Alternatyvi medicina
Norint pradėti pokalbį apie alternatyvią mediciną būtina patikslinti terminus – kas yra alternatyvi medicina , kokie diagnostikos ir gydymo metodai naudojami ir kokią vietą ji užima tarp medicinos mokslų.
Alternatyva – būtinybė pasirinkti vieną iš dviejų (ar daugiau) galimų sprendimų .
Bet koks pasirinkimas kupinas abejonių, sunkumų ar malonių lūkesčių. Paskutinis retai patiriamas gydytojų , kurie pasirengę su visiems galimiems ekstremalias reiškiniams ir ligos rezultatams. Gydymo būdo pasirinkimas gali būti svarbus profesionalus, etikos ar tyčinis žingsnis , ypač sprendžiant klausimus medicinos specialybių , kur yra alternatyvus sprendimo pasirinkimas. Mūsų gyvenimą, dažniausiai jis yra, jei mes norime jį matyti. Tačiau priimti alternatyvų sprendimą gali būti sunku, nes kartos pirmtakai suformavo stereotipus ir paskelbė juos savo mokslo ir profesijos kanonais. Tuo pat metu šie kanonai nėra ilgaamžiai žmonijos civilizacijos mastu. Jie dažnai keičiasi net per vienos kartos gydytojų amžių ir po tam tikro laiko vėl grįžta atgal. Pavyzdžių yra iš medicinos filosofijos evoliucijos , požiūrio į sveikatos priežiūrą , gydymą, ir daugelis kitų.
Medicina užgimė kaip savipagalbos ir savitarpio pagalbos priemonė , o vėliau tapo pajėgių ir sėkmingų savo darbe žmonių – raganos, žyniai, šamanai , ir t.t. Praėjo šimtmečiai ir tūkstantmečiai kol profesiniai gydytojų klanai susiformavo, perduodami savo žinias iš tėvo sūnui, iš mokytojo studentui . Dar prireikė keleto šimtmečių kol susiformavo medicinos mokslas savo šiuolaikine prasme .
Kiek neginčijamas šis medicinos mokslas? Matyt, tik tiek, kiek mūsų pasaulėžiūra yra teisinga ir kaip sumaniai ir tinkamai įgyvendinami didžiojo mokslo pasiekimai medicinoje. Vystantis visuomenei kiekviena karta turi tam tikrų pranašumų prieš jų pirmtakus, bent jau todėl kad turimą informacija ji papildė savo žiniomis ir žengė dar vieną žingsnį į priekį. Taigi, mes galime manyti, kad kiekviena nauja karta medicinos ar mokslo srityse kiekvieną kartą iš naujo įvertina jų pirmtakų realius pasiekimus , ir kiekvienu atveju mano, kad jos nauja mokslinė pasaulėžiūra yra pranašesnė. Į šiandienos mediciną mes žiūrime tiesiogiai, bet ir šiame subjektyviame įvykių suvokime matome daugelį jos nuostatų pažeidžiamumą. Žinoma laikas patvirtins arba atmes mūsų savigarbą ir atsirandančias medicinos plėtros tendencijas, bet tai įvyks vėliau. Retrospektyviai vertinant įvykius , nors prarandant aštrumą iš tikrųjų galima apibendrinti didelę dalį istorijos, kuri turi savo vertę ir gali būti labai pamokanti.
Taigi, pažvelkime į šiandienos pasaulį ir šiuolaikinę mediciną su draugiška kritika. Šiuolaikinės medicinos kryptis prasidėjo XVIII-XIX a. ir galutinai susiformavo pirmojoje šio amžiaus pusėje, po to iš esmės kito tik kiekybiniai kriterijai nekintant pagrindui. Gali išskirti kelis šiuolaikinės oficialios medicinos bruožus – siaura specializacija, gerai išvystyta farmakoterapija, aukšti chirurgijos pasiekimai, naujų mokslo sričių ir praktikų atsiradimas.
Specializacija leido įsigilinti į konkrečius klausimus ir pasiekti intensyvesnį vystymąsi atskiruose profesijos skyriuose. Tačiau tuo pačiu metu ji padalijo gydytojus į atskiras grupes ir apsunkino pacientų gyvenimą, kurie yra priversti pereiti dideles specialistų grupes, dažnai nepakankamos sugebančių analizuoti sistemiškai. Nejučia bendrosios praktikos gydytojai vėl tapo būtini visuomenei ir yra labai svarbus realiame, daug labiau nei siauros specializacijos specialistas.
Farmakologinio korekcijos principo dominavimas paskatino daugelį tūkstančių vaistų atsiradimą. Vyksta arši konkurencija dėl naujų preparatų sintezės lyderiavimo, sugebančių paveikti organizmą visuose lygiuose – nuo sub ląstelinių struktūrų iki bendrų organizmo funkcijų. Šiuolaikinis kompetentingas gydytojas, atitinkamų profesinį standartą tarptautiniu lygiu taip pat yra ir farmakologas. Farmakoterapijos nuopelnai žmonijai yra neabejotini, ji padėjo atsikratyti daugelio ligų ir epidemijų, pratęsti milijonų žmonių gyvenimą. Bet tuo pačiu metu ten buvo kita – destruktyvus procesas, pasireiškiantis gyventojų alergizavimu, medikamentinių ligų atsiradimą, antibiotikams atsparūs virusai, galintys sukelti ligoninės infekcijų.
Šios aplinkybės verčia susimastyti ir ieškoti kai kurių neįprastų būdų išspręsti šią problemą.
Trečiai ypatybei galima priskirti didelius chirurgijos pasiekimus, kuri, pergyvenusi keletą sudėtingų laikotarpių, išaugo iki medicinos lyderės ir leidžia atlikti gydymą optinių technologijų pagalba praktiškai be jokių operacijų, donorų ir dirbtinių organų persodinimą su visišku prarastų funkcijų pakeitimu. Be to chirurgija išliko nevienalytė, išlaikanti daug nacionalinių ypatybių. Ir visgi farmakologija ir chirurgija liko bejėgės daugelio ligų, įskaitant daugumą chroniškų ligų gydymui. Tam tikra prasme, tai gali būti laikoma krize ar aklaviete oficialios šiuolaikinės medicinos plėtroje. Vienas iš XX a. medicinos analitikų ir kritikų A.S. Zalmanovas – plačių pažiūrų ir nepriklausomo mąstymo žmogus, amžiaus viduryje pasiūlė naujus gyvojo pasaulio organizavimo modelius ir prasidedančio siauros specializacijos medicinoje fone padarė didelę tarpdisciplininę sintezę. Jo pseudo pasitenkinimo savimi ir farmakologinės ir mechanizacijos orgijos” medicinos praktikos kritika oficialią mediciną erzino ir iššaukė atmetimo reakciją. Tuo pat metu vidinės medicinos problemos (esant išoriniam klestėjimui) jau buvo matomos, ryškėjo jos destruktyvios tendencijos: net patyrę gydytojai ėmė prarasti tikėjimą savo galimybėmis, ir pacientai, reiškiantys savo nepasitenkinimą, vis dažniau ieško gydytojų ne „diplomuotoje” medicinoje.
Palaipsniui susiformavo profesionalus ir socialus alternatyvios medicinos sluoksnis. Naudojant terminą „alternatyvi medicina”, turite nustatyti jo esmę. Kam alternatyvi peržiūrima kryptis? Ji priešinga suformuotai farmakoterapija. Šis terminas, daugelio autorių nuomone, tiksliausiai atspindi klausimo esmę ir išreiškia įvairių krypčių pacientų gydymo galimybių simbiozę.
Tuo pačiu metu, alternatyvi medicina vadinama ir kitais terminais „tradicinė”, „natūrali”, „netradicinė” medicina [Finder S., 1984]. Kiekvienas iš šių terminų yra pagrįstas. Kadangi alternatyvių gydymo metodų diegimas prasidėjo gana seniai ir daugelis iš jų yra naudojami liaudies medicinoje šimtmečius, mes turime visą teisę vadinti šią mediciną „tradicine”(apjungiant po šiuo terminu fitoterapiją, manualinę ir badavimo terapijas) arba papildomą mediciną (masažas , enterosorbija, akupunktūra, psichosomatinė terapija), taip pat netradicinė medicina (hipnoterapija, homeopatija) arba „Ekstrakorporinė korekcija” (išcentrinis gydymas, kvantoterapija). Daugelis autorių teikia didesnę pirmenybę terminui „alternatyvi medicina”.
Galima ginčytis dėl šių apibrėžimų teisėtumo, kadangi kiekvienas iš šių terminų ir sąlyginis ir jo esmė atspindi tik turinį, įdedamą į jį. Lentelėje 1 matomi labiausiai žinomi metodai, naudojami Europos ir Azijos šalyse. Jie susiformavo skirtingose epochose, bet paprastai prieš oficialios medicinos atsiradimą.
Metodas | Metodo charakteristika ir esmė | Naudojimas |
---|---|---|
Fitoterapija | Gydymas žolelėmis | Naudojamas savęs gydymui ir tradiciškai skiriamas gydytojų |
Homeopatija | Gydoma specialiu būdu paruošiamais preparatais – medžiagos, kurios sveikam žmogui sukelia panašius simptomus į gydomą ligą, atskiedžiamos taip, kad jų pagamintame preparate praktiškai arba visiškai nelieka | Skiriamas gydytojų-Homeopatų, turi savo ligonių kontingentą |
Akupunktūra | Senas kinų gydymo metodas, paremtas tam tikrų kūno taškų dirginimu specialiomis adatomis. | Vis labiau populiarėja tarp gyventojų |
Badavimas | Gydymas bado ir subalansuotų dietų pagalba | Naudojamas stacionaruose įvairių susirgimų gydymui, kai kurie variantai taikomi ambulatoriškai |
Enterosorbcija | Organizmui kenksmingų medžiagų susiurbimas į plonąją žarną pro jos sieneles, kad vėliau pasišalintų kartu su išmatomis obsorbentų pagalba. | Senas metodas paskutiniu metu vėl populiarėjantis |
Žaliavalgystė | Perėjimas prie augalinės vitaminizuotos dietos dietos gydymo ar profilaktikos tikslu | Dažniausiai naudojamas savigydai |
Hipnoterapija | Vienas iš psichoterapijos metodų, kai yra naudojama hipnozė | Naudojamas specialistų |
Eferentinė terapija | Grupė metodų skirtų pašalinti iš organizmo šlakus, endo ir ekzotoksinus | Naudojamas specialistų |
Chiropraktika | Chiropraktikos seanso metu dažniausiai yra atliekamos stuburo arba kitos kūno dalies korekcijos. | Naudojami manualinės terapijos veiksmai |
Manualinė terapija | Atkuriama tarpslankstelinių sąnarių normali judesio amplitudė ir atstatoma raumenų tonuso pusiausvyra | Populiarus ir efektyvus, turi daug šalininkų |
Psichosomatinė terapija | Somatinių susirgimų gydymas psichologiniu poveikiu | Naudojamas terapiautų ir psichoterapiautų |
Art terapija | Gydymas meno priemonėmis – piešimu, muzika ir t.t. | Pradedamas naudoti psichikos ir somatiniams susirgimams gydyti |
Kvanto terapija | Poveikis organizmui elektromagnetinio spinduliavimo kvantais, gydymas šviesa, helioterapija, rentgenoterapija, lazerio terapija | Gana sėkmingai naudojama poliklinikose ir sanatorijose |