Vaikų ligų gydymas vaistažolėmis

Sloga

 

Sena naminė priemonė nuo slogos, tinkanti ir kūdikiams, — mairūno sviestas. 3—5 kartus per dieną įdėkite į kiekvieną šnervę maždaug degtuko galvutės dydžio jo gabalėlius. Atsargiai, gali kilti alergijos pavojus!

  • Reikia daryti taip. Ištirpinkite 100 g sviesto, nugriebkite putas, įberkite saują ką tik iš daržo nuskinto ar turguje pirkto mairūno (geriausiai prieš pat žydėjimą, rugsėjo pabaigo­je) ir gautą masę pusvalandį maišykite vandens vonelėje. Tada skystą mairūno sviestą perkoškite pro ploną audinį, pavyz­džiui, marlę, įlašinkite 5 lašus mairūno aliejaus, pirkto vaistinė­je, ir supilkite į užsukamą stiklinį indą. Laikomą saitai, šią priemonę nuo slogos galima vartoti metus.
  • Slogą gydo ir pačių pasigaminti nosies lašai. Kas dvi valan­das į kiekvieną nosies šnervę įlašinkite po du lašus tirpalo arba, įkišę j nosį, išspauskite tirpalu sumirkytą vatos gniužu­lėlį. Naujagimiams ir kūdikiams geriausia tai atlikti prieš maitinimą.
  • Reikia daryti taip. 10 g (2 arbatinius šaukštelius su kau­pu) cukraus ištirpinkite šiltoje ramunėlių arbatoje (50 ml). Šaldytuve užsuktame inde lašai išsilaiko savaitę.

 

Kosulys

 

Atkaklų kosulį galite nuslopinti pačių pasigamintu sirupu nuo kosulio. Pateiktus sirupus noriai geria daugelis vaikų.

  • Sirupas nuo kosulio iš šalavijų, čiobrelių ir svogūnų 250 ml vandens sumaišykite su vienu arbatiniu šaukšteliu džiovintų šalavijų, vienu arbatiniu šaukšteliu čiobrelių, šimtu gramų pjaustytų svogūnų ir šimtu gramų rudo kristalizuoto cukraus. Virkite tol, kol cukrus ištirps. Galite įdėti arbatinį šaukštelį džiovinto siauralapio gysločio, kuris slopina kosulį, bet sirupą padaro kartesnį, arba arbatinį šaukštelį ankstyvojo šalpusnio, skystinančio gleives. Dar šiltą mišinį perkoškite, supilkite į užsukamą maždaug 450 ml talpos indą (marmela­do indą) ir palikite ataušti. Sirupą nuo kosulio šaldytuve galite laikyti savaitę.
  • Vaikams iki trečiųjų gyvenimo metų duokite l—2 arbati­nius šaukštelius 3 kartus per dieną, nuo trečiųjų gyvenimo metų — l valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, kol kosulys aprims, mokyklinio amžiaus vaikams — 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
  • Ridikų sirupas nuo kosulio

Juodąjį daržo ridiką, turintį daugiau naudingų medžiagų nei baltas, perpjaukite išilgai pusiau ir šiek tiek išskaptuokite. Abi puses įdėkite į porcelianinį dubenį, pjūvių paviršius padenkite maždaug dviejų pirštų storio kristalizuoto cukraus sluoksniu. Ridiką laikykite tamsoje (dubenį uždenkite), kambario temperatūroje 12 valandų. Susidariusį ridiko sirupą nupilkite ir duokite vaikui gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną (nuo trečiųjų gyvenimo metų). Kai sirupas pasibaigia, paruoškite naują.

 

Skrandžio ir žarnyno negalavimai

 

Pykinimą, viduriavimą, vėmimą palengvina daugelis vaistažo­lių. Sergančiam vaikui galite pasiūlyti tą, kurią jis mėgsta arba kurios turite namuose. Skrynelėje rasite keletą vaistažolių, kurias (jei nieko kito nenurodyta) paruošite pagal pagrindinį arbatos receptą.

Labai svarbu, kad vaikas daug gertų ir taip atstatytų vemiant bei viduriuojant prarastus elektrolitus ir vandenį. Vaikui galite pasiūlyti pačių pagamintą elektrolitų arbatą („apelsinų arbatą”).

  • Reikia daryti taip. 250 ml silpnos juodos arbatos (vieną arbatos pakelį palaikykite l min.) sumaišykite su šviežiomis (50 ml) apelsinų sultimis (blogiausiu atveju pirktomis), žiupsneliu (2 g) druskos ir arbatiniu šaukšteliu cukraus (gliukozės).
  • Viduriuojantis ar vemiantis vaikas per parą turi išgerti šios arbatos 100—150 ml/kg kūno masės. 10 kg sveriantis vaikas turėtų išgerti  l—1,5 l arbatos.

 

Inkstų ir šlapimo pūslės negalavimai

 

Gydant šlapimo pūslės ir inkstų ligas, svarbiausia — daug gerti, kad išplautume sukėlėją ir išskalautume šlapimo takus. Šį tikslą geriausiai padeda pasiekti vaistažolių arbatos, kurios dar ir dezinfekuoja (arkliauogės lapai) arba varo šlapimą (dirvinis asiūklis).

Kadangi minėtos arbatos gali turėti rūgimo medžiagų, apsunkinančių skrandį, jos geriamos šaltos. Veiksmingosios medžiagos išlieka ir užkertamas kelias žalingam pašaliniam poveikiui.

  • Reikia daryti taip. Arbatinį šaukšteli džiovintų arkliauogės lapų arba dirvinio asiūklio įberkite į 250 ml šalto vandens ir palikite dvylikai valandų. Po to perkoškite. Kasdien reikia išgerti 2—3 puodelius truputį pašildytos arbatos. Abiejų rūšių arbatą galite maišyti su šalta ramunėlių arbata; skoniui pagerinti įdėkite arbatinį šaukštelį medaus.

 

Miego sutrikimai

 

Nuo neramaus miego, košmariškų sapnų ir išgąsčio padeda:

  • apyniai: 2 arbatinius šaukštelius apynių įberkite į 200 ml vandens, palaikykite 5 min., kol pritrauks, galite pasaldinti puse arbatinio šaukštelio medaus. Duokite gerti šiltą prieš miegą.

Nuo nervingumo, miego sutrikimų padeda:

  • rooibos (į prožirnį panašus augalas iš Pietų Afrikos): vieną nubrauktą arbatinį šaukštelį šio augalo įberkite į 250 ml vandens ir 3—5 min. palaikykite, kol  pritrauks. Duokite gerti šiltą ir šaltą pusę valandos prieš miegą vieną arba su pieno milteliais.

 

Ausų uždegimas

 

Pirmieji požymiai — pojūtis, lyg ausys butų kažko pripildytos, vėliau — ilgai trunkantis pulsuojantis ausų skausmas.

Dažni ir kiti simptomai — garsai (spengimas, skam­besys, ūžimas ir kt.) ausyse, pablogėjusi klausa, pa­kilusi temperatūra.

Pirmosiomis dviem ligos dienomis gali trūkti ausies būgnelis — iš ausies ima tekėti skystis; tai nėra taip jau blogai: ausies uždegimo metu susikaupusios pū­lingos gleivės išteka per būgnelio trūkį, pagreitėja gi­jimo procesas ir neretai netgi staiga praeina skausmas.

Sukėlėjai

Ausų uždegimas — tai vidurinės ausies susirgimas, ku­rį dažniausiai sukelia nosiaryklės infekcija. 

Anatominės priežastys

Vaikai daug dažniau nei suaugę serga ausų uždegimu, nes jų nosiaryklę su vidurine ausimi jungiantys kanalai trum­pesni ir platesni nei suaugusiųjų. Per juos kenksmingi mik­roorganizmai lengviau patenka į šią jautrią ausies sritį.

Psichologinės priežastys

Labai dažnai vidurinės ausies uždegimui būtų galima užkirsti kelią, visiškai išgydant peršalimą ar slogą. Neretai gėdijantis ar dėl neteisingai suprasto mandagumo užgniaužiamas (t. y. nukreipiamas į vidų) čiaudulys. Taip patoge­niniai mikroorganizmai patenka į vidurinę ausi. Nereikėtų slopinti čiaudėjimo reflekso ir garsiu “apči!” iščiaudėti glei­ves ir bakterijas į nosine.

Aukštyn galvą!

Jei Jūsų galva nuolatos pakelta, geriau išsivalo ausį ir nosiarykle jungiantys kanalai. Miegodami po galva pasidė­kite dar vieną pagalvėle.

Svogūnų kompresai

Svogūnų kompresai — efektyvus naminis vaistas nuo ausų uždegimo.

Receptas: l — 2 svogūnus smulkiai supjaustyti, sutrinti ir šia košele aptepti 2 nosines. Jas sulankstyti ir uždėti vie­ną ant vienos, kitą ant kitos ausies. Apvynioti galvą šalių ir užmauti kepurę.

Homeopatinės priemonės

Susirgus ausų uždegimu, homeopatinės priemonės pra­dedamos vartoti kuo anksčiau.

Aconitum D6 padės, jei ausis ėmė skaudėti dėl skersvėjo ar šalto vėjo. Ausis būna paraudusi, karšta ir skausminga.

Dozė: po l — 2 tabletes 3 kartus per dieną.

Belladonna D4 gydomas duriantis skausmas, lydimas pra­kaitavimo, jei šis skausmas pulsuoja sinchroniškai pulsui.

Dozė: 5 lašai kas valandą, savijautai pagerėjus — po 5 lašus 3 kartus per dieną.

Chamomilla D6 labiausiai tinka vaikams. Šis prepara­tas vartojamas tada, kai ausies skausmas stiprėja šilumoje ir sumažėja, geriant šaltus gėrimus.

Dozė: po 3 lašus kas valandą, savijautai pagerėjus — po 3 lašus 3 kartus per dieną.

Pabaigai

Milijonus išblyškusių vaikų tėvai verčia valgyti špinatus, nors vaikai jų visai nemėgs­ta. Šiandien žinoma, kad špinatai visai neturi geležies, todėl nėra būtini vaikams. Priešingai, juose esančios rūgštys vaikams gali sukelti alerginės reakcijas. Tuo tarpu suaugusiems špinatai vertingas maisto produktas. Ąžuolo žievės nuoviras, kaip vaistas, yra žinomas nuo neatmenamų laikų. Jau senovės germanai besimaudydami į vandenį pridėdavo ąžuolo žievės nuoviro. Tai seniausiai naudojami vonios priedai. Ąžuolo žievėje esančios rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu, priešuždegiminiu veikimu. Kinijoje ginkmedis yra vadinamas pažinimo medžiu ir yra garbinamas kaip šventas medis. Jau gilioje senovėje jis buvo naudojamas kaip vaistingasis augalas. Jonažolė yra vienas dažniausiai sutinkamų ir gražiausių vaistingosios mūsų kraštų floros augalų. Jau senovėje ji buvo garbinama kaip “žaizdas gydanti žolelė”. Kas gi nepažįsta tujos! Tuja – mėgiamas kapinėse ir soduose augantis augalas. Jos tėvynė yra Šiaurės Amerikos žemyno Šiaurės Rytai. Į Europą tujos buvo atvežtos tik antroje šešioliktojo šimtmečio pusėje. Šiandien tuja dažniausiai yra imuninę žmogaus sistemą stiprinančių kombinuotų preparatų dalis. Jos veikliosios medžiagos veikia bakterijas ir virusus. Nuo karščiavimo padeda prakaitavimą skatinančios arbatos, nes prakaituojant garuoja šiluma ir krinta temperatūra. Sena naminė priemonė nuo slogos, tinkanti ir kūdikiams, — mairūno sviestas. 3—5 kartus per dieną įdėkite į kiekvieną šnervę maždaug degtuko galvutės dydžio jo gabalėlius. Gydant šlapimo pūslės ir inkstų ligas, svarbiausia — daug gerti, kad išplautume sukėlėją ir išskalautume šlapimo takus. Šį tikslą geriausiai padeda pasiekti vaistažolių arbatos, kurios dar ir dezinfekuoja (arkliauogės lapai) arba varo šlapimą (dirvinis asiūklis).

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *