Hidroterapija tai medicinos sritis, kuri apima vandens naudojimą skausmui malšinti ar gydyti. Vandens terapija tai išorinis vandens naudojimas: pirčių, dušų, vonių, apsiliejimo ir kitos formos. Hidroterapija, skiriasi nuo kitų gydymo rūšių, prieinamumu, saugumu ir paprastumu.

Priklausomai nuo vandens temperatūros, hidroterapijos procedūras suskirstyti į šaltas (mažiau nei 20 ° C), vėsias (21-33 ° C), indiferentines (34-36 ° C), šiltas (37-39 ° C) ir karšto (40 ° C ir daugiau).

Gydomosios vandens procedūros atliekamos voniose ir baseine, naudojant įvairios temperatūros gėlą ir mineralinį vandenį. Vanduo kūną veikia termiškai bei mechaniškai. Be to, mineralinis vanduo pasižymi aktyviu cheminiu mikroelementų, dujų, mineralinių druskų poveikiu. Šiltame vandenyje atliekant procedūras atpalaiduojami raumenys, sumažėja sąnarių apkrova, nervų sistemos dirglumas, judesių skausmingumas, pavyksta atlikti didesnės amplitudės judesius.

Šiame straipsnyje didžiausią dėmesį skirsime vonių procedūroms. Vonios gali būti: aromatinės, gėlo vandens ir dujinės.

Aromatinės vonios ypač buvo mėgstamos senovės Romos kultūroje, tuomet kvapni vonia buvo dienos pradžios ritualas. Kvapni vonia – viena iš paprasčiausių ir efektyviausių aromaterapijos rūšių, tokia vonia gali tonizuoti arba nuraminti, priklausomai nuo to, kokį aliejų vartosite, kokia vandens temperatūra. Labai karštas vanduo yra gana kenksmingas – jis išplečia kraujagysles, taip pat smulkiąsias kraujagysles (kapiliarus), suaktyvina širdies veiklą.

Įvairios temperatūros gėlo vandens naudojimas gydymo tikslais yra viena seniausių ir natūraliausių kasdienės terapijos formų. Ja siekiama padėti susirgusiam kūnui pačiam įveikti ligas.

Dujinės vonios gali būti atliekamos tiek ištirpinus dujas vandenyje, tiek be vandens. Dujinės vonios skirstomos į angliarūgštės, perlines, deguonies, ozono. Dujinės vonios metu susidarantys burbuliukai nusėda ant odos, o kadangi jų ir vandens temperatūra būna skirtinga (burbuliukų 20–27 ° C, vandens 37–38 ° C), šis kontrastas veikia mechaninius, terminius ir jutimo odos receptorius ir taip treniruoja (ypač širdies ir kraujagyslių sistemą), stimuliuoja, tonizuoja, stiprina mūsų organizmą. Be to, oro burbuliukai atlieka taktilinį masažą.

Tai unikali vandens procedūra, kuri pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, aprūpina audinius didesniu deguonies kiekiu, normalizuoja kraujospūdį, padeda treniruoti širdies raumenį. Procedūros metu kūnas padengiamas mažais CO2 burbuliukais, angliarūgštė prasiskverbia per odą (įrodyta, kad prasiskverbimas 100 k. geresnis nei vandens). Dėl tam tikrų biocheminių reakcijų, CO2 skatina daugiau deguonies atsipalaiduoti nuo hemoglobino. Plečiasi smulkiosios kraujagyslės, organizmas gauna daugiau deguonies, širdies raumuo gali dirbti palengvintu režimu. Procedūra pasižymi ir termoreguliaciniu poveikiu.

Taikant angliarūgštės vonias, mažėja širdies nepakankamumo požymiai: dusulys, nuovargis, širdies plakimas, kojų tinimas, stimuliuojami širdies raumens atsigavimo mechanizmai, gerinama širdies raumens mityba, palengvinamas širdies ir kraujagyslių sistemos prisitaikymas prie fizinių krūvių. Be to, šiomis voniomis tinka gydyti įvairius medžiagų apykaitos susirgimus, kraujotakos sutrikimus galūnėse.

Specifinis gydomasis angliarūgštės (CO2) vonių poveikis priklauso nuo mineraliniame vandenyje ištirpusių angliarūgštės dujų – galingo biologinio dirgiklio. Gulint tokioje vonioje visą žmogaus kūną padengia CO2 burbuliukai, dėl ko tarp odos ir vandens susiformuoja tarpas. Paprastoje vonioje vanduo tiesiogiai liečia odą. Angliarūgštės vonios vandens temperatūra dažniausiai yra 35–37 ºC, o anglies dioksido burbuliukų – 12–13ºC. Procedūros metu CO2 pūslytės lėtai įšildamos sukuria savotišką šiluminį apsauginį sluoksnį. Dėl to, būnant angliarūgštės vonioje, į organizmą patenka 1,5 karto daugiau šilumos. Be to, CO2 burbuliukai itin aktyviai veikia odos mechanoreceptorius. Taigi procedūros metu vyksta ir taktilinis masažas.

Dėl CO2 burbuliukų žmogui atrodo, kad angliarūgštės vonia yra kūno temperatūros, o iš tikro jos temperatūra būna 25–30 ºC. CO2 pūslytės sukelia odos kapiliarų išsiplėtimą, todėl pagreitėja kraujotaka kapiliaruose, ir oda parausta. Įsiskverbusi per odą ir įkvepiama CO2 dirgina kvėpavimo centrą, pagilina kvėpavimą ir sustiprina širdies susitraukimus.

Vonios temperatūra 34-36°, todėl ji ypač tinkama tiems, kurie netoleruoja karštų vonių,

procedūra tinkama ne tik gydymui, bet ir profilaktikai, sveikatinimosi tikslams, norint išvengti ligų progresavimo, simptomų paūmėjimų ar komplikacijų (sergant išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu, persirgus miokardo infarktu, esant galūnių kraujotakos sutrikimams, sergant cukriniu diabetu ir kt.)

Angliarūgštės vonios metu reikšmingų kraujospūdžio ir puslo pakitimų nera. Taikant vonias ilgesnį laiką (bent 5 procedūras):

* tendencija mažėti AKS sergantiems padidinto kraujospūdžio liga;

* tendencija mažėti diastoliniam AKS (tai parodo sumažėjusį smulkiųjų kraujagyslių pasipriešinimą).

Angliarūgštė gali būti naudojama sausa arba ištirpinta mineraliniame vandenyje. Mineraliniame vandenyje ištirpintos angliarūgštės dujos sukelia odos kapiliarų išsiplėtimą, pagreitėja kraujotaka kapiliaruose ir oda parausta. Vonios gerina hemodinamiką, reguliuoja kraujagyslių tonusą, grūdina, stiprina organizmą. Tinka esant periferinės kraujotakos sutrikimams, endokrininėms ligoms, išeminėms širdies ligoms, plaučių ligoms, esant antsvoriui.

Sausa angliarūgštė vonia atliekama specialioje vonioje, kurioje paciento odą apgaubia angliarūgštės garai. Šie garai itin palankiai veikia ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, savijautą. Per odą į organizmą patekusi angliarūgštė nedirgina gleivinės, ji rezorbuojasi tiesiai į kraują. Programos leidžia paskirti pacientui tokią angliarūgštės dozę, kokios reikia. Sausos angliarūgštės vonios rekomenduotinos žmonėms, turintiems kraujagyslių patologiją, infarkto ir insulto profilaktikai, kenčiantiems nuo venų išsiplėtimo, trofinių opų, sveikstantiems po širdies šuntavimo operacijų.

TERPENTINO VONIA

Tai universalus gydymo metodas. Jų veiksmingumas aiškinamas tuo, kad terpentinas kartu su kitomis medžiagomis išplečia odos poras, pakilusi kraujo temperatūra sudegina organines atliekas, užteršusias sergantį organą, išvalo limfos ir kraujo kapiliarus, ląstelių ir tarpląstelinius skysčius. Gausiai prakaituojant toksinai pašalinami pro odos poras, dirginančios medžiagos didina kapiliarų elastingumą.

Terpentinas yra išgaunamas iš spygliuočių medžių sakų. Būtent todėl, tokios vonios yra laikomos pačiomis natūraliausiomis, kaip turinčios gydomųjų savybių. Po tokios vonios kaip ši, oda tampa elastingesnė, be to, sustiprėja imuninė sistema.

Įrodyta, kad tinkamai naudojamos terpentino vonios gydo širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, kvėpavimo, kraujo, endokrininės sistemos, nervų, akių, ginekologines, ausų, nosies, gerklės, infekcines, sąnarių, onkologines ligas. Ūminės ligos išgydomos net keliomis voniomis, esant įsisenėjusioms ligoms – ligonio būklė gerėja per ilgą laiką.

Paskutiniai Rusijos kurortologijos ir fizioterapijos instituto darbuotojų tyrimai parodė, jog terpentino vonios taip pat mažina cholesterino kiekį kraujuje! Terpentino vonios gali būti naudojamos ir kaip grožio procedūros. Jų metu lygėja ir jaunėja odą, gerinama medžiagų apykaita, naikinami celiulito požymiai. Rezultatus galima pastebėti jau po 5-6 procedūrų. Vonios padeda sureguliuoti kraujotaką. Atkūrus visavertę kraujotaką, organizmas ima sveikti ir jaunėti.

Deja, yra atvejų, kai terpentino procedūros netaikomos, t. y., sergant atviros formos plaučių tuberkulioze, ūmia psichoze, širdies nepakankamumu, esant agoninėmis ir terminalinėmis ligų stadijoms.

Terpentino vonios priskiriamos prie intensyvių vonių, kurios ypač tinka atramos – judamojo aparato ligoms gydyti. Jodo ir bromo vonios dažniausiai rekomenduojamos moterims, terpentino – vyrams.

Terpentino vonios būna baltos, geltonos ir mišrios. Kokią vonią pasirinkti, priklauso nuo žmogaus kraujospūdžio. Baltą terpentino emulsiją voniai turėtų naudoti asmenys, kurių kraujo spaudimas normalus arba žemas, o geltoną – asmenys, kurių kraujo spaudimas aukštas.

VAISTAŽOLIŲ VONIOS

Vaistažolių vonios – tai tarsi kurortas namuose. Jos stiprina organizmą, didina jo atsparumą nepalankiems faktoriams. Jomis gydomi nervų sistemos sutrikimai (nemiga, neuralgija, padidėjęs jautrumas), radikulitas, reumatoidinis artritas, aterosklerozė, hemorojus, odos ir kitos ligos. Gydomosios vaistažolių vonios tai pačios švelniausios priemonės gydantis vaistažolėmis.

Vaistažolių vonios ruošiamos iš vaistinių augalų užpilų ar nuovirų. Žaliavą vonios ruošimui galima nusipirkti vaistinėje ar pasiruošti patiems.

Daug rauginių medžiagų, eterinių aliejų, saponinų, mineralinių medžiagų, fenolinių junginių yra šalavijuose, ąžuolo žievėje, beržų lapuose, varpučiuose, kraujažolėse. Šių augalų vonios sutraukia poras. Jos skirtos riebiai odai, kad sumažintų prakaitavimą, slopintų sąnarių uždegimus, spazmus ar gydytų odos pažeidimus, bėrimus. Beržų lapų ir pumpurų nuovirus tinka naudoti ne tik viso kūno voniai, bet ir atskirai, pavyzdžiui, pavargusioms kojoms, kompresams. Dirviniai asiūkliai, kaštonai turi galių pagerinti kraujo apytaką. Kadagiai, vaistinės melisos ramina, vilkdalgiai, pušų spygliai tonizuoja, suteikia žvalumo, tinka sloguojant ar peršalus. Kadagiai padeda šalinti organizme susikaupusias druskas, šlakus, mažinti sąnarių skausmus, celiulitą.

Daug vertingų mineralinių druskų yra dilgėlėse, krapuose, kiaulpienėse, medetkose. Kūno oda labai sausa, pleiskanoja? Maudykitės šių augalų voniose ar į paprastą vandenį įpilkite alyvuogių ekstrakto. Alyvmedžio uogų sultys stiprina epidermio ląstelių struktūrą, gerina odos atsparumą mechaniniam poveikiui. Minėti augalai tonizuoja, maitina, reguliuoja odos vandens apytaką, saugo ją nuo išsausėjimo.

Dilgėlių vonios ypač vertingos esant sąnarių uždegimui, reumatiniams nugaros skausmams, peršalimui, nuovargiui. Dilgėlių vonelėje reikėtų mirkyti pažeistas, nutrintas kojas, rankas ar ekstraktu stiprinti (įtrinti) išplautus plaukus.

Vaistažolių nuovirą ar užpilą voniai nesunku pasiruošti. Žaliava paverdama mažame vandens kiekyje, perkošiama ir supilama į vonios vandenį. Galima nuovirą ruošti iš skirtingų žolių, tik reikia parinkti atitinkamus jų kiekius, kad aromatų koncentracija nebūtų per stipri. Galima tiesiai į vonią įmesti vaistinių augalų ar naudoti augalų ekstraktus. ProfIlaktinėms vonioms 10 ml ekstrakto atskiedžiama 20 litrų vandens (37–40 laipsn. C). Vonių poveikis būna didesnis, jei procedūros atliekamos reguliariai kas antrą dieną, po 20–25 min., ilgesnį laiką (10–15 procedūrų), geriausiai prieš miegą. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar nesate alergiški vieniems ar kitiems augalams. Įkiškite į karštą vonią ranką arba alkūnę, paskui pusvalandį palaukite. Alergijos požymiai – niežulys, paraudimas. Žmonės, kurie serga bronchine astma, gali pradėti dusti.

Poveikis sveikatai didesnis, kai į ruošiamą vonią įberiama jūros druskos. Dėl vertingų savybių ir brangumo viduramžiais ji vadinta baltuoju auksu. Šioje druskoje yra net 64 žmogaus organizmui reikalingos mineralinės medžiagos, kurios įsigeria į epidermį ir aktyviau dalyvauja medžiagų apykaitoje. Druska – puiki profi laktinė priemonė nuo peršalimo ligų, valo kvėpavimo takus, malšina sąnarių skausmus. Vonios su druska ypač vertingos gyjant kaulams po lūžių.

Į vonią jūros druskos įberkite sirgdami artritu, stuburo ligomis, sutrikus medžiagų apykaitai, jei sergate centrinės nervų sistemos ligomis. Jei neturite jūros druskos, įberkite valgomosios druskos ir įpilkite 4–6 lašus jodo tirpalo. Jei peršalote, voniai reikės 0,5 kg jūros druskos (galima įpilti keletą lašų eukalipto, čiobrelių ar rozmarino aliejaus). Artritui, stuburo ir nervų ligoms malšinti ištirpinkite 2 kg jūros druskos ir įpilkite pusę stiklinės spygliuočių ekstrakto.

Patinusias kojas, pėdas pamirkykite 2 l karšto vandens, 2 šaukštų jūros druskos ir šaukšto spygliuočių ekstrakto vonelėje. Jei kojos labai prakaituoja, į karštą vandenį įberkite tik saują druskos.

Skilinėjantiems nagams gydyti stiklinėje karšto vandens ištirpinkite šaukštą jūros druskos. Tokioje vonelėje pirštų galiukus laikykite 15–20 min., paskui patepkite maitinamuoju kremu.

POVANDENINIO MASAŽO VONIA

Povandeninis masažas taikomas visam kūnui arba atskiroms jo dalims. Masažas atliekamas po vandeniu, naudojant žarną su purškimo antgaliu. Veikia mechaninis ir šiluminis efektai vienu metu.

Povandeninis masažas ypatingai gera terapija sergantiems jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos, nervų sistemos, kraujotakos sistemos ligomis. Ši procedūra ypač veiksminga pacientams gyvenantiems mažiau judrų gyvenimą, esant psichologinei įtampai ar nuovargiui.

Atsigulus pacientui į masažinę vonią įjungiama 2-3 min. sūkurinio masažo įranga, be oro. Po to pacientas masažuojamas vandens srove. Vandens srovės kryptis keičiama prisilaikant bendrų masažo taisyklių. Masažuojama tokiais būdais, kurie primena masažą rankomis: glostymą, trynimą, vibraciją. Masažas atliekamas ratais, pagal laikrodžio rodyklę, nuo periferijos į centrą, nuo distalinių galūnių dalių, link proksimalinių, pradedamas gulint ant pilvo nuo pėdų, kojų. Po masažo vandens srove, 2-3 min. įjungiama sūkurinio masažo įranga, su oru. Draudžiama nukreipti vandens srovę į širdies plotą, krūtis, lyties organus.

Povandeninio masažo nauda:

• atpalaiduoja kūną;

• mažina skausmą;

• gerina kraujo ir limfos apytaka;

• švelnina ir stangrina odą;

• padeda naikinti celiulitą.

Po masažo kūnas ištepamas ozonu prisotintu aliejumi, kuris ne tik turi antibakterinį poveikį, bet ir pagerina ląstelių aprūpinimą energija, suteikia odai geresnį tonusą, elastingumą ir aksominį švelnumą.

Šilto oro srovė paveikia gilesnius audinius:

• atpalaiduojami raumenys;

• mažėja skausmai;

• pagerėja kraujo ir limfo apytaka;

• švelnėja ir stengrėja oda, nyksta celiulitas

PARAFINO VONIA

Parafino vonelės – ne tik sušildys rankų odą žiemą, bet ir padės atsikratyti nagų odelių šerpetojimo bei sustiprins nagus. Parafino vonelių procedūra naudinga simptominiam skausmui mažinti, artrito, bursito ir lėtinio raumenų uždegimo atveju. Taip pat labai gerai atpalaiduoja raumenis, mažina raumenų sustingimą ir raumenų spazmus, stimuliuoja kraujotaką. Šios procedūros gali būti skiriamos po lūžių ir išnirimų, sausgyslių patempimų, judesių sutrikimų dėl randų bei kitais atvejais, kai tinka šilumos procedūros.

Iš Ispanijos atkeliavusi parafino terapija giliai drėkina odą ir gerina jos būklę.

Mažosios saunos principu veikianti procedūra atveria odos poras, išvalo epidermį, pagerina kraujotaką, švelnina odą, suteikdama organizmui malonių pojūčių.

Pastaruoju metu labai populiari procedūra ne tik nušalusiai, bet ir sausai, jautriai, pakenktai odai.

Rankų masažas ir parafino vonelės terapija rekomenduojamas esant:

• riešo, alkūnės, peties skausmams;

• sutrikusiai pirštų funkcijai (po traumų, insulto);

• kraujotakos sutrikimams (nuolat šąlančios rankos);

• po rankų kaulų lūžių (nuėmus gipsą);

• rankų, pirštų tirpimams;

• kompiuteriniam pelės sindromui;

• sausgyslių ar raumenų patempimui

• odos būklės gerinimui.

IŠVADOS

1. Angliarūgštės vonia. Angliarūgštė (CO2 )stimuluoja kvėpavimo centrą, pagilina kvėpavimą ir sustiprina širdies susitraukimus, pagerina kraujotaką, sumažina arterinį ir veninį kraujospūdį, skatina medžiagų apykaitą

2. Terpentino vonia. Terpentino vonios stimuliuoja kraujo ir limfos cirkuliaciją, pagyvina ląstelių medžiagų apykaitą, pagreitina kraujo plazmos atsinaujinimą, sustiprina apsaugines organizmo funkcijas, tonizuoja ir jaunina odą, veikia priešuždegimiškai. Terpentino vonia ypač efektyviai gydo sąnarių, kvėpavimo organų susirgimus, gerina apatinių galūnių kraujotaką, sergant kojų kraujagyslių ateroskleroze.

3. Vaistažolių vonios Tinkamai parinkti žolelių priedai ir nuovirai gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą ir toksinų šalinimą iš organizmo.

4. Parafino vonia. Ji padeda šiurkščiai ir išsausėjusiai rankų odai atgauti švelnumą ir sveiką išvaizdą. Maitinamosios ir suerzinimą švelninančios medžiagos lengvai prasiskverbia į odos gilumą. Parafino sluoksnis, kuris išlaiko šilumą ir drėgmę ir atveria odos poras, veikia tarsi kokia mini sauna. Parafino vonia suminkština odeles aplink nagus ir po jos lengviau daryti manikiūrą. Taip pat atpalaiduoja raumenis bei rankų sąnarius.

5. Povandeninio masažo vonia, vertinamas kaip pasyvi gimnastika raumenims. Procedūra gerina kraujotaką, audinių mitybą, sąnarinio skysčio išsiskyrimą ir apykaitą, atpalaiduoja raumenis, nuskausmina. Jo poveikyje padidėja sąnarių ir stuburo paslankumas, suminkštėja ir tampa elastingesnės sąaugos, pagerėja kraujotaka, medžiagų apykaita audiniuose, greičiau atsistato prarastos funkcijos. Naudojamas sąnarių ir stuburo, periferinės nervų sistemos ligų gydymui, traumų pasekmių mažinimui, virškinimo bei medžiagų apykaitos susirgimams gydyti, antsvorio mažinimui.

Apibendrindama galiu teigti, kad hidroterapinės procedūros yra be galo veiksmingos žmogaus organizmui. Vandens procedūrų poveikis žmogaus organizmui įvairiapusis ir sudėtingas. Vanduo veikia savo temperatūra, taip pat mechaniškai. Veikiant mineraliniu vandeniu, labai svarbus cheminis mikroelementų, dujų, mineralinių druskų ir kitų sudedamųjų dalių poveikis.