Kaip seneliai kovodavo su kraujo spaudimu
Mano seneliams visada būdavo pakilęs arba nusileidęs kraujo spaudimas. Aš dabar ir pati nežinau, kuris būdavo dažniau, ir kuris kuriam. Tačiau į senatvę jų gydymasis nuo tokio sutrikimo pavirto tiesiog žongliravimo tabletėmis, spaudimo aparatu ir kažkokiomis keistomis liaudies medicinos priemonėmis.
Spaudimo aparato garsas
Paprastai tiems, kam aktualu kraujo spaudimas, visada prireikia pasinaudoti ir spaudimo aparatu. Kaip dabar prisimenu tą iš vaikystės likusį spaudimo aparato garsą. Kai staiga išgirstu kažkokį „ŠŠŠ“ ar panašų raginimą patylėti. Išjungiamas televizoriaus garsas, prisukama radiją. Viskas turi nutilti, staiga ir aš sustingstu vietoje, net nekvėpuoju. Nesvarbu, jeigu lėlės ką tik buvo patekusios į pačią dramatiškiausią sceną ir kovą. Viskas sustoja. Močiutei padidejes kraujo spaudimas ir tylą perskrodžia ritmingas pumpavimas. Iki dabar spaudimo aparatas atrodo labai keistas, beveik mistinis dalykas. Tas momentas, kai sėdžiu beveik nekvėpuodama, kai girdžiu, kaip gniaužomas spaudimo aparatas, tada lengvas atsileidimas ir oro išėjimo garsas. O po jo ir vėl galima kvėpuoti. Tik močiutės veidas būna skirtingas. Arba labai susirūpinęs ir jau komanduojantis atnešti vienus ar kitus vaistus, arba lyg ir atsipalaidavęs, lyg ir šiek tiek nusivylęs, kad nieko rimto nėra. Tas padidejes kraujo spaudimas juk ne kartą močiutei būdavo ir priežastis sukelti visus namiškius ant kojų, gauti daugiau dėmesio, priversti visus dar labiau rūpintis ir šokinėti aplink. Aišku, kai buvau maža, to nesuprasdavau.
Po išgertuvių
Juokinga yra senelio situacija, kuriam aukstas kraujo spaudimas visada būdavo po išgertuvių. Tai kartodavosi po kiekvienų Jurginių, kiekvienų Kalėdų, kiekvienų bažnytinių švenčių. Gražios buvo tos tradicijos, ir kaimo žmonės žinojo, ką tai reiškia, ir mokėjo išreikšti tą pagarbą, kurią jautė vieni kitiems, ir dievui. Kaime ypač būdavo gražios vasaros šventės, kol viskas dar žaliuodavo, kol lėtai judėdavo Nemuno vandenys. Tada kraujo spaudimas pagal amžių šventės metu dar būdavo geras. O kitą rytą visada senelis sakydavo, kad jam jau gal reikia kviesti greitąją, nes labai užkilo spaudimas. Ir kad jis nežinąs, kaip čia taip yra – juk dar vakar buvo geras. Mama ramindavo. Juk senelis visą naktį šoko, išgėrė daugiau už jaunimą, net ir pypkę vėl išsitraukė, o prieš tai buvo kelias naktis nemiegojęs, todėl dar labiau privertė širdį neramiai spurdėti. Po tokių kalbų jis nusiramindavo, bet vis tiek imdavosi visų priemonių, kurios, anot jo, padėdavo padaryti, kad būtų normalus kruajo spaudimas.
Liaudies medicinos stebuklai
Argi jums neįdomu, kokie būdavo tie liaudies medicinos stebuklai, su kuriais jis gydydavo save? Būdavo jų visokių, kir labiausiai man juoką keldavo cukraus, druskos arba citrinos rūgšties vartojimas. Kai pirmą kartą jis pasakė, kad jam reikia padaryti stiklinę su citrinos rūgštimi, nes esą ta rūgštis padeda numušti spaudimą, tai dar patikėjau. Bet kai kitą kartą jis jau sakė, kad jam neva reikia su cukrumi – tada abejojau. Juk ne debetikas. Tačiau jo kraujo spaudimo matavimas taip varė jį į baimę, kad senelis matyt norėjo gelbėtis bet kokiomis įmanomomis priemonėmis. Net jeigu tai bus kažkoks visiškai neracionalus spaudimo matavimasis. Galiausiai kraujo spaudimo matavimas gulint jį nuramindavo.
Vaistai ir jų spekuliacijos irgi turėdavo savo vietą. Su vaistais būdavo taip, kad jie daugiausiai veikdavo kaip placebo efektas. Jam pakakdavo žinoti, kad jis turi namie vaistų, ir tai iškart imdavo jį veikti.