Ekologinio ūkininkavimo nauda gamintojams ir ūkininkams

Ekologinis ūkininkavimas. Tai slypi mūsų prigimtyje.

EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO PRIVALUMAI

Tvarumas per ilgą laikotarpį. Daugelis pastebėtų aplinkos pokyčių yra ilgalaikiai, atsirandantys palaipsniui per tam tikrą laiko tarpą. Ekologinė žemdirbystė atsižvelgia į vidutinės trukmės ir ilgalaikį žemės ūkio intervencijos poveikį  agro-ekosistemoms. Taip siekiama auginti maistą kartu sukuriant ekologinę pusiausvyrą, kuri padeda išvengti dirvožemio derlingumo mažėjimo, kenkėjų keliamų problemų. Ekologinis ūkis laikosi pozicijos, jog reikia ne „gydyti“ jau atsiradusias problemas, bet taip ūkininkauti, kad jos paprasčiausiai niekada neatsirastų.
Dirva. Dirvožemio tausojimo praktika, pavyzdžiui, sėjomaina, simbiozė, antsėliai, organinių trąšų naudojimas ir minimalus žemės arimas yra pagrindiniai ekologiškos žemdirbystės principai. Visa tai skatina dirvožemio florą ir fauną, gerina natūralų dirvožemio susidarymą bei struktūrą, pailgina jo amžių. Savo ruožtu, padidėja maistinių medžiagų ir energijos cikliškumas, dirvožemyje sulaikoma daugiau maistinių medžiagų ir vandens, todėl nebereikia papildomai naudoti mineralinių trąšų. Ekologiškuose ūkiuose vietoj herbicidų yra naudojamas mechaninis piktžolių šalinimas (piktžolės yra išraunamos), tai yra vienas iš būdų apsaugoti dirvą nuo užteršimo cheminėmis, neretai mūsų sveikatai žalingomis, medžiagomis. Tokios priemonės taip pat vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant dirvožemio erozijos procesus. Laiko periodas, per kurį dirvožemis yra labiausiai veikiamas erozijos, ženkliai sumažėja, padidėja dirvožemio biologinė įvairovė, sumažinami maistinių medžiagų nuostoliai, – visa tai padeda išlaikyti ir didinti dirvožemio našumą. Pasėlių sunaudotos maistinės medžiagos paprastai kompensuojamos to paties ūkio turimais atsinaujinančiais ištekliais, bet kartais tenka ekologinį dirvožemį prisotinti kaliu, fosforu, kalciu, magniu ir kitais mikroelementais panaudojant išorinius šaltinius.
Taip pat reikia paminėti, kad daugelis šių metodų, tausojančių dirvožemį, yra naudojami ūkininkų ne tik dėl to, kad yra patrauklūs, bet ir dėl to, kad tai daryti įpareigoja ekologinio ūkininkavimo Reglamentas. Pavyzdžiui, naujasis ES Reglamentas dėl ekologinės gamybos nustato, kad:

a) ekologiškų augalų auginimui turi būti naudojami tokie žemės arimo ir įdirbimo būdai, kurie palaiko ar gerina dirvožemio organinę medžiagą, užtikrina dirvožemio stabilumą ir gerina dirvožemio biologinę įvairovę bei saugo dirvožemį nuo sutrypimo ir nuganymo;
b) dirvos derlingumas ir biologinis aktyvumas turi būti išlaikomas arba padidinamas, panaudojant daugiametį sėjomainos planą, taikant kasmetinę augalų sėjomainą, auginant ankštinius augalus ir kitus žaliajai trąšai naudojamus arba ilgašaknius augalus, taip pat naudojant galvijų mėšlą ar kitas medžiagas, pageidautina iš kompostuotų ekologiškų augalų.

Vanduo. Daugelyje žemės ūkio sričių viena didžiausių problemų yra sintetinėmis trąšomis ir pesticidais užteršti gruntiniai vandenys. Kadangi tokių trąšų ir pesticidų naudojimas ekologiniuose ūkiuose yra draudžiamas, jie pakeičiami organinėmis trąšomis (pvz., kompostu, gyvūnų mėšlu, žaliosiomis trąšomis), o per didesnį biologinės įvairovės naudojimą pagerinama dirvos struktūra bei vandens įsisunkinimas. Tinkamai prižiūrimos ekologinės sistemos, pasižyminčios geresnėmis maistinių medžiagų sulaikymo savybėmis, ženkliai sumažina gruntinių vandenų taršos riziką. Kai kuriose vietovėse, kur tokia tarša yra rimta problema, perėjimas prie ekologinio žemės ūkio yra labai skatinamas kaip efektyvi atkuriamoji priemonė (pvz., Prancūzijoje ir Vokietijoje).
Oro ir klimato kaita. Ekologiniai ūkiai sumažina neatsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, mažina agrocheminius poreikius (kuriems reikalingi didžiuliai kiekiai iškastinio kuro) . Ekologiniuose žemės ūkiuose  anglis yra izoliuojama dirvožemyje, taip prisidedama prie šiltnamio efekto švelninimo bei globalinio atšilimo mažinimo. Ekologinės žemdirbystės naudojamos praktikos (pvz., minimalus žemės arimas, derliaus likučių grąžinimas į dirvą, antsėliai, sėjomaina, ankštinių kultūrų naudojimas dirvos prisotinimui azotu) didina anglies grąžinimą į dirvožemį, didina našumą ir teikia pirmenybę anglies saugojimui . Daugybė tyrimų parodė, kad dirvožemio organinės anglies kiekis ekologiniuose ūkiuose yra žymiai didesnis. Kuo daugiau organinės anglies sulaikoma dirvožemyje, tuo labiau mažinamas žemės ūkio indėlis klimato kaitai. Tačiau šioje srityje reikalingi išsamesni tyrimai.
Ekologinės žemdirbystės sėkmė ir progresas Europos Sąjungos šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje,  priklauso nuo to, kaip vartotojai priims šiuos produktus. Šiuo metu didžiausia problema Europos Sąjungos šalyse yra ta, jog vartotojų susidomėjimas ekologiškais produktais vis dar išlieka labai mažas. Jei susidomėjimas ir yra, tai jis daugiau susijęs su asmenine sveikata, nei su mintimis apie žalą aplinkai.[1]
Biologinė įvairovė. Ekologiniai ūkiai kartu yra ir biologinės įvairovės saugotojai, ir vartotojai visuose lygmenyse. Genų lygmenyje, tradicinėms ir išvestinėms sėkloms bei veislėms yra teikiama pirmenybė dėl jų didesnio atsparumo ligoms ir klimato pokyčiams. Veislių (rūšių) lygiu, įvairios augalų ir gyvūnų kombinacijos padeda optimizuoti maistinių medžiagų ir energijos cikliškumą žemės ūkyje. Ekosistemos lygmeniu, natūralios gamtos saugojimas ekologinių ūkių laukuose ir teritorijose aplink juos, taip pat cheminių žaliavų nenaudojimas sukuria tinkamas sąlygas laukinių gyvūnų arealams. Dažnas mažai naudojamų rūšių auginimas (dažniausiai sėjomainos augalai, skirti didinti dirvožemio derlingumą) sumažina agrarinės biologinės įvairovės eroziją, kuria sveikesnį genofondą – pagrindą būsimai adaptacijai. Sukurdami sąlygas turėti maisto ir „pastogę“, nenaudodami pesticidų, pritrauksime daugiau naujų arba persikolonizuojančių rūšių į ekologines sritis (tiek sėslių, tiek migruojančių), įskaitant laukinę florą ir fauną (pvz., paukščius) bei organizmus, naudingus ekologinėms sistemoms kaip pavyzdžiui, augalus apdulkinančius gyvius ir kenkėjus naikinančius gyvūnus. Per pastaruosius metus žymiai išaugo tyrimų apie ekologinį ūkininkavimą ir biologinę įvairovę skaičius. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad ekologinis ūkininkavimas gerokai labiau didina biologinę įvairovę nei kiti ūkininkavimo būdai.

Genetiškai modifikuoti organizmai. Ekologiniuose ūkiuose GMO naudojimas nėra leidžiamas nei viename ekologiškų maisto produktų gamybos, perdirbimo ar tvarkymo etape. Kadangi galimas GMO poveikis tiek aplinkai, tiek sveikatai nėra visiškai aiškus, ekologinė ūkininkystė laikosi atsargumo principo ir renkasi verčiau skatinti natūralią biologinę įvairovę. Todėl ekologiškų produktų etiketės (žymėjimas) suteikia garantiją, kad GMO nebuvo tikslingai naudojami tiek ekologiškų produktų gamybos, tiek ir perdirbimo procesuose. Deja, didėjant GMO naudojimui įprastiniuose ūkiuose ir dėl galimybės GMO sklisti aplinkoje (pvz., per žiedadulkes), ateityje ekologinė ūkininkystė negalės užtikrinti, kad ekologiški produktai yra visiškai be GMO.

Ekologinės paslaugos. Ekologinės žemdirbystės poveikis gamtiniams ištekliams palaiko žemės ūkio ekosistemų sąveiką, kuri yra gyvybiškai svarbi žemės ūkio produktų gamybai ir gamtos išsaugojimui. Ekologinės paslaugos apima dirvožemio formavimą ir būklės gerinimą, grunto stabilizavimą, atliekų perdirbimą, anglies sekvestraciją, maistinių medžiagų cikliškumą, apdulkinimą ir arealus. Pasirinkę ekologiškus produktus, vartotojai skatina mažiau aplinką teršiančius ūkininkavimo būdus.

[1] Latvijos žemės ūkio universitetas, „Vartotojų elgsena ekologinėje rinkoje“.