Oro jonizatoriai: nauda ir žala
Nuolat būdami miesto bute ar biure dažnai pajuntame šviežio oro trūkumą. Dažnai šis jausmas neduoda mums ramybės, nepaisant įjungto oro kondicionieriaus arba oro valytuvo. Kodėl tai vyksta? Pasirodo, kad normaliam organizmo funkcionavimui yra būtinas ne tiesiog tyras, bet ir neigiamais jonais (dar vadinami aerojonais) prisotintas oras.
Tai buvo įrodyta Trečiajame Maskvos medicinos institute atlikus seriją eksperimentų. Dvi grupės pelių buvo įleistos į narvelius. Į vieną iš jų buvo tiekiamas išgrynintas ir naudojant medvilnės filtrą dejonizuotas oras, o į kitą – prisotintas jonų. Pelės kvėpuodamos išvalytu, tačiau jonų neturinčiu oru prarado apetitą, susilpnėjo ir mirė, o jų audinių pokyčiai buvo būdingi deguonies bado būklėms. Antroji pelių grupė, gavusi jonais prisotintą orą, jautėsi puikiai, todėl mokslininkai padarė išvadą, kad normaliam organizmo funkcionavimui reikia tam tikros koncentracijos neigiamą krūvį turinčių aerojonų. Jonizatorių privalumai sveikam orui šiame eksperimente yra akivaizdūs, tačiau dirbtinė oro jonizacija turi ir neigiamų savybių, o daugelis aplamai abejoja buitinių jonizatorių teikiama nauda.
Oro jonizacija nėra išrasta per pastarąjį šimtmetį, kaip teigiama kai kuriuose reklaminiuose straipsniuose. Oro prisotinimas neigiamais jonais iš tiesų yra natūralus procesas. Būtent jis paaiškina, kodėl taip lengva ir malonu kvėpuoti po audros, spygliuočių miške. To paties proceso dėka druskos kasyklų darbuotojai išsiskiria pavydėtina sveikata. Tai buvo įvertinta jau seniai ir naudojama daugeliui ligų gydyti. Mokslininkai taip pat pastebėjo gydantį neigiamų jonų poveikį ir išmoko juos generuoti elektroniniais prietaisais.
Tačiau kartu su neabejotina elektroninių jonizatorių teikiama nauda atsiskleidė ir galima žala organizmui. Ji gali kilti tiek dėl aerojonų, kai jų koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, tiek dėl kitų susidarančių medžiagų. Jonizacijos proceso metu be aerojonų pagaminamas ir ozonas. Reikėtų pažymėti, kad natūraliai jis taip pat gali susidaryti – pavyzdžiui, savitą kvapą galima pajusti po audros, bet jei gamtoje susidariusi nedidelė ozono koncentracija išsisklaido didelėje erdvėje, tai uždarose patalpose šios dujos gali pradėti kauptis ir tapti pavojaus sveikatai šaltiniu. Tačiau, kaip suformulavo garsus senovės gydytojas Avicena – „laše – vaistas, šaukšte – nuodas“, taip ir ozono kiekiui ore šis posakis galioja taip pat. Nedidelė ozono koncentracija pasižymi valymo, dezinfekavimo, virusų, bakterijų, dūmų ir nemalonių kvapų pašalinimo efektu. Taigi, jonizatorius bus naudingas arba žalingas priklausomai nuo to, ar neperžengsite ribos, už kurios vaistas pavirsta į nuodus.
Dauguma buitinių oro jonizatorių yra vienpoliai, t.y. gamina tik neigiamus jonus. Naujausi tyrimai rodo, kad tokių prietaisų teikiama nauda gali būti abejotina, nes vienapolės dalelės pamažu perduoti įkrovą aplinkinei erdvei, o tai trukdo jų pasiskirstymui, kadangi taip pat įkrautos dalelės atstumia viena kitą. Tokios dalelės nepasiekia žmogaus, todėl teigiamo poveikio nebūna. Be to, kambaryje su dideliu drėgmės ir dulkių kiekiu pradeda kauptis „sunkūs“ aerojonai, kurie gali būti žalingi sveikatai, pavyzdžiui, kartu su prilipusiomis dulkėmis nusėsti kvėpavimo takuose.
Išeitimi iš šios padėties gali būti ne tik jonų, bet ir kitų oro parametrų kontrolė, įskaitant dulkes ir drėgmę. Taip pat geras variantas yra dvipoliai jonizatoriai, kurie atitinkamu santykiu gamina neigiamus ir teigiamus jonus.
Žinoma, nepalyginami geriau kvėpuoti natūraliai jonizuotu oru – prie jūros arba druskos urvuose. Pastarųjų jonizacijos poveikį gali iš dalies pakeisti specialios druskos lempos, pagamintos iš vientiso šio mineralo gabalo. Jos sukuria patį natūraliausią jonizuojantį poveikį be jokios žalos sveikatai.