Grūdinimasis šalčiu

Grūdinimasis

„Sveikata – organizmo būklė, kai ji funkcionuoja optimaliai be akivaizdžių ligos požymių“. Sveikata visada yra susijusi su visaverčio gyvenimo galimybėmis. Gera sveikata sudaro prielaidas žmogui įgyvendinti savo gyvenimo tikslus ir siekius, įveikti sunkumus bei negandas, išreikšti save kūrybišku darbu. Neapsieinama be sveikatos stiprinimo, kuris leidžia kontroliuoti sveikatą lemiančias sąlygas ir iš esmės pagerinti sveikatą. Sveikatos stiprinimo principai reikalauja, kad dalyvautų visa visuomenė, pasirinkdama sveiką gyvenseną, kad būtų kontroliuojami sveikatai žalingi aplinkos veiksniai, skatinamas šeimos ir ugdymo institucijos bendradarbiavimas, tobulinama sveikatos politika.

Sveikatą stiprinimo būdų yra įvairių: sveika mityba, fizinis aktyvumas, taisyklinga laikysena, grūdinimasis ir t.t.

GRŪDINIMASIS

Grūdinimasis, kaip organizmo stiprinimo priemonė, turi ilgą istoriją. Jis atsirado dar senovės Spartos laikais. Grūdinosi ne tik kariai, bet spartiečiai nuo pat gimimo grūdino ir vaikus (tiek berniukus, tiek mergaites). Nuo 7-erių metų berniukai buvo auklėjami rūsčiomis sąlygomis – bet kokiu oru vaikščiojo apsirengę lengvais rūbais, basomis, maudėsi šaltame vandenyje.

Tik XVIII a. pirmą kartą buvo pabandyta moksliškai pagrįsti gamtos veiksnių taikymą vaikų sveikatai stiprinti, o XIX a. pradžioje buvo parengtos ir pirmosios metodinės rekomendacijos.

Grūdinimas turi ypač svarbią reikšmę vaikystėje. Aplinka, įvairūs gamtos veiksniai, kurie priimami per jutimo organus ir centrinę nervų sistemą, veikia ne tik vidaus organų funkcijas, bet ir visą organizmą. Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai, ypač meteorologinėms sąlygoms. Aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja, išdykauja, nėra pastovi, ji visą laiką kinta. Pavyzdžiui, lauke būna šilčiau ar šalčiau, šviečia saulė ar debesuota, lyja lietus ar sninga. Kambario temperatūra namuose, vaikų darželyje ir mokykloje taip pat nevienoda. Ji skiriasi kiekvienu metų laiku, priklauso nuo šildymo, patalpų sandarumo ir kt. Net per vieną parą vaikas daug kartų keičia aplinką. Organizmas turi prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria su stipresniais poveikiais (šaltesnis oras ar vanduo) negu tie, prie kurių yra pripratęs, jis gali susirgti. Tinkamai parinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimo procedūros tobulina vaiko organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos išspinduliavimą pagal aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo.

Grūdinant vaiką, labai svarbu gerai suprasti vaikų amžiaus ypatumus ir individualias savybes. Tyrimai parodė, kad greičiau ir geriau užgrūdinami sveiki, gerai išsivystę ir stiprūs vaikai. Dažnai sergančius, fiziškai silpnus vaikus grūdinti reikia labai atsargiai: stebėti atsakomųjų reakcijų pobūdį, nuosekliai ir laipsniškai didinti dirginimą, nuolat konsultuotis su pediatru.

INDIVIDUALUS GRŪDINIMO PROCEDŪRŲ PARINKIMAS

Parenkant vaikui grūdinimosi procedūras, labai svarbu atsižvelgti į jo sveikatos būklę, fizinį ir psichinį išsivystymą, emocinę būseną ir reagavimą į aplinkos sąlygas. Vaiko būklė vertinama pagal jo vystymąsi nuo kūdikystės, gyvenimo ypatybes, persirgtas ligas, mitybą, miego kokybę. Visa tai padeda teisingai nuspręsti, kokias grūdinimo procedūras parinkti, kaip laipsniškai didinti jų intensyvumą, derinti su kitomis vaiko grūdinimo ir lavinimo priemonėmis.

Vaiką grūdinti reikia pradėti anksti, šeimoje. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, grūdinimosi procedūros šeimoje derinamos su grūdinimu ugdymo institucijoje. Tuo tikslu sudaromas grūdinamųjų poveikių kompleksas. Ne kiekvienam į lopšelį ar darželį ateinančiam vaikui galima iš karto paskirti visą grūdinimo kompleksą. Jeigu namie tėvai vaiką per šiltai rengia, kambario oro temperatūra aukšta (+24, +25), retai vėdinamos patalpos, tai pirmosiomis dienomis bendromis tėvų ir pedagogų pastangomis vaikas pratinamas prie žemesnės temperatūros, tinkamos aprangos. Tokiais atvejais grūdinimosi procedūros atliekamos tik tada, kai vaikas pripranta prie naujų sąlygų. Jeigu vaikas dažnai serga, silpnas, išblyškęs, blogai valgo, tai jau vien pasivaikščiojimas lauke savaime darys grūdinamąjį poveikį. (Adaškevičienė, 1999)

VAIKŲ ORGANIZMO GRŪDINIMO PRINCIPAI

Pasak atliktais moksliniais tyrimais, kuriais buvo tiriamas įvairių grūdinimo būdų ir metodų poveikis fiziologinėms organizmo funkcijoms, leidžia suformuluoti atitinkamus grūdinimo technologijos principus.

Pirma ir svarbiausia, sąmoningas požiūris į grūdinimosi procedūras. Vaikas turi suprasti grūdinimosi prasmę ir reikšmę sveikatai. Tai reiškia, kad vaiką pirmiausia reikia sudominti, sudaryti teigiamą emocinį klimatą, įtikinti, kad grūdintis reikia taip pat kaip praustis, valyti dantis ir kt.

Antra – grūdinimosi laipsniškumas. Pedagogų ir tėvų pastangos bus rezultatyvios, jei grūdinimosi intensyvumas bus didinamas laipsniškai. Kaip greitai pereiti nuo silpnesnių grūdinimosi veiksnių prie stipresnių priklauso nuo individo sveikatos būklės, jo reakcijos į atitinkamą poveikį. Kiekviena procedūra sukelia atitinkamas širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų atsakomąsias reakcijas. Kartojant vieną procedūrą, pavyzdžiui, apsipylimą tos pačios temperatūros vandeniu, organizmo reakcija susilpnėja ir pagaliau visiškai išnyksta. Jeigu padidinsime dirgiklio jėgą (apsipilsime šaltesniu vandeniu arba procedūrą atliksime ilgiau), tai ši reakcija atsinaujins. Todėl norint išvengti persišaldymo, negalima labai greitai mažinti temperatūros ir ilginti procedūros atlikimo laiko.

Trečia – grūdinimosi sistemingumas. Grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos e pertraukų ištisus metus. Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą. Esant ilgoms pertraukoms sudaryti sąlyginiai refleksai išnyksta. Ilgesnį laiką nedarius grūdinimosi procedūrų, reikia jas pradėti nuo paprastesnių, švelnesnių. Labai svarbu pratinti vaikus sistemingai grūdintis nuo pat mažens, vėlesniame amžiuje įprotis perauga į poreikį ir tampa kasdiene žmogaus reikme.

Ketvirta – grūdinimosi procedūrų įvairovė. Įvairios priemonės didina organizmo atsparumą grūdinimosi veiksniams ir nepriprantama tik prie vieno dirgiklio. Grūdinimąsi reikia derinti su fiziniais pratimais, žaidimais atvirame ore. Ryto higieninė mankšta turi baigtis vandens procedūromis: apsitrynimu, geriausia – dušu. Tai padidina grūdinimosi efektą.

Penkta – grūdinimosi priemonės parenkamos individualiai. Grūdinimosi procedūros intensyvumas ir trukmė priklauso nuo vaiko sveikatos, organizmo savybių, jo atsparumo. Geriausia pasitarti su gydytoju, kuris patikrinęs sveikatą turėtų suteikti išsamią informaciją apie vaiko sveikatos būklę, rekomenduoti grūdinimosi normas, šviesti tėvus, siekiant optimalių sąlygų vaiko sveikatos stiprinimo korekcijai, atsižvelgiant į šeimos galimybes.

Anot prof. E. Adaškevičienės, visos grūdinimo procedūros skirstomos į vietines ir bendrąsias.

VIETINĖS IR BENDROSIOS GRŪDINIMOSI PROCEDŪROS

Vietinės procedūros veikia kurią nors ribotą kūno odos paviršiaus vietą, pavyzdžiui, tik rankų, kojų, kaklo. Tai gali būti kojų apsipylimas, braidžiojimas, vaikščiojimas basomis, rankų plovimasis vėsiu vandeniu, atskirų kūno dalių apnuoginimas ir kt. Per bendrąsias procedūras vienu metu veikiamas visas ar beveik visas kūno paviršius.

Vietinės procedūros veikia silpniau negu bendrosios, tačiau jos taip pat sukelia atsakomąją viso organizmo reakciją. Pavyzdžiui, apipylus vėsiu vandeniu vaiko pėdas, pasikeičia odos temperatūra ne tik vandens tiesioginio veikimo plote, bet ir kitų kūno dalių. Paprasta vietinė procedūra veikia visą organizmą: pasikeičia visų kraujagyslių tonusas, kartu pakinta kraujo spaudimas, pulso dažnis, plaučių ventiliacija. Todėl ir vietinėms grūdinimo procedūroms vandens temperatūrą reikia mažinti po truputį. Vietinėms procedūroms galima taikyti gerokai stipresnius dirgiklius: šaltesnį orą ir vandenį, kurie bendrosioms procedūroms visiškai nepriimtini. Pavyzdžiui, vandens kojoms apipilti temperatūra gali būti +16°, o bendram kūno apipylimui reikia +25 °, +24°. Kuo jaunesnis vaikas, tuo blogesnė termoreguliacija. Sveikata palaikoma ne tik vaiką globojant ir gerai prižiūrint, bet ir grūdinant, pratinant sportuoti ir kvėpuoti grynu oru.

Paprasčiausios ir prieinamiausios vaikų grūdinimo priemonės yra natūralūs gamtos veiksniai: oras, saulė ir vanduo.

Grūdinimas oru

Tai tinkamiausia vaikų grūdinimo priemonė ištisus metus. Kasdieniniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis gerai išvėdintoje patalpoje, apsirengus lengva sportine apranga audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Grūdintis oru galima mankštinantis ar dirbant. Oro vonias pradėti patartina nuo neutralių temperatūrų (20-30°) – keletą minučių pabūnama nusirengus. Vėliau procedūros laikas ilginamas, o temperatūra mažinama. Kiekvienam vaikui oro vonios trukmė ir temperatūra nustatoma atsižvelgiant į jo savijautą. Pastebėjus, kad vaikui šalta, reikia jį tuoj pat aprengti.

Grūdinimasis vandeniu

Vokiečių gydytojo G. Jėgerio (Jėgeris G. Vanduo daro stebuklus. Vilnius, 1987. P. 7.) nuomone, vanduo daro stebuklus, juo žmogus gali grūdintis, palaikyti sveikatą, gintis nuo ligų. Tai nekainuojantys vaistai. „Jis gydo, jei į kūną įsimetė liga, šalina viską, ko kūnui nereikia, grūdina jį ir išplauna kenksmingas medžiagas,” -sako gydytojas. Grūdinimasis vandeniu veikia stipriau negu oro vonios, todėl labai svarbu laikytis visų grūdinimosi sąlygų. Pati švelniausia iš vandens procedūrų yra apsitrynimas kambario temperatūros vandeniu. Apsitrinama vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, plaušine arba ranka. Iš pradžių trinama viršutinė kūno dalis – kaklas, rankos, krūtinė, nugara, vėliau – pilvas, juosmuo, kojos. Po to tos vietos sausai nušluostomos ir trinamos sausu rankšluosčiu.

Apsipylimas – kitas grūdinimosi vandeniu etapas. Apsipylimas iki pusės arba viso kūno apipylimas ne tik pratina prie žemesnės temperatūros, bet daro ir mechaninį poveikį: odos paviršių dirgina vandens srovelės, kurios veikia kaip masažas. Iš pradžių vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 30°, vėliau ji laipsniškai mažinama. Po apsipylimo kūnas energingai ištrinamas rankšluosčiu.

Maudymasis atviruose vandens telkiniuose – labai efektyvus grūdinimosi būdas. Maudantis organizmą kompleksiškai veikia oras, saulė, vanduo ir judesiai, jei vandenyje judama, plaukiojama. Maudymuisi reikia pasiruošti iš anksto – ištisus metus daryti vandens procedūras. Geriausia maudytis iš ryto, pasimankštinus, arba vakare, iš pradžių vieną kartą per dieną ir trumpai (2-5 min.). Pripratus galima maudytis ir dažniau. Negalima maudytis tuoj po valgio, suprakaitavus ar labai sušilus. Pajutus, kad vandenyje pasidarė šalta, reikia baigti maudytis, stipriai ištrinti kūną rankšluosčiu.

Atsparumą persišaldymams didina paprastos vandens procedūros: kojų plovimas vėsiu arba šaltu vandeniu. Kojos itin jautrios šalčiui, todėl šią procedūrą reikia daryti laipsniškai ir nuosekliai. Iš pradžių patartina kojas apsipilti vėsiu vandeniu kasdien vakare, o įpratus atlikti du kartus per dieną: ryte ir vakare.

Jūros terapija. Poilsis yra nepaprastai svarbi gyvenimo ritmo dalis. Kad vaikai augtų sveiki ir stiprūs, turime išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklos ir poilsio, tarp gyvenimo butuose (namuose) ir aktyvios veiklos bei poilsio gamtoje. Tinkami poilsio įpročiai sudaro prielaidas praktikuoti sveiką gyvenseną, suteikia gyvenimo pilnatvę. Poilsis prie jūros yra vertingas gydytojas. Jūros vanduo, klimatas, aktyvūs žaidimai ir maudymasis stiprina vaiko sveikatą. Labiausiai organizmą veikia ir grūdina maudymasis jūroje: jūros vanduo paprastai gerokai šaltesnis už bet kokių naudojamų procedūrų vandenį, todėl labai lavina termoreguliacinius mechanizmus. Jūros bangos masažuoja odą ir raumenis, o smėlis ir akmenukai – kojų padus. Tai gera ne tik grūdinimo, bet ir plokščiapėdystės profilaktikos priemonė. Gydo ir jūros vandens bakterinė flora, jūros augalų išskiriami fitoncidai. Be to, prie jūros vaikai bėgioja, žaidžia judrius žaidimus, kvėpuoja jonizuotu oru. Žmogaus sveikatai reikia, kad tam tikra oro dalis, kuriuo kvėpuojame, turėtų elektros krūvį. Elektros krūvį suteikia pro atmosferą prasiskverbusi saulės šviesa.

Maudymasis jūroje labai naudingas sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, esant centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimams. Maudymosi poveikį stiprina aktyvi fizinė veikla, emocingi žaidimai, ypač su vandeniu, saulės vonios. Kadangi visa tai veikia kompleksiškai, todėl jūros terapija yra labai svarbi sveikatai palaikyti ir išeikvotai energijai atgauti. Taigi jūra (jos klimatas ir flora) gydo, stiprina vaiką ir yra puiki relaksacijos priemonė.

Grūdinimasis saule

Neįpratusiam organizmui saulės spinduliai gali būti kenksmingi. Todėl iš pradžių ilgai būti saulėje nepatartina. Geriausia saulės vonias priiminėti rytais, judant, iš pradžių ne ilgiau kaip 5-10 min. Nepatartina kaitintis alkanam arba ką tik pavalgius. Kaitinantis galvą reikia pridengti skarele ar kepuraite, o akis apsaugoti tamsiais akiniais.

Geriausia taktika – įpratinti vaiką daryti rytinę mankštą, apsiprausti vėsiu vandeniu kartu su tėveliu, kol mama ruošia pusryčius. Jeigu nėra sąlygų taip įpratinti savo atžalą mankštintis ir grūdintis, tada geriau kasdien jam nenurodinėti. Užuot visą laiką niukinę vaiką mankštintis ir grūdintis, geriau sudaryti palankias sąlygas jo atsakomybei ugdytis. Motinos ir tėvo tikslas – savo pavyzdžiu mokyti vaiką, jam patarti, priminti, rasti visiems priimtiną sveikatos valandėlės laiką ir sveikatos stiprinimo būdą. Daugeliu atvejų vaikas anksti pripranta prie šeimos gyvensenos ir ją pamėgdžioja. Daugelį vaikų galima įpratinti grūdintis be didelio vargo, tik reikia tai daryti dar kūdikystėje, tada, kai vaikas nori žaisti su vandeniu, pabėgioti nuogas. Didelės reikšmės čia turi tėvų taktas, valia, rūpestingumas ir individualios vaiko savybės.

Grūdinimasis šalčiu

Tai bene pati efektyviausia grūdinimosi priemonė, kuri tuo pačiu mažina odos senėjimo požymius. Tai šiuolaikinis profilaktinės fizioterapijos ir gydymo metodas, leidžiantis be medikamentinio įsikišimo nuimti skausmą, slopinti lėtinius uždegimus, sėkmingai gydyti daugybę ligų, stiprinti organizmą, jo imuninę sistemą.

Imuninės sistemos stiprinimas ir grūdinimas – tai pagrindinė šalčio terapijos „duona“. Trumpalaikis ekstremaliai žemos temperatūros (minus 1200C – minus 1600C) poveikis visam žmogaus organizmo paviršiui nesukelia jokių temperatūros pokyčių vidaus organuose. Tai garantuoja kriokabinoje (kurią vadina „šalčio vonia“) įrengtos naujausios kontrolės ir valdymo sistemos. Nors šaltis būna trumpas ir neatšaldo jokių vidaus organų, jo poveikis sukelia audringą organizmo reakciją. Kadangi mūsų organizmai nėra susidūrę su tokiu šalčiu, staiga jį patyrus įsijungia visos gynybinės žmogaus organizmo sistemos. Kartojant procedūras, šios sistemos treniruojamos, vyksta grūdinimosi procesas, stiprinama imuninė sistema. Tai, kad žmogaus vidaus organai nepatiria jokių temperatūrinių pokyčių, apsaugo žmogų nuo peršalimo ir vidaus organų pakenkimo.

Ekstremalus šaltis labai greitai priverčia teigiamai reaguoti organizmą, o reakcijos kur kas įvairesnės lyginant su paprastu grūdinimusi šaltame ar lediniame vandenyje. Grūdinantis šaltame ar lediniame vandenyje kontroliuoti savo kūno temperatūrą be galo sunku ar beveik neįmanoma. Daugumai žmonių toks grūdinimasis reikalauja didelių valios pastangų ir laiko. Tuo tarpu beveik 90 procentų teigia, kad krioterapinės procedūros ne tik kad nebaisios, bet net ir malonios.

Pirties procedūros

Pirtis – labai naudinga grūdinanti higienos procedūra, palankiai veikianti visą organizmą. Pirtis yra gera profilaktikos priemonė prieš infekcinius susirgimus. Pirties procedūra gerina prakaito ir riebalinių liaukų veiklą, medžiagų apykaitą. Oda po pirties pasidaro elastinga, suintensyvėja kraujotaka, o tai skatina odos kvėpavimą. Ji teigiamai veikia raumenis, padeda jiems atsipalaiduoti. Pirtis, derinama su vėsaus arba šalto vandens procedūromis, yra svarbi grūdinimosi priemonė.

Maudantis garinėje pirtyje, reikia atidžiai dozuoti kaitinimąsi. Vaikai gali pabūti keletą minučių (3-4 min.), ramiai pasėdėti, kol pradės prakaituoti, tada, palipus aukščiau, 5-8 min. garintis. Vėliau pailsima, apsiliejama vėsiu ar šaltu vandeniu. Po kitos procedūros vėl apsiliejama kontrastiniu dušu.

Reguliariai lankantis pirtyje jaučiamas labai palankus poveikis organizmui. Vaikas geriau miega, pagerėja bendra jo būklė, jis geriau ištveria temperatūros svyravimus.

REKOMENDUOJAMA GRŪDINIMOSI PROGRAMA

Prof. E. Adaškevičienės pateikiamos grūdinimosi programos tikslas: stiprinti organizmą, didinti jo atsparumą aplinkos veiksniams siekiant greičiau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir išvengti peršalimo bei kitų ligų.

3-4 m. 4-5 m. 5-6 m.
Išugdyti norą būti sveikam, stipriam, grūdintis. Pratinti rengtis, atsižvelgiant į metų laiką ir oro temperatūrą: rengtis lengvai, kad nesušiltum ir nebūtų šalta; rengtis taip, kad drabužiai nevaržytų judesių ir avalynė nespaustų kojų; būti gryname ore pakankamai ilgai visais metų laikais; vaikščioti basomis ant žolynėlio vasarą; braidyti baiseine ir atviruose vandens telkiniuose vasarą. Norėti grūdintis ir tikėti, kad grūdinimasis stiprina sveikatą, apsaugo nuo ligų, gerina nuotaiką. Suformuoti grūdinimosi įgūdžius ir įpročius: rengtis lengvai, kad drabužiai leistų laisvai judėti; grūdintis oru visais metų laikais; maudytis ir mokytis plaukti; bėgioti basomis ir sportuoti ant žolynėlio vasarą; basomis atlikti fizinius pratimus plokščiapėdystės profilaktikai. Įgyti žinių apie grūdinimosi poveikį sveikatai, pagrindinius grūdinimosi reikalavimus. Tobulinti grūdinimosi įgūdžius ir įpročius: sportuoti lauke su sporto apranga ne tik šiltu, bet ir šaltu oru; grūdintis oru įvairiais metų laikais; saikingai grūdintis saule vasarą; maudytis ir mokytis plaukti baseine ir atviruose vandens telkiniuose; bėgioti basomis vasarą ir kitais metų laikais sportuojant salėje (esant palankiai kambario temperatūrai); basomis atlikti fizinius pratimus plokščiapėdystės profilaktikai; derinti kvėpavimą su judesiais sportuojant lauke šaltu oru.

Stiprinant vaiko sveikatą negalima pamiršti, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų vaikų. Net jei gydytojas nustatys griežtas taisykles vieniems tėvams ar pedagogams kaip grūdinti vaiką, tai jos gali netikti kitam vaikui.

IŠVADOS

Taigi, remiantis tuo, kas pasakyta, grūdinimasis yra vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, kurio nereikėtų pamiršti siekiant palaikyti tvirtą sveikatą. Sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas daro ypatingą ugdomąjį poveikį vaikams, jaunuoliams ir yra pozityvi atsvara darbo krūviams, sėdimajam gyvenimo būdui bendrojo lavinimo mokyklose.

Visiems žinoma, kad žmogus, užsigrūdinęs oru, saulės spinduliais ir vandeniu, yra daug atsparesnis peršalimams, negu neužsigrūdinęs. Nereikėtų pamiršti, kad grūdinimasis turi sužadinti tik teigiamas emocijas, nes prievarta daroma veikla vargu ar suteiks teigiamų rezultatų.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+