Pasaulis buvo nuostabus, nes…iki TV bumo buvo dar toli…
Dabar vaikai praleidžia prie TV kelias valandas per dieną. Ir kaip taisyklė nekontroliuojamai. Kas po viso to su jais vyksta? Psichologai atliko tyrimus, klausinėdami vaikų, kokios TV programos, kokie herojai jiems patinka. Netikėta ne tai, kad atsakymuose dominavo ateivių, neigiamų, žiaurių ar brutalios fizinės jėgos herojų vardai: godzila, rembo, terminatorius…Netikėta buvo tai, kas liko jų sąmonėje. Vaikams buvo duoti balti popieriaus lapai, ir pasiūlyta piešti laisvai. Dauguma vaikų vaizdavo blogį – stiprų, aktyvų, o gėrį – silpną: “Silpnas žūva, nes yra geras. Būti geru yra blogai.”

Laikui bėgant tokie dalykai persikelia iš galvos ar nuo popieriaus lapo į realų vaikų gyvenimą.
Psichologė teigia, kad šiandienis agresijos, žiaurumo pasireiškimas tarp vaikų, paauglių, žmonių toks dažnas, kad jie nejaučia, netraktuoja jo kaip agresijos. O tai žiaurių vaizdų per TV, virtualių kompiuterinių žaidimų rezultatas. Jei vaikas žaisdamas dažnai kartoja “aš nužudžiau…, mane nužudė…”, jei jis tiek kartų virtualiai žudo, jis priverstas “užšaldyti” savo širdį.

Iš tiesų šiandienos vaikai tokie pat, kaip ir vakar dienos: geri, jautrūs. Kol suaugę patys jų nepasodina prie TV. O paskui sako, kad nežino kaip atitraukti vaiko nuo ekrano. Tai tėvai taupo savo laiką, kad paplepėt su draugais. Netiesa, kad vaikams labiau patinka TV, nei bendravimas su tėvais.
Vėliau vaikas pripranta prie to virtualaus narkotiko. “Kompiuteris tai – liga. Jei sėdėti prie jo mėnesį, tai tampama visišku psichu.”- padarė išvadą vienas berniukas.

Kompiuterinė priklausomybė vysto asmenybės skilimą

Dauguma šiuolaikinių kompiuterinių žaidimų yra žiaurūs, su daug kraujo, ir vaikas ne tik mato, bet ir dalyvauja visame tame kaip koks didvyris: jis gali šaudyti, sprogdinti…Ir jo nebrandžiose smegenyse klostosi įspūdis, kad ir realiai taip įmanoma. Vaiko galvoje jau yra susipainiojusios abi realybės. Taip vystosi kompiuterinė priklausomybė.
Įsivaizduokite žmogų, kuris pastoviai, valandomis, paromis randasi dvejose realybėse. Jis pamiršta valgį, miegą, jo nesubrendusios smegenys negali ilgai tverti, žmogus negali ilgai gyventi dviejuose pasauliuose. Atsiranda asmenybės skilimas.
Per Tv vaikai gauna tikslų elgesio šiuolaikinėse džiunglėse – megapoliuose modelį. Apsikrėtimas grubia informacija tai – šiuolaikinės visuomenės būklės diagnozė. Į jį atkreipė dėmesį psichiatrai dar anksčiau praeity: rusas Degteriovas atskleidė apsikrėtimą nuo socialinės informacijos, kurią žmonės gaudavo iš laikraščių. Informacijos per TV užkrato poveikis yra šimtą kartų stipresnis. Mokslininkai šią bėdą įvardija kaip griaunantį karinės svarbos faktorių. Ir tame – didelė reklamos įtaka.

Gydytojai teigia, kad moralinė infekcija jau tampa epidemija, o jos šaltinis stovi kiekvienuose namuose. O ką su tuo daryti, gydytojai nežino…O tėvai? Jūs esate atsakingi už savo vaiko sveikatą, ramybę.
Mokslininkai bando išsiaiškinti, kodėl vaikams po įvairių filmų naktimis sapnuojasi košmarai? Todėl, kad vaikų pasąmonėje užsifiksuoja baisūs vaizdai, kurių iš pirmo žvilgsnio akis nepastebi. Ir iki septynių metų pas vaikus nėra apsaugotas nuo virtualaus vaizdinio. Todėl neretai Tv vadinamas žudančio teroro akto pasireiškimu, ir kai kurios šalys yra priėmę Tv laidų, programų cenzūros įstatymą.

Pilnavertis bendravimas kuria pilnavertes smegenis

Mokslininkai, tiriantys TV poveikio vaiko smegenims reiškinį, nustatė, kad vaikų, žiūrinčių Tv smegenys ir suvokimas yra primityvesni, nei tų, kurie skaito knygas. Nes skaitantys dar ir mąsto apie tai, ką skaito, jų suvokimas brandėja.
Mokslo – technikos vystymas skatina visuomenės regresą. O koks nors miške gyvenantis žmogus turi pilnavertiškai išsivysčiusias smegenis, nors nesinaudoja įmantriom technikom, nežiūri jokių TV. Jo smegenys vystosi žodinės kūrybos, tautodailės, santykio su gyvąja gamta įtakoje. Ir ši įtaka daro vaiką pilnaverčiu, o ne techninė “pažanga”. Pilnavertis bendravimas ir aplinka kuria pilnavertes smegenis. Jei vaiką auklės kompiuteris, tai ir gausite “kompiuterį”.
Yra kompiuterinių žaidimų, kurie skatina mąstyti, tačiau juose neturi būti jokio žudymo, nes žudymo “treniruotės” deformuoja žmogaus psichiką.
Kompiuteris yra puikus instrumentas, tik su juo reikia teisingai elgtis. Vaikas, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, patiria malonumą, ir dažnai nuo žudymo situacijų žaidimuose, todėl tėvai turi atsakingai ir rimtai pažiūrėti, kokius žaidimus vaikui perka, įvertinti, ar jie nori, kad jų vaikas mokytųsi tokio elgesio, kaip žaidžiama. Paprastai žaidimai yra labai dinamiški, vaizdai greit keičiasi, vaikui tik reikia paspausti mygtuką ir realybė keičiasi. Vaikas įsijaučia į žaidimą, tačiau jis nėra mokomas atlikti poelgių, jis įpratinamas tik…spaudinėti mygtukus.

Kompiuteris neturi išstumti iš vaiko gyvenimo gyvos realybės. Tėvai, ar suvokiat, kokį turtą turite perduoti vaikui, kad jo gyvenimas būtų laimingas? Jūsų balsas, švelnumas, dainos saugos jį sunkiais gyvenimo momentais.
Bet kuri visuomenė yra jungiama kultūra, kaip cementu. Ir iš žmonių daro liaudį. Liaudis tai – grupė žmonių, kurie išpažįsta tam tiktas vertybes, tradiciją, kultūrą. Ir tai jau – sistema, kuri yra kur kas daugiau, nei ją sudarančių asmenų skaičius. Todėl, kai liaudis susijungia į sistemą, ji gali pareikšti apie savo teises, gali kovoti, laimėti, netgi būdama mažuma. Sistema – tai gyvas organizmas, o kad žmones sunaikint, pirmiausia reikia sugriauti jų kultūrą.
O jei kultūra sunaikinama, žmonės tampa gyventojais. O su jais galima ir nesiskaityti.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *