Hidroterapija ir balnoterapija

Hidroterapija ir balnoterapija

Vaikštinėjimas basomis
Ir suaugusiems, ir vaikams grūdinimą galima pradėti nuo paprasčiausių procedūrų, veikiančių pėdas. Pavyzdžiui, labai naudinga vaikštinėti basomis kojomis po šlapią žolę, akmenis, šviežią sniegą; arba apipilti šaltu vandeniu iš pradžių pėdas, o po to kelius ir rankas.

Daktaro S. Kneipo rekomenduojami grūdinimosi metodai

Vaikštinėjimas po šlapią žolę

Norint užsigrūdinti, galima braidyti po šlapią žolę – rasotą arba specialiai sudrėkintą vandeniu. Šis grūdinimo metodas yra universalus jauniems, seniems ir net ligoniams.

Kasdieniai pasivaikščiojimai po žolę (nuo 15 iki 45 minučių) tonizuoja organizmą ir suaktyvina kraujotaką. S. Kneipas pataria po jų nešluostyti kojų, o apauti jas batais ir energingai pavaikštinėti, pamažu lėtinant žingsnį. Kojoms sušilti užtenka 15 minučių.

Vaikštinėjimas šlapiais akmenimis

Braidymą po šlapią žolę galima pakeisti vaikštinėjimu šlapiais akmenimis. Atliekant šią procedūrą svarbu nestovėti vietoje, o nuolat eiti didesniais ar mažesniais žingsniais. Šis grūdinimo metodas tinka ir silpniems žmonėms, pavyzdžiui, sergantiems mažakraujyste, ir visiškai sveikiems. Procedūros trukmė ligoniams – nuo 3 iki 15 minučių, o sveikiems – iki pusės valandos ir ilgiau. Jeigu akmenys sausi, prieš procedūrą reikia juos apipilti vandeniu. Ir vaikštinėjant negalima leisti jiems nudžiūti.

Vaikštinėjimas po purų sniegą

Dar efektyvesnis grūdinimo būdas – vaikštinėjimas po šviežią sniegą. Šias procedūras lengviausia daryti žiemos pradžioje ir pabaigoje, kai nestinga puraus sniego (senas sniegas gali pernelyg atšaldyti kojas). Tik negalima jų daryti pučiant šaltam vėjui.

Braidymas po vandenį

Braidymas po vandenį palankiai veikia visą organizmą: stiprina, pagerina inkstų, plaučių ir virškinamojo trakto veiklą, malšina galvos skausmus, padeda pasišalinti dujoms. Tokias procedūras galima daryti ir namų sąlygomis. Reikia į vonią įpilti šalto vandens tiek, kad siektų kulkšnis, ir įbridus mindžikuoti. Ilgainiui galima panardinti kojas iki blauzdų, o vėliau ir iki kelių. Pirmą kartą užtenka braidyti 1 minutę. Vėliau procedūrą galima pamažu prailginti iki 5-6 minučių. Vanduo turi būti maksimaliai šaltas (galima į jį įmesti sniego). Po procedūros reikia pavaikštinėti po šiltą kambarį (žiemą) arba lauke (vasarą), kad sušiltų visas kūnas. Susilpnėjus sveikatai, galima pradėti braidyti po šiltesnį vandenį, o vėliau pamažu priprasti ir prie šalto.

Rankų ir kojų grūdinimas

Po kai kurių ligų susilpnėja galūnių kraujotaka, todėl jos pradeda šalti. Tuomet būtina kraujotaką pagerinti. Tinkamiausias metodas – mirkyti galūnes šaltame vandenyje: iš pradžių kojas, o po to – rankas. Visas grūdinimas trunka ne ilgiau kaip 1 minutę, kad neatšaltų visas kūnas. Kojas panardinamos iki kelių ir aukščiau, rankos – iki pečių. Didelėje vonioje galima visas galūnes mirkyti kartu.

Kelių apipylimas

Dar vienas S. Kneipo rekomenduojamas grūdinimo metodas – kelių apipylimas šaltu vandeniu, pagerinantis kojų kraujotaką. Teigiama, kad tokie apipylimai padeda išgydyti net pėdų grybelį. Rekomenduojama kelių apipylimus derinti su kitais grūdinimo metodais, o prieš procedūras pašildyti visą kūną, kad jis pernelyg neatšaltų. Į apipylimui naudojamą vandenį galima įdėti sniego arba ledo.

Mitai apie vandenį

 

Kaip žinote, mūsų organizmą 60-90% sudaro vanduo, todėl jo reikšmė mūsų gyvenime yra milžiniška, kaip, beje, ir poveikis mūsų įspūdingam grožiui. Tik iki šiol apie vandens poveikį sklaido daugybė įvairių mitų ir klaidingų nuomonių.

Drėkinimo reikalauja tik sausa oda. Suprantama, kad šis teiginys nėra teisin­gas, o šio mito pagrindas slypi terminų mai­šatyje. Sausa ir dehidratacijos išdžiovinta oda – tai du absoliučiai skirtingi dalykai! Vandens gali trūkti tiek sausai, tiek riebiai odai. Tarp kita ko, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, riebią odą paprastai reikia dažniau drėkinti. Siekiant pašalinti nuo odos riebalų perteklių, mes negailestingai pažeidžiame natūralų odos sluoksnį, kuris ir palaiko normalų drėgmės lygį. Riebios odos priežiūrai (kuri dažnai turi polinkį uždegimams ir inkštirų susidarymui) naudodami spiritinius losjonus, pylingus ir kitas drastiškas valomąsias priemones, mes automatiškai paliekame savo odą be labai jai reikalingos drėgmės. Tas pats vyksta ir po ilgalaikio buvimo saulėje. Net jeigu ir nevykdo­te minėtos egzekucijos, vertėtų prisiminti, kad riebalai ir vanduo pakeisti negali netgi pačios riebiausios odos.

Paprasčiausias odos drėkinimo būdas – jos įtrynimas ir apšlakstymas vande­niu. Iš tikrųjų – kas gali būti paprasčiau! Bet reikalas tas, kad praktiškai bet kokio vandens (iš vandentiekio čiaupo ar iš plastikinio bute­lio) sudėtyje yra daug druskų, kurios nusėda odos paviršiuje, todėl gauname priešingą efektą. Tinkamai drėkina vadinamieji „derma­tologiniai vandenys”, parduodami aerozolių purškiklių pavidalo.

Negalima kokybiškai nuva­lyti odos nenaudojant vandens. Laikyti šį ginčytiną tvirtinimą šimtaprocentiniu mitu turbūt neverta, nes daugelis žmonių iš tikrųjų neįsivaizduoja savo gyvenimo be įprastų rytinių vandens procedūrų iš vandentiekio čiaupo. Jeigu jūsų oda normaliai reaguoja į šias procedūras, jų atsisakyti neverta. Turint jautrią odą, vandentiekio vandens reikėtų vengti. Šiais laikais įvairių rūšių valomųjų losjonų, skirtų ypatingai jautriai odai, pasirinkimas yra iš tiesų didelis. Taigi alternatyva vandeniui yra! Tarp kita ko, šis mitas turi kitą – savo veidrodinio atspindžio pusę. Dauguma moterų absoliučiai tiki tuo, kad praustis iš čiaupo tekančiu van­deniu negalima. Kaip ir kiekvienas kraštutinu­mas, šis tvirtinimas labai nutolęs nuo tiesos. Juk daugelis mūsų gyvena ekologiniu atžvilgiu nedėkinguose rajonuose – į vandentiekio vandens sudėtį gali įeiti vos ne visi Mendele­jevo lentelės cheminiai elementai. Šiuo atveju galima pastatyti filtrą arba …. Pasinaudoti kitu mitu.

Pati nekalčiausia ir universa­liausia vandens procedūra – odos įtrynimas ledo gabaliukais. Nesiruošiame kategoriškai tvirtinti, kad tai yra naudinga. Pasiginčysime tik dėl pačios procedūros universalumo ir nekenksmingumo. Pradėsime nuo privalumų. Atšaldymas yra pats geriausias ir pigiausias būdas vandeniui nuvalyti. Siekiant gauti toli gražu ne iš krištolinio miesto vandentiekio sistemos tiekiamo vandens ledą kaip iš kalnų viršūnių, praktiškai reikia nepraleisti tik to momento, kai pagrindinė vandens dalis užšąla, o nuosėdos, turinčios visas kenksmingas priemaišas – dar ne. Nupylę tas nuosėdas, jūs gausite švariausio vandens kubelius. Kalbant apie ledo kubelių panaudojimo odos valymui naudą ir kenksmingumą, galima surasti argu­mentų ir „už”, ir „prieš”. Minėtos kontrastinės procedūros puikiai tonizuoja odą. Suprantama, teigiamas poveikis daromas iki tam ribos: jei vietoj lengvo dirglaus perštėjimo ir malonaus šaltuko jūs pajusite odos tirpimą, tai reiškia, kad truputį persistengėte. Tačiau minėtas „ledi­nis prausimasis” yra naudingas toli gražu ne vi­siems. Jei jūsų inkstai silpni, panašios procedūros jums griežtai nerekomenduojamos.

Dažnas prausimasis vonioje ir duše teikia tik naudą. Būti švariam – puiku. Vanduo šiuo atveju yra jūsų geriausias draugas! Tačiau viskam yra ribos. Viena vertus, kaip paaiškėjo iš pirmiau minėtų mitų analizės, paradoksalu, tačiau vanduo gali ne drėkinti, o džiovinti odą. Be to, visos vandens proce­dūros paprastai yra atliekamos, naudojant įvairias maudymui skirtas priemones (gelis, putos ir muilas), kurie, nepriklausomai nuo jų instrukcijų ir gamintojų, taip pat dehidratuoja odą. Tad nepamirškite po kiekvienos vandens procedūros odą patepti drėkinamuoju kremu arba losjonu.

Beveik visas odos problemas ga­lima išspręsti naudojant jūros vandenį arba paprastame vandenyje ištirpintas druskas. Nepaisant to, to kad jūros vanduo ir paprasta­me vandenyje ištirpintos druskos naudojamos tokiose populiariose procedūrose kaip SPA, nederėtų manyti, kad buteliukas su jūros drus­ka, ištirpintas vonioje, gali pakeisti sudėtingą profesionalių kosmetinių procedūrų sistemą, kurios pagrindas – jūros dovanos. Savaime suprantama, kad optimalus variantas – nuva­žiuoti prie jūros ir nudžiuginti savo odą tikru jūros vandeniu, kuris su vietiniu oru sugebės daryti stebuklus. Jei jūs, panaudoję paketuką su druska, sukursite „mažą jūrą” savo vonioje, atminkite, kad iš tikrųjų teigiamą poveikį pa­sieksite tik tuomet, jei laikysitės keleto sąlygų. Buvimo vonioje laikas neturi viršyti 10-15 minučių, vandens temperatūra turi būti artima kūno temperatūrai, pabaigoje druskos likučius nuo odos geriausia nuplauti švariu vandeniu, po to ištepti odą drėkinamuoju kremu.

Kuo daugiau geriame, tuo geriau mūsų odai. Pirmiausia svarbu, kokius skysčius geriame! Antra, tai daryti reikia protingai. Pradėkime iš eilės. Iš tikrųjų organizmo dehidratacija daro neigiamą poveikį mūsų išorei. Siekiant aprūpinti organizmą skysčiais, pakanka išgerti per dieną ne mažiau 1,5 litro skysčių (vasarą per karščius arba intensyviai sportuojant gerti reikia daugiau). Tačiau ne bet koks skystis veikia teigiamai. Optimalus vari­antas – grynas geriamas vanduo (arba lengvai mineralizuotas), negazuotas vanduo, žalioji arba vaisinė (karkade tipo) arbata, šviežiai spaustos sultys (ypač daržovių, nes jų sudėty­je beveik nėra cukraus). Tačiau rasti žmogų, kuris gertų tik šiuos minėtus skysčius, yra labai sunku. Realiai didesnę vartojamų skysčių dalį sudaro juodoji arbata, kava, saldūs gazuoti gė­rimai ir kiti nenaudingi skysčiai. Apie alkoholį jau nekalbame! Tikėtis, kad šie minėti skysčiai teigiamai paveiks mūsų išorę, neverta.

Viena iš celiulito priežasčių yra riebalų kaupimas organizme. Siekiant kovoti su šia problema, reikia stengtis kiek galima mažiau gerti vandens. Šis tvirtinimas iš pirmo žvilgsnio atrodo logiš­kas, tačiau iš esmės tai nėra teisinga. Atvirkš­čiai, skysčių trūkumas lemia toksinų, kurie yra pagrindiniai celiulito kaltininkai, kaupimąsi organizme! Siekiant kovoti su šuo praktiškai neišvengiamu kiekvienai moteriai blogiu, gerti reikia kiek galima daugiau. Kita klausimo pusė – ką gerti? (žiūrėkite ankstesnį mitą). Tiesa, paplitusi klaidinga nuomonė, kad celiulito išvengti galima geriant kavą. Remtasi, matyt, informacija, kad į daugelio priemonių nuo celiulito sudėtį įeina kofeinas. Tačiau kofeinas stimuliuoja kraujo apytaką mūsų organizme tik būdamas kremų sudėtyje. Vartojant jį į vidų (geriant kavą arba Coca-Cola), priešingai, kofeinas gali sustiprinti celiulito požymius. Šiuo atveju kofeinas sustiprina kraujo apytaką tik stambiose kraujagyslėse, o tai savo ruožtu lemia kraujo iš smulkiųjų kraujagyslių nutekė­jimą. Visa tai (pa)blogina medžiagų apykaitą ir lemia riebalų kaupimąsi organizme bei celiulito padidėjimą.

Siekiant išvengti edemų (pabrin-kimų), celiulito ir kai kurių kitų problemų, galimą laikytis bedruskės dietos. Dabar tai yra labai madingas užsiėmimas, grindžiamas mintimi, kad „druska” – tai „baltas nuodas”, kuris gali visiškai sugriauti jūsų sveikatą. Trūkstant druskos mitybos racione, mūsų organizmas pradeda „streikuoti”. Jei jūs, kovodami su šlakais ir kitomis blogybėmis, kenkiančiomis jūsų grožiui, gersite po 5 litrus vandens per parą, rezultatas gali būti toks – at­siras spazminiai traukuliai, bendras organizmo silpnumas ir iškils širdies priepuolio grėsmė.

Norint gražiai atrodyti ryte, vakare reikia sumažinti skysčių kieki iki minimumo. Jei jūs turite problemų su sveikata (pvz., inkstai), šis mitas jums bus greičiau rūsti realybė. Visi kiti neturėtų būkštauti dėl to, jog vakare išgėrę puodelį arbatos ar stiklinę kefyro, ryte pabus su „maišeliais” po akimis. Jei taip yra, reikėtų kreiptis į gydytoją, o ne vengti skysčių vartojimo po 18 vai. vakaro. Jei jūs visą vakarą geriate stiprią kavą, tuomet, aišku, neverta stebėtis ne itin optimistiškai jus nuteikiančiu savo atvaizdu veidrodyje!

Žemes ūkio technika, kombainai, traktoriai ir sėjamosios ivabalte.lt

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+