Sveiko ir natūralaus gyvenimo biocheminiai pagrindai

Norint suprasti, kas tai yra sveikas ir natūralus, reikia išmesti visą iki šiol įdiegtą informaciją apie sveiko gyvenimo būdus ir priemones. Kalorijos, vitaminai nėra sveikatos pagrindas. Šiuolaikinėje biochemijoje absoliučiai parodomas skirtumas tarp gyvų ir mirusių komponentų.

Kuo gyvo sutvėrimo biochemija skiriasi nuo negyvo?

Biochemijoje visi komponentai turi būti aktyvioje būsenoje – gyvi.
Tik būdamas gyvas komponentas gali dalyvauti gyvame procese. Jeigu komponentas neaktyvus -negyvas, jis išmetamas iš organizmo, arba atidedamas į vidinius atliekų sandėlius – poodinę riebalinę ląstelę.

Fosforilinti?

Aktyvuotas ir neaktyvuotas, gyvas ir negyvas komponentas organizme. Tai konkretus biocheminis procesas, kuris vadinasi fosforilinimas. (http://en.wikipedia.org/wiki/Oxidative_phosphorylation). Tai reiškia, kad reakcijų grandinė naudoja energiją, išsiskiriančią iš maisto produkto skaidymo, tam, kad sukurti ATP sintezę. http://lt.wikipedia.org/wiki/ATP
Ši molekulė pagrindinė organizme. Be jos nevyksta jokie biocheminiai procesai. Jūs galite apie ją paskaityti štai čia http://en.wikipedia.org/wiki/Adenosine_triphosphate. Tai reikalinga tam, nes tik aktyvioje – gyvoje būsenoje, molekulės dalyvauja fermentiniuose procesuose.  Gyvas, aktyvūs – sinonimas „fermentinis”. Visi gyvi procesai – fermentiniai. Jie vyksta specialių baltymų – fermentų pagalba. O kas nereikalauja fermentų, kitaip vadinamų enzimais, tas neįvardijimas gyvu procesu.

Enzimai – organinis katalizatorius

Katalizatorius stipriai nuodingas daleles paverčia mažiau nuodingomis, pats nepakisdamas ir nereikalaudamas energijos. Pavyzdys iš chemijos: imkime cukraus gabalėlį ir prie jo palaikykime degantį degtuką, cukrus neužsidegs, bet jeigu ant cukraus dar uždėsime cigaretės pelenų ir vėl prinešime degtuką, cukrus užsidegs. Reikalas tame, kad cigaretės pelenuose yra katalizatorius, būtinas degimo biocheminei reakcijai.

Katalizatoriai būna organiniai ir neorganiniai.

Mes kalbėsime apie organinius katalizatorius – enzimus, gamtos sudėtingą kompleksinę molekulinę baltyminės kilmės struktūrą. Produktas C turi tiksliai atitikti enzimą E. Tada produktas išsiskaido, o enzimas lieka nepakitęs. Tai spyna ir raktas: raktas atrakina spyną, bet pats nepakinta. Tik tuomet, kai raktas tinka spynai, jis gali pasukti šį mechanizmą vienu tam tikru būdu. Kiek rūšių enzimų turi dalyvauti organizme? Iki šių dienų atsakymo nėra. 1831m buvo žinomas tik vienas enzimas. 1930m žinoma 80, 1984 m – 2500, 1993 m mes jau galime atpažinti 3000 enzimų. O kiek jų yra ir kiek dar bus? O tai svarbu?
Gamta pasirūpino. Mums nereikia sukti galvos, kiek ir ko turi būti. Obuolyje egzistuoja enzimas, kuris idealiai atitinka tik šį obuolį! ir t.t. Dar egzistuoja ir koenzimai. Produktas C gali susijungti su enzimu E tik po papildymo aktyvaus enzimo centro su koenzimu. Jie visi yra būtent tame gyvame vaisiuje, kurį jūs valgote. Jie išlieka gyvi, aktyvūs ir veikia tik tada, kada produktas nėra termiškai ar kitaip apdorotas. Enzimų ir koenzimų išsidėstymas gali būti nevienodas viename vaisiuje. Pavyzdžiui vynuogės žievelėje gali būti vieni, o minkštime kiti. Jei jūs valgote tik minkštimą, organizmas nepasisavina. Aišku, kad gyvam organizmui reikalingi gyvi fermentai. O gyvi fermentai egzistuoja tik gyvame maiste. Prie 42 laipsnių Celsijaus, fermentai nebeveikia. Gyvo maisto procesai organizme vyksta griežtai pagal planą ir tvarką. Gyvuose organizmuose nėra vietos chaosui, viskas sukontroliuota, vyksta pagal tikslias komandas ir pagal griežtą tvarką! Tam reikia valgyti gyvą maistą. Gyvas procesas ir chaosas nesuderinami. Chaosas gyvų ląstelių lygyje – vėžys. Tas pats vyksta ir socialiniame žmonių gyvenime, kur nėra tvarkos – „socialinis vėžys“.

Fermentas – tai tvarka

Kad pakliūti į fermentų konvejerį, aktyvus maistas turi būti prijungtas prie trijų molekulių ATP. Tai reiškia, kad ant fermentų konvejerių kiekviena organinė molekulė gali pakliūti, turėdama savyje ne vieną, o tris „baterijas“. Be šitų trijų ATP baterijų, jokia molekulė negali judėti ir negali įsijungti į medžiagų apykaitą.

Jeigu žmogus valgo šviežius vaisius, daržoves, tai pasisavinimo procesas vyksta be organizmo fermentų, nes gyvi produktai turi savo fermentus.

Mokslas kažkodėl neskelbia šito, bet būtent moksle tai galime rasti. Gyvas, žalias, šviežias maistas nereikalauja iš organizmo energijos, kad jį virškintų. Visos gyvo maisto molekulės yra paruoštos gamtos ir nereikalauja fosforilinti trimis ATP molekulėmis.

Šviežias pienas

Šviežias pienas, ką tik pamelžtas, turi savyje visus fermentus, kad būtų pasisavintas. O pasterizuotas ir pašildytas pienas – miręs produktas, pieno kazeinas, klijai, kuriuos organizmas turi iš naujo fosforilinti kiekvieną molekulę. Jeigu jis to padaryti nesugeba, tada pieno kazeinas užklijuoja organizme visus indus ir vystosi aterosklerozė, kitos ligos. Štai koks aiškus skirtumas tarp gyvo maisto ir denaturalizuoto – virto produkto.

Kas svarbiausia kulinarijoje? Kulinarijoje svarbiausia tai, kad jos nebūtųJ. Gyvos dalelės, šviežių vaisių ir kito natūralaus maisto eina tiesiogiai ten, kur reikia papildyti organizmo rezervus su minimaliu perdirbimu. Kitaip vyksta su negyvu maistu: virtais, keptais produktais. Pramonėje visi produktai apdirbami. JAV net sugalvojo, kad visus žalius produktus reikia radioaktyviai apšvitinti, kad geriau išsilaikytųJ. Kurgi ne…

Cukrus

Paprastas cukrus organizmui totaliai svetimas. Organizme naudojama speciali „g – gliukozė“ (http://en.wikipedia.org/wiki/Glucose) Kadangi organizme viskas tvarkinga ir tikslu, tai „l – gliukozė“ lygiai tokia pat molekulė tik atvirkštinė „g – gliukozei“ – jau yra organizmui visiškai svetimas kūnas. Kad parduotuvinis cukrus pasisavintų, organizmui reikalingi didžiuliai energijos kiekiai, fermentiniai išeikvojimai. Žmonės numano, kad cukrus nuodas. Pramonė darydama produktų denatūralizaciją, skelbia, kad tai žmonėms naudinga, kad žmonės nesirgtų, neužsikrėstų ir, kad visada turėtų maisto. Viskas vyksta atvirkščiai: katastrofiškai didėja sergančių. Per paskutinius 30 metų nuo 10 000 iki 25 000, po 1000 naujų nežinomų ligų į metus.

Kam mums toks maistas, nuo kurio mes mirštame, lyg musės?

Bėda tame, kad mūsų niekas neklausia, norime mes „to maisto“ ar ne. Chemizuotas ir termiškai apdorotas maistas įtakoja ir mūsų psichiką: agresyvumas, liūdesys ir kitos psichikos problemos. Eksperimentais įrodyta, kad jeigu žiurkės maitinti termiškai apdorotu žmogaus maistu, žiurkės tampa kanibalais ir pradeda ėsti viena kitą. Visas augalinis maistas dalinasi į keletą dalių: žolė, šaknys, stiebai, lapai, gėlės. Viskas valgoma. Tačiau būna kieti lapai ir stiebai ar šaknys, kuriuos reikia kažkaip atrakinti, kad suvalgyti. Mes juos galime apdoroti termiškai – minimaliai, bet tik taip, kad jie nepakeistų spalvos ir formos. Egzistuoja nuodingi augalai: tabakas, durnaropė. Termiškai apdirbus nuodingos ir deginančios savybės dingsta. Galite valgyti sriubą iš dilgėlių, nes joje dingo gyva forma.

Chlorofilas

Ypatingai svarbūs lapai ir žolės. Lapuose ir žalioje žolėje, be milijonų mums reikalingų dalelių, randasi chlorofilas, turintis tokią pat cheminę sudėtį, kaip ir žmogaus kraujo hemoglobinas (http://en.wikipedia.org/wiki/File:Nonfluorescentchlorophilcatabolites.svg ir toliau žiūrėkite čia http://en.wikipedia.org/wiki/File:Heme.svg). Abi molekulės su vienu skirtumu: hemoglobino branduoly pagrindinį punktą užima geležis, o chlorofilo – magnio atomas. Todėl beprasmė yra žudyti gyvulius ir gerti jų kraują tam, kad stiprinti savo.

Žmogaus kraujo jėga ir stiprumas yra šviežiuose lapuose ir žolėje.

Kartumas turi egzistuoti žmogaus maiste būtinai. Kietas žoles ar šaknis galima valgyti truputi apvirus, ar apdirbus garais ar  pvz. ant laužo, bet tik kad nepakeistų spalvos, kad neišnyktų chlorofilas.

Vitaminų avantiura

Vitaminų egzistuoja daugybė, ne tik tie, kuriuos žino medicina. Jų milijonai! Sintetiniai vitaminai – nedirba. Kaip gauti tuos milijonus vitaminų?

Jeigu jūs valgote krachmolą, ir tapetų klijus: baltą duoną, virtas bulves ir makaronus, tai diabetas ir kitos ligos būtinai ateis. Visos ligos yra dėl medžiagų deficito. Išskyrus tas, kurios kyla nuo toksinų pertekliaus. Kai matome internetinius chuliganus terorizuojančius padorius forumus, matome tų žmonių vidinį biocheminį purvą. Jie tikrai valgo baltą duoną, virtas bulves, hormonų dešrą ir sasyskas, užgeria nuodais – alumi, trečdaliu sudaryto iš lyzolio, kuriuo apdirbami tualetai. Kaip jie gali būti normalūs ir sveiki? Jų biocheminis fonas susprogdintas, krauju teka toksinai. Sveiki žmonės niekada nesiginčija su agresyviais. Nėra prasmės…