„Tikrasis“ alijošius Aloe Vera

Alijošius, dar vadinamas alaviju, namuose dažnai auginamas kaip kambarinė gėlė. Nepaisant to, daugeliui ligonių jis dažnai suteikia išgijimo viltį. Be to, alavijas gali pasigirti milžinišku populiarumu tarp gyventojų. Matyt ir dėl šios priežasties jis yra toks populiarus tarp odos priežiūros priemonių gamintojų. Jį augina namuose, prižiūri ir puoselėja tam, kad kritiniu momentu nupjovę mėsingą lapą paruoštų iš jo tepinėlį, suvalgytų arba pridėtų prie skaudamos vietos.

Egzistuoja apie 250 skirtingų alijošiaus rūšių ir tik 4-5 iš jų turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. „Tikruoju“ alijošiumi laikomas Aloe Vera (Aloe Barbadensis Miller), kurio natūralioji buveinė yra karšta sausa dykuma. Arčiausiai jo cheminės sudėties yra Aloe arborescens – medėjantis alavijas. Šis augalas dažnai aptinkamas ant daugelio paprastų namų palangių visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Abi šios alavijo rūšys dažniausiai naudojami ruošiant įvairius vaistinius ir kosmetikos produktus.

Aloe arborescens - medėjantis alavijas

Aloe arborescens – medėjantis alavijas

Beje, Aloe Vera kosmetiniams tikslams (odos minkštinimui) naudojo dar Egipto karalienės, o Aleksandras Makedonietis juo gydė savo karius. XIX amžiaus pradžioje amerikiečių alaviją laikė veiksminga vidurius laisvinančia priemone, o 1930-aisiais, jis pasirodė stebėtinai veiksmingas gydant radiacinį dermatitą, tai yra odos pažeidimus, išsivysčiusius dėl spinduliuotės poveikio.

Alijošiaus lapas – vaistų fabrikas

Alijošiaus lapas

Labiausiai vertingu laikomas šviežias alijošius, tiksliau – jo stori ir sultingi lapai su dantytomis briaunomis. Šio augalo lapą galima suskirstyti į tris sluoksnius: skaidrus gelis viduje, kurio sudėtyje yra 99% vandens, ištirpusių lipidų, glucomano (augalo pluošto), amino rūgščių, sterinų ir vitaminų; lateksas (vidurinis sluoksnis) – karčios gelsvos sultys, kuri suteikia būdingą alavijui kartų skonį bei turi glikozidų ir antrachinonų; plona išorinė žievė, kur augalas gamina baltymus ir angliavandenius. Želės pavidalo alavijo gelis pasirodė idealus nešiotojas naujos gripo vakcinos, kurios kūrimu dabar užsiima amerikiečiai. Tikimasi, kad naujasis vaistas bus purškiamas į nosį ir alavijo dėka prilips prie gleivinės, o po kurio laiko efektyviai ir lėtai bus absorbuojamas į audinius.

Aktyvūs alijošiaus komponentai

Alijošiaus komponentai veikia epitelio audinius ir imuninę sistemą. Epitelis yra mūsų odos dalis ir dengia visas kūno dalis. Apie imuninės sistemos svarbą mūsų gerai savijautai net nereikia kalbėti. Į augalo sudėtį patenka:

Saponinai

Tai yra augaliniai glikozidai. Purtant saponinų tirpalą susidaro storas „muilo“ putų sluoksnis (iš čia kilo pavadinimas, Lotynų kalba Sapo – muilas). Apie saponinus žinomas, kad šios medžiagos nėra absorbuojamos virškinimo trakte, todėl jas galima vartoti per burną. Jos turi antiseptinių ir valymo savybių. Tačiau jų visiškai negali patekti į kraują, nes saponinai gali sukelti eritrocitų hemolizę –  raudonųjų kraujo kūnelių membranoje susidaro poros ir hemoglobino per jas pasiskverbia į kraują.

Antrachinonai

Stiprų vidurius laisvinantį poveikį turintys junginiai. Aloe sudėtyje yra antrachinono darinių – barbaloino, aloe-emodino ir chrizofanolio.

Dervos

Jų kiekis alavijuose siekia 20%. Dervingų medžiagos taip pat turi vidurius laisvinantį poveikį. Be to, aloesinas dar gali slopinti aktyvumą ląstelių, kurios gamina melaniną, todėl alavijas pasižymi depigmentaciniu poveikiu odai.

Vitaminai, mineralai ir kitų naudingos medžiagos

Žmogaus organizmui naudingų medžiagų kiekis labai priklausoma nuo to, kur buvo auginamas alavijo krūmas. Augdamas natūralioje aplinkoje po karšta saule alavijas turės gausybę mineralų (kalcio, natrio, geležies, kalio, chromo, magnio, cinko, mangano ir vario). Jo storuose sukulentiniuose lapuose randama antioksidacinių vitaminų A, C, ir B12, folio rūgšties ir cholino. Aloe Vera sudėtyje taip pat yra 20 iš 22 žmogui būtinų amino rūgščių ir 7 iš 8, kurios vadinamos nepakeičiamomis.

Salicilo rūgštis

Junginys, pasižymintis priešuždegiminėmis, skausmą slopinančiomis ir antibakterinėmis savybėmis. Alavijo mėgėjai tikina, kad jo preparatus galima gerti ir slopinti įvairių rūšių odos uždegimus, taip pat gydyti vabzdžių įkandimus.

Fermentai

Aloe Vera sudėtyje yra 8 fermentai, dalis iš kurių mažina uždegimą užtepus ant odos, o kiti dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje.

Fitohormonai

Alijošiuje taip pat aptinkami augalų augimo hormonai giberelinai ir auksinai, kurie turi priešuždegiminį poveikį ir padeda užgyti žaizdoms.

Kaip alavijas veikia žmogaus sveikatą?

Moksliškai įrodytas alavijo gydomasis poveikis odos ligoms ir imuninės sistemos sutrikimams. Tarp įvairių poveikio mechanizmų mokslininkų išskiria šiuos:

Priešuždegiminis poveikis

Alavijo preparatai slopina prostaglandinų gamybą, tai yra, blokuoja procesus, kurie veda į uždegimo vystymąsi.

Žaizdų gydymo poveikis

Pirmiausia, fitohormonai sąveikauja su fibroblastais (jungiamojo audinio ląstelės) ir skatinti jų augimą. Alijošiaus gelis paspartina kolageno gamybą ir padidina jo skersinių ryšių laipsnį, o tai pagreitina rando audinio formavimąsi. Galiausiai, paspartėja hialurono rūgšties sintezė, kuri taip pat pagreitina gijimo procesą.

Vidurius laisvinantis poveikis

Antrachinonų dėka alavijas yra galingas vidurius laisvinantis preparatas. Jo vidinis vartojimas pagerina žarnyno peristaltiką ir vandens patekimą į virškinimo traktą.

Antiseptinis poveikis

Alavijo sudėtyje randami net šeši antiseptikai, tarp kurių yra salicilo rūgštis, lupeolis, fenoliai, siera ir kiti. Visos šios medžiagos slopina įvairių patogenų dauginimąsi.

Kiti alavijo komponentai apriboja kai kurių iš labiausiai paplitusių virusų plitimą organizme. Be to, Aloe Vera produktai stimuliuoja imuninės sistemos veiklą, tai yra, galima sakyti, kad netiesiogiai demonstruoja papildomą antivirusinį aktyvumą. Todėl daugelis alavijo vartojimo šalininkų daro išvadą, kad jis gali būti naudojamas opinio kolito, dirgliosios žarnos sindromo, vėžio ir artrito atvejais. Pabrėšime, kad toks platus alavijo veikimo spektras nėra moksliškai patvirtintas.

Galiausiai, taip pat gana populiari nuomonė apie alavijų jauninančias savybes. Kaip jau minėjome pirmiau, alavijai iš tiesų aktyvuoja fibroblastus, kurie gamina kolageną ir elastiną, kurie, savo ruoštu, pagerina odos elastingumą. Be to, alavijai pasižymi drėkinamuoju efektu, o tai taip pat yra naudinga senstančiai odai. Vis tai, be abejo, padeda žmogaus išvaizdai, tačiau kalbėti apie tiesioginį jauninantį poveikis būtų perdėta.

Aloe Vera – iš tiesų sveikatai labai naudingas augalas, turintis gydomųjų savybių. Problema yra ta, kad norint išsaugoti šias savybes, alijošiaus preparatai turi būti ruošiami labai atsargiai. Gelį teršianti žievelė šalinama ir jos stabilizavimas atliekamas žemoje temperatūroje, naudojant specialias technologijas. Alavijo gelis negali būti apdorojamas naudojant aukštą temperatūrą, nes tai sunaikintų jo pagrindines veikliąsias medžiagas – fermentus ir glikozidus. Todėl ne visi vaistai ir kosmetika, kurių etiketėje nurodyta Aloe Vera, iš tiesų pasižymi šio augalo naudingomis savybėmis.

Būtent todėl rekomenduojama naudoti ką tik nuo augalo nuskintus lapus arba preparatus, kurie parduodami vaistinėse ir pasižymi moksliškai įrodytu poveikiu. Be to, vaistų saugumas ir veiksmingumas būtinai išbandomas tam skirtais eksperimentais. Tai ypač svarbu, kadangi alavijo sudėtyje nemažai komponentų, kurie gali pakenkti žmogui. Reikia pridurti, kad dauguma mokslininkų mano, kad pagrindinis alavijo stebuklas yra sinergetinis jo komponentų veikimas – nei vienas atskirai iš jų nieko neįprasto nesiūlo, tačiau jų derinys iš tiesų pasiižymi teigiamu poveikiu žmogaus organizmui.

Atsargiai: pašalinis poveikis!

Alavijas kai kada gali būti ne toks jau nekaltas. Tarp šalutinio jo poveikio minimas paraudimas, deginimas ir, retais atvejais, dermatito vystymasis. Įmanoma ir alerginė reakcija į antrachinonus. Todėl, prieš naudojant pilną dozę, reikia patepti alijošiumi nedidelį plotą odos. Geriant alavijo sultis ir valgant lapus gali pasireikšti pilvo skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir net hepatitas, o šlapimas gali parausti. Ilgai vartojant alaviją padidėja rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, o alavijo vidurius laisvinantis poveikis veda prie elektrolitų pusiausvyros disbalanso, nes iš organizmo išplaunami kalio jonai.

Gydytojai nepataria vartoti alavijų nėščioms moterims, nes iškyla padidėjusio gimdos tonuso rizika ir persileidimo tikimybė. Jei naudojate alaviją maitinimo krūtimi metu, tai vaikui gali sukelti žarnyno sutrikimus. Aloe Vera turi būti atidžiai derinamas su kitais vaistais:

  • Alijošiaus tepimas ant odos padidina absorbciją kremų, kurių sudėtyje yra hidrokortizono;
  • Alavijo ir furozemido derinys padidina kalio išplovimo iš organizmo riziką;
  • Aloe Vera mažina cukraus kiekį kraujyje ir gali sumažinti efektą vaistų, mažinančių cukraus ir insulino kiekį kraujyje;
  • Galiausiai, alavijų preparatai sumažina širdies glikozidų (digoksino ir digitoksino) efektyvumą, taip pat padidina jų šalutinio poveikio riziką.

Alavijo preparatai

Lietuvoje preparatai su alaviju parduodamos įvairių gydomųjų formų pavidalu, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra alavijų sultys.

Alavijų sultys. Tai yra mišinys su etilo alkoholiu (20%), skirtas skrandžio ir žarnyno ligų gydymui, taip pat išoriniam naudojimui – pūliuojančių žaizdų gydymui.

Sirupas. Šis vaistas praturtintas geležimi, taip pat praskiesta druskos ir citrinų rūgštimi, naudojamas sergant anemija (mažakraujyste) arba smarkai nukraujavus.

Tepalas. Alavijo sulčių, eukalipto ir ricinos aliejaus mišinys skiriamas įvairių odos susirgimų gydymui.

Tabletės, pagamintos iš susmulkintų konservuotų alavijo lapų naudojamos tam tikroms akių ligoms gydyti.

Skystas ekstraktas injekcijoms paruošiamas iš šviežių arba džiovintų alavijo lapų, kurie laikomi tamsoje, esant + 4-8° C temperatūrai. Šiuo atveju, alijošius veikia kaip adaptogenas, o skiria jį skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, astmos, taip pat kai kurių uždegiminių akių ligų gydymui.

Vaistinėse taip pat gali aptikti įvairių homeopatinių preparatų, kurių sudėtyje alavijų, tačiau, dar kartą primename, kad vertingas gydomasis alijošiaus išlieka tik labai atidžiai gaminat vaistus. Be to, naudojant netinkamai, alavijas gali būti pavojingas sveikatai. Todėl prieš perkant būtų geriau pasikonsultuoti su savo gydytoju ir pirkti tik patikimus vaistus, o ne abejotinas alternatyvios medicinos priemones.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *