Želatina

Siekdami plaukų ir nagų grožio,  geros sveikatos ir švelnios odos, žmonės suvartoja daugybę „kolageno“ kremų ir internete aktyviai dalijasi patarimais  apie tai, kaip naudoti daugiau želatinos. Ši medžiaga – populiari panacėja visiems organams, kurioje aptinkama jungiamųjų medžiagų. Tačiau neaišku kas labiau padeda pasiekti gerų rezultatų: tikėjimas ar reali nauda iš želatinos vartojimo? Pabandykime tai išsiaiškinti.

Kolagenas, želatina ir kiti baltymai

Kolagenas yra gyvūnų karalystėje labiausiai paplitęs struktūrinis baltymas. Trečdalį visų baltymų, esančių gyvūnų organizmuose, sudaro būtent kolagenas.
Kiekviena šios medžiagos molekulė susideda iš trijų grandžių, įskaitant apie 1000 aminorūgščių. Priklausomai nuo grandinių tipų ir jų derinių, išskiriamos 29 kolageno rūšys, kuriuos užkoduojamos daugiau nei 30 skirtingų genų. Įvairūs kolageno tipai skirtingais kiekiais aptinkami kauluose, sausgyslėse, kraujagyslėse ir giliųjų raumenų jungtiniuose audiniuose. Su amžiumi ryšių kiekis tarp atskirų molekulių gyvuosiuose audiniuose padidėja, todėl audinių elastingumas mažėja.

Kolageno šaltiniu tradiciškai buvo atliekos mėsos gamybos, kurioje buvo naudojamos karvių ir kiaulių skerdenos. Tačiau galvijų spongiforminės encefalopatijos protrūkiai ir snukio ir nagų liga tarp kolageno ir jo produktų vartotojų sukėlė nerimą. Be to, religingi žydai ir musulmonai reikalauja specialaus požiūrio į gyvūnų skerdimą ir produktų iš jų skerdenų gamybą, o jautienos kolagenas yra nepriimtinas induistams. Dėl šių priežasčių rinkoje pradėjo didėti paklausa kolageno, pagaminto iš žuvų, o būtent iš žuvų pramonės atliekų – odos, kaulų ir plaukimo pūslių. Skirtingose ​​žuvų rūšyse dominuoja skirtingų tipų kolagenas.

Mokslas nepamiršo ir vegetarų – jiems gaminamas agar-agaras – natūralus kolageno pakaitalas, gautas iš jūros dumblių Agar-agare baltymų nėra – tai vien polisacharidai: agaropektinas ir agarozė. Su kolagenu jį sieja gebėjimas produktams suteikti žele konsistenciją.
Želatina yra baltymų mišinys, kuris atsiranda dėl kolageno hidrolizės. Hidrolizės metu sunaikinami ryšiai tarp kolageno molekulių ir pačių molekulių viduje. Tuo metu susidaro įvairūs maži baltymai (oligopeptidai), kurie kartu sudaro želatiną. Kokie baltymai vyraus priklauso nuo to, kokie fermentai buvo naudojami kolageno hidrolizei (padalijimui).

Želatina laboratorijoje

Želatina laboratorijoje
Želatinos tyrimai laboratorijose visame pasaulyje vyksta jau ilgą laiką. Žinoma, yra tam tikrų rezultatų, o kai kurie iš jų yra labai viliojantys. Pavyzdžiui, mėgintuvėlyje (in vitro) buvo įrodyta, kad kai kurie želatinos fragmentai gali veikti kaip angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, t.y. teoriškai jie gali sumažinti arterinį slėgį hipertenzija sergantiems pacientams. Individualūs baltymai, gauti per želatinos hidrolizę, net pasirodė esą pragaištingi vėžinėms ląstelėms – taip pat laboratorinėmis sąlygomis.
Želatina turi antioksidacinių savybių, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kokių baltymų yra jos sudėtyje. Bent jau keliuose tyrimuose buvo įrodyta, kad kai kurie želatinos baltymai efektyviai pašalina aktyvias deguonies formas ir chelatinių metalų jonus.
Želatina taip pat turi įdomią ypatybę: įdėta į maistą, ji apsaugo nuo ledų kristalų susidarymo šaldymo proceso metu ir taip išsaugo produkto skonį bei konsistenciją.
Apskritai, kolageno tyrimas ir jo suskaidymo rezultatai yra visa detektyvinė istorija, kurią reikėtų paminėti atskirai.

Kolagenas, oda ir kosmetikos stebuklai

Dėl minėtų savybių ir ypač antioksidacinio aktyvumo, kolagenas ir želatina domina kosmetiką gaminančias kompanijas. Rinkoje pasirodė produktų, kurie pasak jų kūrėjų, gali sustabdyti odos senėjimą ir netgi jį pasukti atgal. Tiesa, nėra jokių tokio poveikio mokslinių įrodymų. Dermatologinės priemonės – kremai ir losjonai – negali įsiskverbti giliai, todėl jų drėkinantis efektas dingsta iš karto nutraukus naudojimą.
Tačiau gausiai valgant želatiną buvo pastebėtas teigiamas poveikis: oda tampa elastinga – ir tai buvo ne subjektyvus moterų požiūris, o nustatytas matavimo priemonėmis. Atrodytų, kad viskas yra logiška: žmonės šaukštais valgo želatiną, o ši iš karto pereina į odą ir ją „atjaunina“.

Yra vienas niuansas: tyrimai rodo, kad valgomi produktai, kurių sudėtyje yra kolageno ar želatinos, virškinimo trakte suskaidomi į atskirus „statybinius“ elementus – amino rūgštis, iš kurių sudaryti visi baltymai. Štai čia kolageno ir želatinos individuali esmė ir unikalios savybės turėtų baigtis, todėl negalima kalbėti apie šių produktų unikalų biologinį efektyvumą. Tačiau oda juk „atjauninama“.
2015 m. buvo paskelbti Kinijos ir Amerikos mokslininkų grupės atlikto tyrimo rezultatai. Jie davė tiriamiesiems (pelėms ir žmonėms) kolageną ir želatiną vartoti per burną, iš anksto maistą paženklindami izotopais, kad galėtų stebėti, kur ir kaip medžiagos judėjo.

Paaiškėjo, kad virškinimo trakte kolagenas ir jo dariniai, kaip ir turėtų, reaguodami su fermentais suskaidomi į atskirus komponentus: atskiras amino rūgštis, taip pat trumpas amino rūgščių grandines (oligopeptidus), kurios gali praeiti per žarnyno sieneles ir keliauti po organizmą. Kai kurios oligopeptidų rūšys, patekusios į raumenis ir odą, aktyvuota fibroblastus – ląsteles, kurios gamina kolageno skaidulas. Tuo pačiu metu žymiai pagerėjo odos mechaninės savybės.
Tai yra, pati želatina neprasiskverbia į odą ir kitus jungiamuosius audinius, tačiau kai kurios iš jos atskirų sudedamųjų dalių veikia kaip katalizatorius ir aktyvuoja reikalingų struktūrinių baltymų gamybos procesus.

Kol kas iki galo nesuprantamas veikimo mechanizmas šių iš kolageno gautų mažų baltymų, vadinamų fibroblastais. Mokslininkai mano, kad pastarieji turi mokslui dar nežinomus specialius receptorius, arba ten turi būti tam tikrų tarpinių molekulių, sujungiančių tam tikrų tipų oligopeptidus su fibroblastais.
Čia būtina paaiškinti, kad eksperimentuose buvo naudojamas tik vieno tipo kolagenas, todėl nėra garantijos, kad kitų rūšių kolagenas (primename, kad jų yra 29) aktyvuos tokį pat „stebuklingą“ odos atjauninimo procesą.

Želatina ir sąnariai: mitai ir tiesa


Kai kurie žmonės mano, kad pakeliais valgant želatiną, galima išgydyti skausmingus sąnarius ir raiščius,  nagus padaryti stipriais ir sveikais, sugydyti lūžius, atjauninti stuburo slankstelius ir pan. Kiekvienas pacientas ras priežastį pagal savo skonį. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama gydančios želatinos  gauti natūraliu būdu, tai yra, kiekvieną dieną suvalgyti kelis pakelius kulinarinės želė.
Tačiau iki šiol moksliškai pavyko įrodyti tik santykinę kolageno naudą odai, kaip rašėme aukščiau, ir kai jis vartojamas per burną. Taip pat yra duomenų, kad kolageno produktų naudojimas tik šiek tiek, tačiau gerina sąnarių būklę pelėms su reumatoidiniu artritu, taip pat sumažiną skausmą, pacientams, sergantiems osteoartritu. Kita vertus, lygiagrečiai yra tyrimų rezultatai, kurie paneigia šiuos teiginius.

Ar želatina gali būti kenksminga sveikatai?

Želatinos papildai tinka ne visiems. Jie gali sukelti skrandžio sutrikimus, pilvo pūtimą ir patinimą. Kadangi želatina yra baltymų mišinys, nenuostabu, kad pasaulyje yra žmonių, kurie kenčia nuo tokios alergijos.
Beje, prionų ligų niekas tai papt dar neatšaukė. Medicina dar nežino apie užsikrėtimo jais per želatiną atvejų, bet iš esmės tai įmanoma. Tai reiškia, kad išlieka labai maža, bet vis tiek ne nulinė gyvulinės kilmės želatinos infekcijos rizika.
Želatina yra oksalo genomas, t.y. jos gausus naudojimas padidina oksalato akmenų inkstų geldelėse (inkstų akmenys) susidarymo riziką.
Galiausiai, želatina padidina kraujo krešulių tikimybę. Pernelyg didelis polinkis į ją padidina tromboflebito atsiradimo riziką.
Bet kokiu atveju, jei nuspręsite dideliais kiekiais naudoti želatiną, apie tai reikėtų pranešti gydytojui, kuris Jums skiria vaistus.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *