Skleidžiama informacija dažniausiai tam, kad ką nors parduoti arba ką nors sukritikuoti, kad nepirktų… Negatyvią informaciją apie cukrų skleidžia tie, kuriems tai naudinga. Pozityvią tie, kuriems ji naudinga. Tai elementaru. Gydytojai dietologai kaltina cukrų visomis nuodėmėmis, ir vadina jį vos ne nuodais. „Anglų ir dar visokie  mokslininkai“ dietologams pritaria, remdamiesi tyrimais atliktais su žiurkėmis… Bet gi kodėl prilygina žiurkę žmogui? Žmogus gi dar… ne žiurkė…
Dauguma negatyvios informacijos apie cukrų – mitai. Žiurkių ir žmogaus apykaita labai skirtinga, dėl to kvaila lyginti jų reakcijas į cukrų su žmonių reakcijomis.
O ir mokslininkai yra kelių rūšių: finansuojami tų, kurie gamina cukrų, teigia apie cukraus naudą. Mokslininkai, kurie gauną atlygį iš cukraus pakaitalų gamintojų, teigia apie cukraus žalą, liaupsina pakaitalus. Tai gi nauja verslo šaka:  visokie kitokie cukrai, kad tik ne iš runkelių, kurie auga pas mus šauniai.  Dabar gi verslininkai ieško naujų verslo nišų ir sėkmingai randa visokių cukraus pakaitalų liaupsinimui.

O kaip yra iš tikrųjų?

Realiai cukrus, kaip ir bet koks kitas maisto produktas, vartojamas su saiku, naudingas. Be saiko – kenkia, kaip ir bulvės ar morkos. Nes arba suviduriuosite arba užsikiš viduriai… arba bus dar blogiau. Nes saikas ir yra išmintis.

Būtent cukrus yra kraujagyslių trombų atsiradimų profilaktika, padeda kepenų veiklai, padeda skaidytis riebalams. Vėl gi, jeigu yra saikas. Ne cukrus kenksmingas, o nemokėjimas ir nežinojimas, kiek, kam to cukraus reikia, kad nebūtų per mažai ar per daug. Paros cukraus norma priklauso nuo daugybės faktorių: nuo amžiaus, nuo kūno masės, riebalų sluoksnio, aktyvumo, sveikatos ir t.t.
Jauniems žmonėms 100 gramų cukraus paroje nesudaro jokio pavojaus, atvirkščiai – padeda, gerai jaustis. Tie, kurie sportuoja, aktyviai juda, dalyvauja varžybose, ši norma gali būti dar didesnė. Jeigu atsiranda viršsvoris, jau po 40 metų, be abejo, su cukrumi reikia elgtis atsargiai ir mažinti jo kiekį. Tačiau tikrai nereikia atsisakyti cukraus, kaip kenkėjo. Viskas kenkia, jeigu vartoti neprotingai.
Svarbus yra cukraus kiekis, taip pat, kaip ir kitų produktų. Cukraus pakaitalai daugiau kenksmingi, dažniausiai, tai cheminiai junginiai, nereikalingi organizmui.
Cukrus – išimtinai energijos medžiaga, maitinanti visas ląsteles. Smegenų maistas. Saldaus valgymas teigiamai atsiliepia ir į psichinę būseną. Pastebėkime, kad cukraus priešininkai gana agresyviai „ auklėja“ valgančius ne taip, kaip jie. Net apmokestinti nori, mat, „ jeigu valgai ne taip, kaip aš, mokėk mokestį.“ Tai rodo, kad išjungę iš raciono cukrų, jie tapo agresyvūs ir nepakantūs kitokiam skoniui. Ypač baisi liga: „aš žinau, kas yra teisinga“…
Ypač daug „žino“ jauni žmonės, kaip nors prasimušę į seimą arba kokią „sveikatinimo“ mokyklą už pinigus… Tik kažin ar jie su tuo žinojimu, kad cukrus – nuodas, sulauks senatvės…

Cukrus puikus produktas, jeigu jį, kaip ir viską, vartoti protingai. O į dietologų bei ekstremalų ir „auklėtojų“ agresiją cukrui reiktų žiūrėti, kaip į jumorą, gi nevalgantys cukraus miršta, taip pat, kaip ir valgantys.
pagal Bogdanas S. Pertovas Богдан С. Петров

https://shkolazhizni.ru/meal/articles/62387/

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *