Nevaisingumo priežastys

Diagnozė „nevaisingumas“ paprastai skelbiama tik praėjus 12 mėnesių reguliaraus lytinio gyvenimo be kontracepcijos. Jei pastoti nepavyksta ištisus metus, taip pat nereikia nusiminti. Kaip taisyklė, pirmiausia jums reikės praeiti patikrinimą ir priduoti analizes, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastį ir, jei reikia, pradėti gydymą. Kuo greičiau bus nustatyta kas yra ne taip, tuo didesnė tikimybė, kad galėsite tapti nėščia ir pagimdyti sveiką kūdikį.

Nevaisingumo priežastys

Išskiriamos moterų, vyrų ir kombinuoto nevaisingumo formos. Moterų nevaisingumui priskiriama: ovuliacijos ciklo sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas ar jų nebuvimas ir gimdos faktorius (gimdos gleivinės pažeidimai) . Vyriškasis veiksnys – kiekybiniai ir kokybiniai spermos pokyčiai. Kombinuotomis nevaisingumo formomis vadinami atvejai, kai abu partneriai turi negalavimų.

Vyriškasis veiksnys

Žemi spermos rodikliai

Nesugebėjimo pastoti priežastimi maždaug pusę atvejų yra vyrų nevaisingumas. Ligos, kurios sukelia vyrų nevaisingumą, vystosi be pastebimų simptomų ir pasireiškia vien nesugebėjimu apvaisinti partnerę. Per metus nesusilaukus nėštumo, to priežasčių patartina pradėti ieškoti vyre. Jų nevaisingumas dažniausiai diagnozuojamas lengviau, pigiau ir reikalauja mažiau medicininės intervencijos.

Tam, kad suprasti, ar yra problemų su sperma, vyras turi pateikti spermatozoidų pavyzdžius tyrimams (po trijų – penkių dienų lytinio susilaikymo). Normalus spermos rodiklis – 20 milijonų spermatozoidų viename mililitre spermos, pusė iš jų – aktyviai judantys, 5 milijonai spermatozoidų privalo neturėti jokių patologijų. Tik tokiu atveju sperma laikoma galinti apvaisinti.

Moteriškasis veiksnys

Kiaušintakių nepraeinamumas

Kiaušintakių nepraeinamumas

Kiaušintakiai atlieka transporto funkciją: juose tiesiogiai susitinka kiaušinėlis ir sperma bei įvyksta apvaisinimas. Embrionas pradeda vystytis kiaušintakyje, o vėliau patenka į gimdą. Kiaušintakių nepraeinamumas reiškia, kad šie procesai negali įvykti moters organizme, o tai nulemia nevaisingumą. Jei kiaušintakis dalinai praeinamas, iškyla negimdinio nėštumo rizika – kiaušialąstė susiformuoja kiaušintakyje ir negali patekti į gimdą.

Kiaušintakių būklė nustatoma keliais metodais. Pirmasis būdas yra ehosalpingografija, kurios metu į gimdą įvedamas kontrastinis agentas ir kiaušintakių bei gimdos būklė įvertinama ultragarso pagalba. Daugiau informacijos suteikia antrasis metodas – histerosalpingografija. Šiuo atveju gimdos ir kiaušintakių būklė vertinama pagal rentgeno spindulių pagalba gautą vaizdą. Kai kuriais atvejais kiaušintakių būklė gali būti diagnozuota laparoskopiškai.

Jei kiaušintakiuose pastebimas uždegiminis procesas, būtinas konservatyvus gydymas, kuris apima antibiotikų terapiją, fizines (pvz. elektroforezę) ir SPA procedūras bei kitus metodus. Po to atliekama echo arba histerosalpingografija. Tam tikromis aplinkybėmis padėti pašalinti kiaušintakių nepraeinamumą gali padėti laparoskopinė operacija arba Chi Nei Tsang masažas. Visiškai užsikimšus kiaušintakiams naudojamos pagalbinės reprodukcinės technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis apvaisinimas, arba jau minėta kinų sukurta masažo technika.

Problemos su ovuliacija

Viena iš pagrindinių nevaisingumo priežasčių yra ovuliacijos nebuvimas arba jos nereguliarumas. Tai vadinama endokrininiu nevaisingumu, kurį sukelia hormonų pusiausvyros pažeidimas. Endokrininis nevaisingumas sudaro apie 30-40% visų moteriškojo nevaisingumo priežasčių. Tačiau nenusiminkite – daugeliu atvejų  ovuliacijos problemos gana sėkmingai gydomos ją stimuliuojant.

Dažniausia ovuliacijos nebuvimo priežastimi yra policistinis kiaušidžių sindromas, kai folikulai, kurie brandina kiaušinėlius, auga, bet ovuliacija (folikulo plyšimas) nepasireiškia, ir kiaušinėlis nepalieka folikulo. Tai atsitinka dėl įvairių hormoninių sutrikimų priežasčių. Po ovuliacijos stimuliacijos daugeliu atvejų pastojama. Patvirtinti ar paneigti ovuliacijos nebuvimą galima naudojant ultragarsinį tyrimą. Šios procedūros dėka gydytojas mato, kaip auga folikulas ir ar vyksta ovuliacija.

Endometriozė

Yra daug ligų, kurios yra besimptomės ir neskausmingos, bet jei jos laiku nediagnozuojamos ir tinkamai negydomos, gali žymiai sumažinti pastojimo ir sveiko kūdikio gimimo galimybes. Endometriozė – tai uždegimas, kuris gali progresuoti iki lėtinės ligos. Ši patologija gali turėti įtakos kiaušintakiams, kiaušidėms, pilvui ir net žarnynui bei kitiems organams ir sistemoms. Ši liga gali sukelti nevaisingumą.

Daugelis moterų, kurioms diagnozuota endometriozė, negali pastoti be gydymo. Tikimybė pastoti padidėja po endometriozės gydymo, nes išnyksta neigiami veiksniai. Gydytojo uždavinys – pasirinkti saugų ir efektyvų gydymo metodą, kuris padidins pastojimo tikimybę.
Aptikti endometriozę galima naudojant ultragarsą, magnetinį rezonansą arba kompiuterinę tomografiją. 80% atvejų endometriozės simptomai nejaučiami, tai yra, ją gali nustatyti tik gydytojas, turintis atitinkamų tyrimų rezultatus.

Būsimos motinos amžius

Medicininiu požiūriu pirmajam gimdymui idealiu yra laikomas iš 22-35 metų amžius. Tačiau dabar pirmas nėštumas ir gimdymas po 35-erių nėra neįprasta. Stereotipai, kad išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį, būnat tokio amžiaus neįmanoma, jau seniai liko praeityje. Tačiau labai dažnai tokiais atvejais reikia medicininės pagalbos ir priežiūros. Šiuolaikinė medicina turi reikiamas priemones, kad padėtų moterims gimdyti po keturiasdešimties.

Įvertinti savo sėkmingo nėštumo šansus galima su ultragarso diagnostikos pagalba, kurią reikėtų atlikti tam tikromis mėnesinių ciklo dienomis. Taip pat atliekami hormonų tyrimai, kurie padeda gydytojui nustatyti, ar įmanomas natūralus nėštumas. Tokiu atveju tikrina FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas), LH (liuteinizuojantis hormonas, atsakingas už ovuliaciją) ir estradiolio (moterų lytinio hormono) hormonus.

Jei nėštumas neįmanomas dėl problemų su kiaušinėliais, egzistuoja jų donorystės programos, kurios leidžia moterims išnešioti ir pagimdyti vaiką, tokiu būdu tampant laiminga mama.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *