Baimė

Baimės

labas visiems, esu naujas zmogus jusu forume,kadangi radau tema „Kaip pasveikti„ tai pagalvojau kad gal kas nores pasidalinti savo mintimis apie baimes ir nerima.Sergu siomis psichologinemis ligomis ir nuejau ilga kelia savo gyvenime kad kazka pakeisciau savyje kad man butu geriau.Keiciau gyvenimo buda,o ypac mityba.Per keleta metu pakeiciau mitybos iprocius,nustojau persivalgyti,vis su kiekviena diena daugiau stengiausi valgyti darzoves,vaisius,sveikesni maista.Visa laika svajojau atsisakyti mesos,zuvies,pieno produktu,ju suvartojimo kieki sumazinau iki minimumo bet visiskai neatsisakiau.Istikruju valgau viska ko uzsimanau bet yra daug didesnis poreikis zaliam maistui negu negyvam.Beda tame kad mano baimes su metais nesikeicia ir siuo metu ypac bloga situacija nes pries keleta dienu patyriau persileidima,buvau 12 savaite nescia.Padaugejo neigiamu minciu,baime numirti(aplamai baimes daugeliui normaliu dalyku),nerimas,panikos atakos…gal kas turit kokiu nuomoniu apie baimes,patarimu.Siuo metu esu ypac pasiruosus keisti savo gyvenima,mityba dar labiau tik ad nezinau nuo ko pradeti.

9 Komentaras

  1. Arturas wrote:

    Imdigo. Kas būna kai dievo paprašai stiprybės :stanga: ? Jis juk neduoda jos jis duoda aplinkybes kurias įveikus tu įgauni stiprybę. Aš matau tik vieną, kad tau reikia mažiau analizuoti kas, kodėl, o tiesiog veikti. Juk kiekvienoje negatyvioje mintyje yra mažiausiai lašas pozityvios minties kurio ir turi laikytis įsikibus :) geriau papasakok man kaip matai savo gyvenimą įveikus visas tau duodamas aplinkybes ? kokia šeima įsivaizduoji ? Kokia save kaip mama, žmoną ? Tikiu kad būtum nuostabiausia moteris įveikus visą ;)

    ka turi omenyje veikti?gal gali pateikti kokiu nors pavyzdiu?na isivaizduoju kad gyvenimas butu labai grazus,kad dziaugciausi kiekvienu mazu dalyku siam pasaulyje,kad ne uz ka nepasiduociau slogiai nuotaikai,vel pradeciau sportuoti,lankyti joga,eiciau i ivairiausius uzsiemimus,rupinciaus savimi kaip rupinausi tada kai jauciausi gerai,galu gale pradeciau mokytis ir pabaigciau mokslus apie kuriuos taip svajoju bet kadangi del savo baimiu negaliu net i norvegu kursus nueiti tai taip ir lieka svajones.Savo seima rupinciausi daugiau nei savimi,atiduociau visa dziaugsma ir visa meile kuria turiu kad jiems butu geriau,buciau atlaidi,suprantanti mylinti mama ir zmona,visada apkabinciau,paguosciau,dovanociau daug mielu dovanu savo seimai,ivairinciau ju dienas ivairiomis,netolimomis kelionemis,istikruju daryciau viska kad tik mano seima butu laiminga…mano namai butu tvarkingi ir vyras ir vaikai visada rastu iskalbus ir sutvarkytus ju rubus,paruosta vakariene,suvalgytu po idomu deserta,vaikas sulauktu pasakos ar naujos daineles is manes o vyras daug supratimo,silumos,buciniu ir palaikymo,sitaip atrodytu mano seima,jokio pykcio,jokios pagiezos,jokiu asaru namie.

  2. Saulėtas Poetas wrote:

    O dėl kokių priežasčių ta širdis vos nesustojo?

    Pagalvok ir papasakok, kas bus numirus? Iš kur kyla mirties baimė? Baimė gali būti dėl neteisingų žinių. Pvz. gal bijai kokių velnių? :kirvis: Patirtis, Tavoji tai labai įdomi :) Tiesiog kai vieną koją iškiši į kitą pasaulį, viskas šiek tiek kitaip jaučiama ir galbūt Tavo mamos ir kitų žmonių stresai persidave kai buvai toje būsenoje, ir dabar tai vis prisimeni?
    sirdis vos nesustojo del medikamentu perdozavimo,tiesiog buvau paaugle ir norejosi viska isbandyti,cia tik buvo momentinis smalsumas,o gavosi taip kad uz ta viena karta jau jauciu pasekmes 7 metus…as manau kad bijau patirti ta pati jausma ka jauciau kai sirdis stojo,pacios mirties nebijau,puikiai suprantu kad tai ivyks kiekvienam ir niekur nedingsiu nei as nei kiti.Kazkodeltai manes ta ivykusi situacija nebejaudina taip kaip anksciau,bet mane labiausiai jaudina kad gali nutikti tas pats,kad gali pasidaryti blogai man o ypac su sirdimi,kaip ir sakiau nuo tokiu minciu man istikruju darosi bloga,jauciu fizinius skausmus,kartais sirdies permusimus bet tai yar pasekmes mano minciu…siandien tureciau gryzti i Lietuva,Klaipeda as labai noriu bet is tos baimes kad kelioneje man gali pasidaryti bloga as galiu tos keliones atsisakyti kad tik buciau rami…

  3. Tu, Artūrai, tikriausiai nuostabus tėvas :) kaip Tau sekasi vaikus auginti :nava: ? Papasakok kaip viską susikūrei?

  4. Imdigo. Kas būna kai dievo paprašai stiprybės :stanga: ? Jis juk neduoda jos jis duoda aplinkybes kurias įveikus tu įgauni stiprybę. Aš matau tik vieną, kad tau reikia mažiau analizuoti kas, kodėl, o tiesiog veikti. Juk kiekvienoje negatyvioje mintyje yra mažiausiai lašas pozityvios minties kurio ir turi laikytis įsikibus :) geriau papasakok man kaip matai savo gyvenimą įveikus visas tau duodamas aplinkybes ? kokia šeima įsivaizduoji ? Kokia save kaip mama, žmoną ? Tikiu kad būtum nuostabiausia moteris įveikus visą ;)

  5. O dėl kokių priežasčių ta širdis vos nesustojo?

    Pagalvok ir papasakok, kas bus numirus? Iš kur kyla mirties baimė? Baimė gali būti dėl neteisingų žinių. Pvz. gal bijai kokių velnių? :kirvis: Patirtis, Tavoji tai labai įdomi :) Tiesiog kai vieną koją iškiši į kitą pasaulį, viskas šiek tiek kitaip jaučiama ir galbūt Tavo mamos ir kitų žmonių stresai persidave kai buvai toje būsenoje, ir dabar tai vis prisimeni?

  6. aciu sauletas poete,sita situacija prisiminiau ir permasciau daug kartu bet ta baime visgi persekioja mane ir niekaip negaliu jos atsiskratyti…kai buvau paaugle man vos nesustojo sirdis,mama spejo iki ligonines atvezti,truko labai mazai kad buciau iskeliavus anapus ir nuo to laiko man sita baime artimiausias gyvenimo palydovas,nuolat bijau kad gali sustoti sirdis,kad turiu problemu su sirdimi,zinoma nuo tokiu minciu ir suskausta ir paspaudzia krutine o tai daveda prie to kad tu dar labiau apie tai mastai..ir bijai visko..

  7. Imdigo, džiugu, kad bandai maitintis žmoniškiau, bet tokie neigiami psichologiniai dalykai kenkia kurkas labiau nei maistas.

    imdigo wrote:

    as zinau kur yra to viso pradzia,tik nenoreciau skelbti nes man istikruju labai geda ko prisidirbau paauglysteje.

    Suprantama, skelbti viešai tokių dalykų ir nereiktų, bet galbūt tame ir slypi priežastis, ir raktas į pasveikimą.

    Baimę gali sukelti neteisingos žinios, iškreiptas pasaulio suvokimas. Pvz. sakykime mažas būdamas žmogus vos nepaskendo. Jam įstrigo tik tas baisus jausmas, stresas kurį sukėlė vanduo. Žmogus užaugo, bet tik prieina prie vandens, iškart paniškai bijo, jam atrodo, kad tuoj nuskęs.

    Kaip baimės veikia

    Situacija: mažas žmogutis atėjo į vandenį, toje vietoje per gilu, plaukti nemoka ir paniro po vandeniu, pradėjo trukti oro, skęsti. Staiga jo mama jį išelbėjo.
    Kaip tai suvokia kūnas: vanduo, skendimas, mama išgelbėjo.

    Visa ši informacija nuėjo į žmogaus pasamonę ir joje pasiliko. Kai tik žmogus prieina prie vandens, ta informacija, vandens baimė, lenda lauk (bandydama jį apsaugoti) ir žmogus bijo. Bet jis negalvoja, kad čia negilu, kad vandens tik iki kelių. Ta skendimo patirtis lenda lauk ir atsiranda baimė.

    Siųlyčiau pabandyti visą tą situaciją permastyti iš naujo, kitaip sakant tą informaciją ištraukti iš pasamonės, suprasti kodėl taip nutiko, kaip padaryti, kad taip nenutiktų ir t.t. Būtų labai gerai, kad tai padaryti padėtų koks protingas žmogus, kuriuo pasitiki.

  8. as zinau kur yra to viso pradzia,tik nenoreciau skelbti nes man istikruju labai geda ko prisidirbau paauglysteje.Visos baimes prasidejo nuo 17 metu.Mano poziuriai i gyvenima yra labai pesimistiski,stengiuosi galvoti optimistikai bet tai greitai pasimirstama ir vel prasideda negatyvus mastymas,pvz.:einu namo is darbo,kiekvienas zmogus galvoja kaip jis pailses,grys pas savo laiminga seima,pavalgys,pasiziures filma ir dar visokiu mielu dalyku nuveiks,o mano mastymas einant namo yra toks: gerai pareisiu namo greit grys draugas is darbo tai nereikes ilgai bijoti,juk nieko nenutiks per valanda laiko man,pakeliui namo galvoju uzeiti i maisto parduotuve bet staiga savo fiziniame kune pajauciu kokius nors nemalonius pojucius tai pirma mano mintis ar as pareisiu namo ir kaip greiciau ten nusigauti nes tikriausiai mirsiu,apie parduotuve net prisiminti nenoriu…bunant namie sau galvoje susikuriu situacijas kaip man pasidaro bloga,kaip susipykstu su draugu,kaip dar kas nors man nesiseka ir t. t. esme tame kad as is anksto susikuriu mintyse sau vaizdinius kaip man kas nors nesiseka ar kas nors atsitinka ir as sio iprocio negaliu nugaleti,bandau savitaigas,mintis nukreipineti i gerus dalykus,kurti grazius vaizdinius savo mintyse,prisiminti gerus dalykus…bet deja ar cia kas mane apsede ar kas dar bet tos mintys gryzta,as tiesiog galvoju,galvoju ,galvoju ir negaliu sustoti…

  9. Čia iš tempo nieko neatsakysi… reikia daugiau sužinoti. O kai maža buvai irgi taip buvo? Kažkur yra viso to pradžia, o tai… sukūrė tau esamą tikrovę. O dabar kur gyveni? Gal kokioj vietoj :) kur baisu? Čia reikia analizuoti, žiūrėti po truputį. Šiaip baimė gali būti tiesiog požiūrio į gyvenimą rezultatas ir tada kol nepakeisi požiūrio psichologiškai būsi jo įtakoj. Padėstyk savo požiūrius į gyvenimą.

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+