Antioksidantai

Vegetarizmas

Vegetarizmas, manau, yra senas, kaip pasaulis, nes tikiu, kad žmogus – taikos nešėjas. Vegetarizmas – toks gyvenimo būdas, kai maitinamasi tokiais produktais, kurių atsiradimas ant jūsų stalo nesukelia karo prieš kitus planetos gyventojus – jų  žudymo ir engimo. Vegetarizme maistui yra vartojami visi įmanomi augalai: vaisiai, riešutai, daržovės,  grūdai, sėklos, žolės ir kiti, augantys ant žemės ar po žeme. Tokiu būdu, neužmušant kitos rūšies gyvybės, o mėgaujantis skaniausiu ir gausiausiu planetos auginamu maistu – augalais, žmogus neša savimi taiką pasauliui.

Vegetarizmo pakopos

Vegetarizmas turi pakopas, ir tiems žmonėms, kuriuos nuo mažens maitino agresijos maistu – mėsa, be abejo, yra nelengvas pasirinkimas. Tačiau gimusiems vegetarų šeimose vegetarizmas yra lengviau pasiekiamas gyvenimo būdas. Pirmoje vegetarizmo pakopoje žmonės nebevalgo negyvų gyvūnų kūnų, vadinamų mėsa, tačiau  dar vartoja gyvulinės kilmės produktus: įvairių gyvulių pieną ir jo gaminius, medų, kiaušinius.

Vėliau, kai žmonės įsitvirtina vegetariškame meniu daugeliui metų ir jų norai siekia nebevartoti gyvulinės kilmės produktų, jie praranda apetitą kiaušiniams, medui, pienui ir jo produktams, palaipsniui mažindami jų kiekį. Tuo būdu jie tampa veganiško maisto vartotojais.

Turtingiausias meniu – vegetariškas meniu

Vegetariška ir veganiška virtuvė – turtingiausia savo meniu įvairove. Tokios maisto įvairovės, kokią turi vegetariška virtuvė, neįmanoma išragauti per visą žmogaus amžių. Tačiau vegetariški patiekalai nebetenka savo prasmės, jeigu jie tampa hurmaniški. Nesilaikant gamtos dėsnių, maišant visus produktus, kad tik išgauti naują skonį, vegetariškas meniu praranda natūralios ir sveikos mitybos reikšmę. Todėl vegetarizmas turėtų būti paremtas taikos, dvasinės moralės pagrindais ir neperaugti į nesveiką maistą. Nes kokia prasmė būti vegetaru dėl gyvūnų nežudymo, jeigu žmogus įsiskanavęs į patiekalus užsiaugina viršsvorį, arba išsekina save ir kenkia pats sau, alindamas savo gyvybės energiją? Gi tai atsispindi ir jo psichikoje, veiksmuose, santykiuose su kitais žmonėmis.

Dailana’gu

2 Komentaras

  1. Todėl, kad mėsavalgiai teršia savo kūną mažesniais kiekiais, nes kartu su garnyru mėsos suvalgoma mažiau, o garnyras dažniausiai yra daržovės. Vegetarai persivalgo virtų, keptų ir kitaip apdorotų augalų krachmolu, kuris daug vėliau, nei mėsa, pasireiškia, kaip liga. O jeigu vegetarai strigo aliejuose, pieno produktuose, tai daugumai auga viršsvoris. Pažvelkite į vegetarų bendruomenes ir pamatysite nemažai apvalių žmonių.

  2. Kodėl mėsavalgiai gali gyventi ilgiau nei vegetarai? Kodėl vegetarai serga? Kodėl vegetarai storėja?

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+