų lygį. Baigęs bendrą mokyklą žmogus turi žinoti, kaip veikia sąmoningi ir nesąmoningi psichikos mechanizmai, turi pažinti intuiciją, laisvai kalbėti keliomis užsienio kalbomis, mokėti planuoti laiką.

Didžiausias minusas esamai švietimo sistemai, kad ji neišmoko žmonių matyti visumos, o ruošia siauro profilio siekiančius specialistus, kurie neturi elementaraus pasaulio gyvenimo valdymo vientisumo suvokimo. Skirtingos disciplinos turi būti pajungtos bendram vieningam tikslui..

Savarankiškumas, dėmesio kaupimas ir tobulėjimas

Mokymo įstaigų metodika turi stimuliuoti savarankišką mokymąsi, pasirenkant mokiniui pačius jam būtiniausius dalykus. Savarankiškumo, tobulėjimo siekimas – tai svarbiausios žmogaus savybės, kurias būtina visada vystyti; jos ir turi būti ugdomos. Dabartinėse mokyklos viskas yra privaloma, niekas neskatina žmogaus domėtis pačiu savimi ir savo tobulėjimu. Pirma, kas būtina yra mokyklose, tai, kad mokiniai maksimaliai kauptų dėmesį.

Ikimokyklinis auklėjimas

Ankstyva vaikystė – asmenybės formavimasis. Vaikystėje gauta patirtis auga, ir jeigu ji negatyvi, vėliau ji laužoma, bandoma perauklėti. Todėl, jeigu lietuvių tauta rūpinasi savo žmonėmis, tai ikimokyklinio amžiaus vaikus ji privalo apsupti tik aukščiausios moralės profesionalais. Žmonės, dirbantys su vaikais, turi būti atpažinti kiekviename vaike būsimą pašaukimą ir savo auklėjimu nukreipti jo vystymąsi to pašaukimo link. Būtina rūpintis ne tik vaikais. Valstybė turi rūpintis ir tėvais, auklėjant juos nuo jų vaiko pradėjimo iki kol vaikas baigs mokyklą.

Paruošė www.sveikata.info šaltinis – internetas

1 Comment

  1. Nepriklausomame švietimo dienraštyje „Dialogas” rubrikos „Požiūris” straipsniui „Švietimo reforma :iš taško A į tašką B”, kur klausiama, link kur ta švietimo reforma Lietuvoje rieda, vieno mokyklos darbuotojo taikliai atsakyta: „ŠVIETIMO REFORMA: IŠ TAŠKO A Į TAŠKĄ Š…”
    Ir panašu, kad jis – teisus ;)

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+